Pinigai, archyvinė nuotrauka

Nuo koronaviruso nukentėjusioms sritims EK patvirtino ES lėšų paskirstymą

(atnaujinta 10:06 2020.06.19)
Pranešama, kad toks lėšų perskirstymas padės gyventojams išsaugoti darbo vietas bei pajamas

VILNIUS, birželio 19 — Sputnik. Europos Komisija (EK) pritarė Europos Sąjungos (ES) lėšų perskirstymui, siekiant paremti labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusias sritis, praneša Finansų ministerija.

Pranešama, kad sveikatos apsaugos sistemai ir užimtumui perskirstyta 261,1 mln. eurų lėšų.

Reaguojant į ekstremalią situaciją, kilusią dėl koronaviruso, inicijuotas 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos pakeitimas, investicijas nukreipiant kovai su COVID-19 bei jo sukeltoms pasekmėms šalinti.

Tuo pačiu siekiant sušvelninti neigiamą COVID-19 poveikį Lietuvos ūkiui, pasiūlytos ir ilgalaikiam ekonomikos stabilizavimui buvo skirtos investicijos, orientuotos į tvarumą ilgalaikėje perspektyvoje.

Didžioji dalis Veiksmų programos lėšų skiriamos sveikatos apsaugos sistemai, siekiant užtikrinti sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemos efektyvų veikimą.

Pranešama, kad lėšų perskirstymas padės išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas.

Kita dalis perskirstytų lėšų skirta toms sritims, kurios duos reikalingą stimulą ekonomikos spartinimui ilgalaikėje perspektyvoje ir pažeidžiamų grupių apsaugai.

Tegai:
lėšos, ES, Europos Komisija (EK), koronavirusas
Dar šia tema
Krymas pakomentavo ES sprendimą pratęsti sankcijas regionui
EK sukūrė visos Europos vakcinų nuo COVID-19 strategiją
Keliautojas oro uoste

Bus teikiamos paskolos nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems kelionių organizatoriams

(atnaujinta 14:16 2020.07.16)
Pranešime teigiama, kad paskolos suma kiekvienai besikreipiančiai įmonei bus nustatoma individualiai

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Nacionalinė plėtros įstaiga "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) nuo liepos 15 dienos pradėjo teikti lengvatines paskolas nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiam turizmo sektoriui, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Pažymima, kad turizmo paslaugų teikėjai, kelionių organizatoriai valstybės skiriamas lėšas gali panaudoti atsiskaitymams su turistais už keliones, neįvykusias dėl koronaviruso protrūkio.

"Įsigaliojus karantinui, dauguma kelionių organizatorių Lietuvoje dėl saugumo reikalavimų buvo priversti atšaukti suplanuotas turistines keliones. Šiomis specialiai turizmo sektoriui skirtomis lengvatinėmis paskolomis siekiame padėti kelionių organizatoriams iki galo atsiskaityti su turistais už atšauktas keliones", — teigė INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas. 

Pranešama, kad finansinės pagalbos į INVEGA gali kreiptis galiojantį pažymėjimą turintys kelionių organizatoriai (tiek smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektai), kurie veikia Lietuvoje, tiek didelės įmonės.

Tuo pačiu, paskolą atsiskaitymams su turistais dėl neįvykusių kelionių galima gauti bei panaudoti tik tokiais atvejais, kai keliautojas, turintis organizuotos, tačiau atšauktos turistinės kelionės sutartį, atsisakė siūlomo kupono.

Tokios turistinių kelionių sutartys turėjo būti sudarytos iki 2020 metų kovo 16 dienos, o kelionės vykdomos nuo 2020 metų vasario 1 dienos.

Pažymima, kad paskolos suma kiekvienai besikreipiančiai įmonei bus nustatoma individualiai. Paskolos dydį INVEGA apskaičiuos pagal sumą, kurią paraiškos teikimo metu įmonė turi grąžinti keliautojams už dėl koronaviruso protrūkio neįvykusias turistines keliones.

Vienam kelionių organizatoriui iš finansinės priemonės lėšų bus suteikiama viena paskola, kuri negali viršyti 3 mln. eurų.

