Elektros tinklai, archyvinė nuotrauka

Lietuva suteiks pagalbą Švedijos elektros sistemai

(atnaujinta 06:23 2020.06.19)
700 MW galios aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis "NordBalt" prieš daugiau nei savaitę sugedo. Tai yra pirmas toks atvejis nuo 2018 metų

VILNIUS, birželio 19 — Sputnik. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" vakar sureagavo į Švedijos prašymą suteikti avarinio rezervo paslaugą, skirtą elektros sistemai balansuoti, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Pabrėžiama, kad pagalba suteikta kitą dieną po to, kai po savaitę trukusio gedimo šalinimo vėl pradėjo veikti per Baltijos jūrą einanti "NordBalt" jungtis.

"Svenska kraftnät" Švedijos perdavimo sistemos operatoriaus prašymą įjungti avarinį rezervą "Litgrid" gavo trečiadienį, 12:00.

Per artimiausias 15 minučių buvo įjungtas vienas iš Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) agregatų, kurio galia siekia 200 MW.

"NordBalt" jungtis mums labiausiai pasitarnauja dėl galimybės įsigyti elektrą hidroelektrinių ištekliais gausioje Šiaurės šalių rinkoje ir taip reikšmingai sumažinti kainas Baltijos šalyse. Tačiau tuo pačiu tai ir svarbus sistemos patikimumo elementas, didinantis saugumą tiek Lietuvos, tiek Švedijos gyventojams ir verslu", — teigia "Litgrid" sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila.

Jo teigimu, tokia jungtis yra svarbi abiejų sistemų bendradarbiavimui užtikrinant elektros energijos sistemų patikimumą.

Pasak jo, įprastai galios rezervų paslaugų, kurias teikia Kruonio HAE, Švedijai prisireikia, jei neplanuotai atsijungtų elektros generatorius, jungtys su kontinentinės Europos tinklais arba kyla kitos dažnio valdymo problemos Šiaurės šalių rinkoje. Tokią analogišką galimybę bet kada gauti avarinę pagalbą iš Švedijos operatoriaus turi ir "Litgrid".

"Esame pratę, kad iš mūsų tokios paslaugos prisireikia maždaug du kartus per mėnesį, tačiau yra buvę atvejų, kai Kruonio HAE Švedijos sistemą gelbėjo ir kelis kartus per tą pačią dieną", — sakė jis.

700 MW galios aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis "NordBalt" prieš daugiau nei savaitę sugedo. Tai yra pirmas toks atvejis nuo 2018 metų.

Gedimas įvyko birželio 7 dieną Švedijos teritorijoje, požeminio kabelio movoje, esančioje maždaug 30 km nuo Nibru pastotės.

Pirmadienį pakeitus movą jungtis buvo testuojama, o antradienį jau pilnai įjungta tolesnei prekybai. Senoji kabelio mova išvežta į laboratoriją, kurioje bus nustatyta tiksli gedimo priežastis.

Tegai:
bendradarbiavimas, pagalba, Litgrid, NordBalt
Dar šia tema
Lukašenka pareiškė, kad Lietuva ir Lenkija pirks energiją iš BelAE
Nausėda pripažino, kad BelAE yra ir Lietuvos ilgametė klaida
Vištiena, archyvinė nuotrauka

Lietuviškų maisto produktų eksportas toliau augo sparčiai

(atnaujinta 18:23 2020.07.10)
Šį birželį stebimas visų lietuviškų mėsos gaminių eksporto augimas – palyginti su 2019 metais jis padidėjo net 56 proc.

VILNIUS, liepos 12 – Sputnik. Lietuvos gamintojai šių metų birželio mėnesį eksportavo per 30 proc. daugiau gyvūninės kilmės maisto produktų nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, praneša Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba.

VMVT duomenimis, šiais metais eksportuota daugiau kaip 1,8 tūkst. mėsos, pieno, žuvies, jų konservų bei kitų produktų siuntų.

Kaip pažymėjo VMVT direktorius Darius Remeika, didelę įtaką eksportuojančių žemės ūkio ir maisto sektoriaus įmonių sėkmei turi jų produkcijos konkurencingumas, gebėjimas prisitaikyti griežtų maisto saugos ir kokybės reikalavimų. 

"Galime tik pasidžiaugti nuosekliai didėjančiu eksportu į Ukrainą, Baltarusiją, Italiją, Moldovą, Kiniją, Norvegiją, Indoneziją, kur iškeliauja didelę pridėtinę vertę maisto gamybos grandinėje turintys lietuviškos kilmės produktai – mėsa ir jos gaminiai, taip pat žuvis, pieno produktai", – komentavo Remeika.

VMVT duomenimis, šį birželį stebimas visų lietuviškų mėsos gaminių eksporto augimas – palyginti su 2019 metais jis padidėjo net 56 proc.