"Iki 20 tūkst. eurų lengvatinė paskola kelionių organizatoriams bus suteikiama iki 18 mėnesių terminui — paskola pradedama grąžinti praėjus 6 mėnesiams po sutarties sudarymo dienos. Didesnės nei 20 tūkst. eurų paskolos teikiamos iki 72 mėnesių terminui, o grąžinimas pradedamas po 12 mėn. nuo sutarties sudarymo dienos", — teigiama pranešime.

Paraiškas galima teikti iki 2020 metų lapkričio 30 dienos.

Tačiau norint gauti šią paskolą, kelionių organizatoriai kartu su paraiška turi pateikti SVV subjekto statuso deklaraciją, išskyrus dideles įmones. Tuo atveju pateikiamas įmonės vadovo pasirašytas raštas dėl didelės įmonės statuso.

Taip pat svarbu įsitikinti, ar turimas kelionių organizatoriaus pažymėjimas paraiškos teikimo metu yra vis dar galiojantis.

Tegai:
kelionių organizatoriai, paskola, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Gazprom": dujų kainos Europoje pasiekė dugną
Perspektyvos link: JAV pripažino Rusijos aukso strategijos veiksmingumą
Energetikos ministras pakvietė Lenkiją dalyvauti Baltijos šalių energetikos rinkoje
Nord Stream-2

Kremlius pakomentavo JAV sankcijų prieš "Nord Stream-2" grėsmę

(atnaujinta 14:00 2020.07.16)
Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad sankcijos yra bandymas nesąžiningai konkuruoti ir daryti spaudimą Europos verslui

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas galimų JAV sankcijų projektui "Nord Stream-2" grėsmę, pavadino jas bandymu nesąžiningai konkuruoti ir daryti spaudimą Europos verslui, praneša RIA Novosti.

"Tai yra tokių neigiamų apraiškų tęsinys, tokios grubios linijos, susijusios su įvairių apribojimų įvedimu, tęsimas, žiaurus spaudimas Europos verslui, kuriame yra ir mūsų įmonės. Tai, be abejo, yra ne kas kita, kaip nesąžiningos konkurencijos tęsinys, bandymas priversti europiečius įsigyti daugiau brangių dujų mažiau palankiomis sąlygomis", — žurnalistams sakė Peskovas, komentuodamas sankcijų prieš "Nord Stream-2" galimybę.

JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas trečiadienį pareiškė, kad Valstybės departamentas paskelbė rekomendacijas pagal įstatymą dėl kovos su Rusija sankcijomis, įskaitant dokumentą dėl "Nord Stream-2" ir antrosios "Turkish Stream" linijos. Todėl kyla JAV sankcijų grėsmė investicijoms ir kitiems veiksmams, susijusiems su Rusijos eksporto dujotiekiais.

"Nord Stream-2" apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. JAV aktyviai priešinasi projektui, siekdamos tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat Ukrainai ir kelioms kitoms Europos šalims.

2019 metų gruodžio mėnesį Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos, kad statybų bendrovės nedelsdamos nutrauktų statybas. Šveicarijos "Allseas" beveik iškart pranešė apie savo darbų projekte sustabdymą.

Rusija teigė galinti savarankiškai baigti statyti dujotiekį.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Europa, Nord Stream-2, Dmitrijus Peskovas
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Lietuva ir Lenkija susitarė kartu sustabdyti Astravo elektros patekimą į ES
Valstybės Dūma įvertino JAV bandymų sustabdyti "Nord Stream-2" pasekmes
Pentagono atstovas pranešė apie JAV planus siųsti karius pratyboms į Lietuvą 

Pentagono atstovas pranešė apie JAV planus siųsti karius pratyboms į Lietuvą 

(atnaujinta 17:39 2020.07.16)
KAM vadovas Raimundas Karoblis teigė, kad, nepaisant pandemijos ekonominių pasekmių, Lietuva ir toliau skirs ne mažiau nei 2 proc. BVP gynybos finansavimui

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Jungtinės Amerikos Valstijos per artimiausius kelerius metus pratyboms atsiųs amerikiečių karius į Lietuvą, ketvirtadienį pareiškė Vilniuje viešintis JAV sausumos pajėgų sekretorius Ryanas D. McCarthy. 

Pentagono atstovas pabrėžė, kad amerikiečių karių atvykimui prielaidas sudaro Lietuvos investicijos į krašto gynybą.

"Tokio lygio bendradarbiavimas, pratybos, saugumas ir galiausiai stabilumas tapo įmanomas Lietuvai įsipareigojus investuoti daugiau kaip 2 proc. BVP į išlaidas gynybai ir savo karinių pajėgų modernizavimą", — kalbėjo McCarthy, pabrėždamas, kad JAV tęs dislokavimus Lietuvoje, nes abiejų valstybių pajėgoms naudingos bendros operacijos.

Jo teigimu, po kelių mėnesių į Lietuvą iš Lenkijos atvyks maždaug bataliono dydžio vienetas, 2022 metų pratyboms suplanuotas kuopos karių atvykimas į Lietuvą ir iš JAV.

1 / 6
Oficialaus Jungtinių Amerikos Valstijų Sausumos pajėgų sekretoriaus Ryan D. McCarthy vizitas į Lietuvą.

JAV sausumos pajėgų sekretorius pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios savo NATO sąjungininkams ir tęs "atgrasymo bei gynybos stiprinimą regione, užtikrinant stabilumą ir saugumą Europoje".

Karoblis: Lietuva tęs savo įsipareigojimus

Savo ruožtu, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis po susitikimo su JAV sausumos pajėgų sekretoriumi teigė, kad, nepaisant koronaviruso pandemijos ekonominių pasekmių, Lietuva tęs savo įsipareigojimus ir toliau skirs ne mažiau nei 2 procentus bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimui.

"Tikiuosi, kad Lietuvos pastangos gerinant infrastruktūrą ir kitas priemones, pasitarnaus užtikrinant nenutrūkstamą JAV pajėgų buvimą Lietuvoje. Nepaisant galimų pandemijos ekonominių pasekmių, esame įsipareigoję tęsti bendrus JAV ir Lietuvos projektus", — sakė jis.

Kartu KAM vadovas pažymėjo, kad JAV yra svarbiausios Lietuvos transatlantinės saugumo ir gynybos partnerės.

"Džiaugiuosi, kad JAV yra strateginė Lietuvos partnerė ir viena iš pagrindinių visos Europos Baltijos regiono saugumą užtikrinančių sąjungininkių. Esame itin dėkingi JAV už jų pajėgų rotacijas Lietuvoje, nes tai — itin reikšmingas atgrasymo veiksnys, prisidedantis prie NATO vykdomų pastangų Baltijos regione. Siekiame užtikrinti tinkamas sąlygas JAV kariams čia treniruotis ir laukiame naujų JAV pajėgų rotacijų", — sakė krašto apsaugos ministras. 

Lietuva nuolat investuoja į infrastruktūros plėtrą Pabradėje bei kitur, gerina kitas priimančios šalies paramos sąlygas. JAV kariai  kartu su Lietuvos ir kitų šalių-sąjungininkių kariais ne tik naudojasi Lietuvos kariuomenės poligonų infrastruktūra, tačiau taip pat prisideda prie jos modernizavimo. Vien į Pabradės poligoną per 2017–2019 metus JAV yra investavusios apie 8 mln. JAV dolerių.

Be to, vykdomi ir bendri JAV ir Lietuvos įsigijimo projektai — praėjusių metų rudenį pasirašyta sutartis su JAV Vyriausybe dėl Lietuvos kariuomenės aprūpinimo šarvuotaisiais visureigiais JLTV, taip pat vyksta derybos su JAV Vyriausybe ir dėl sraigtasparnių UH-60 "Black Hawk" įsigijimo.

NATO stiprina pajėgas prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai kaip siekį sutramdyti "Rusijos agresiją", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai žino.

Tegai:
BVP, Lietuva, JAV, Pentagonas