Daugiausia buvo eksportuota paukštienos (918 t) ir jautienos (233 t). Eksporto augimą labiausiai nulėmė padidėję paukštienos eksporto kiekiai į Gruziją (209 t), Baltarusiją (200 t), Kazachstaną (160 t). Daugiausia jautienos buvo eksportuota į Norvegiją (120 t), taip pat Ukrainą (63 t) ir Kiniją (52 t).

Pieno produktų lyginant su 2019 metais eksportuota daugiau kaip 33 proc. (iš viso 9,6 tūkst. t). Be to, itin aktyviai savo produkciją eksportavo žuvies gamintojai – jos kiekiai birželį buvo beveik dvigubai didesni nei pernai (5,9 tūkst. t). 

Kone dvigubai daugiau žuvies buvo eksportuota į Ukrainą (5 tūkst. t) bei Moldovą (600 t). Taip pat išaugo žuvų konservų eksporto kiekiai, šių gaminių daugiausiai teko Jungtinių Arabų Emyratų rinkai (96 t).

Tegai:
eksportas, Lietuva
Dar šia tema
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Rusija pradėjo eksportuoti vaistus koronavirusui gydyti
Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį Rusijos

(atnaujinta 08:46 2020.07.12)
Tanklaivis šeštadienio rytą įplaukė į uostą ir prisišvartavo Klaipėdos terminale kurui iškrauti

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Į Klaipėdos uostą atplaukė suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš Vysocko, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" gamykla.

Kaip praneša laivų stebėjimo portalas "Marinetraffic.com", dujų gabenimo laivas "Coral Fungia" į Lietuvą atplaukė šeštadienį, 08:13. Tanklaivis šiuo metu stovi prie Klaipėdos SGD terminalo.

Pagal operatoriaus "Klaipėdos nafta" grafiką, laivas pristatė dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Tai yra antroji SGD iš Rusijos partija per savaitę. Ketvirtadienį į Klaipėdos uostą atplaukė laivas "Coral Favia", taip pat su dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Dažniausiai suskystintas gamtines dujas Lietuva gauna iš Rusijos Federacijos ir Norvegijos.

Iki 2024 metų pabaigos įmonė "Klaipėdos nafta" turėtų įsigyti "Independence" plūduriuojančią saugyklą ir tapti jos savininke, pasirinkdama ekonomiškiausią pasiūlymą. Tam įmonė planuoja pritraukti nepriklausomus ekspertus.

Nuo praėjusio pavasario rusiško kuro tiekimas tapo įprasta praktika. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimus nuolat skelbia Lietuvos valdžia, Klaipėdos terminalo egzistavimo metais buvo tik keletas pirkimų.

Interviu Sputnik Lietuva, Nacionalinio energetikos instituto direktorius, "Gazprom" žurnalo vyriausiasis redaktorius Sergejus Pravosudovas anksčiau pažymėjo, kad Klaipėdos SGD terminalas visada buvo politinis projektas. Jis pabrėžė, kad niekas nenori investuoti į dujų skystinimo projektus, nes dabartinėmis kainomis jie yra nuostolingi.

Tegai:
Rusija, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, Lietuva
Dar šia tema
Sumažėjo gyvybingumas: rinkoje paaiškėjo apie JAV SGD nesėkmę
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Ekonomistas: SGD artimiausiu metu taps tendencija energetikos rinkoje
Vestuviniai žiedai, archyvinė nuotrauka

Lietuva pagal skyrybų skaičių ES tapo antilydere

(atnaujinta 15:35 2020.07.12)
Respublika pasidalino pirmąją sąrašo vieta su Latvija. Abiejų šalių apskaičiuoti rodikliai yra 3,1 skyrybų tūkstančiui žmonių

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Remiantis statistikos agentūros "Eurostatas" duomenimis, Lietuva įėjo į ES antilyderių sąrašą pagal skyrybų skaičių 2018 metais.

Lietuva pasidalino pirmąją sąrašo vieta su Latvija. Abiejų šalių apskaičiuoti rodikliai yra 3,1 skyrybų tūkstančiui žmonių. Tai seka Danija (2,6) ir Švedija (2,5). Ketvirtoje vietoje buvo Estija ir Suomija, abiejose valstijose po 2,4 skyrybų tūkstančiui gyventojų.

​Mažiausias skyrybų procentas nustatytas Maltoje (0,7 skyrybų tūkstančiui žmonių), Airijoje (0,7 pagal 2017 m.), taip pat Slovėnijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje ir Italijoje (1,5 visose trijose šalyse).

Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau žmonių išsiskyrė ES. Taigi, 2017 metais tūkstančiui žmonių ES buvo dvi skyrybos, tai yra dvigubai daugiau nei 1965 metais, užfiksuotas bendras skyrybų procentas (0,8).

Tegai:
ES, skyrybos, Baltijos šalys
Dar šia tema
Tarp Baltijos šalių pigiausias maistas Lietuvoje
Lietuva šalių, kur natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas didžiausias ES šalyse, sąraše