Paštas, archyvinė nuotrauka

Dėl paskelbto karantino šalyje pastebimas didelis poveikis pašto rinkai

(atnaujinta 14:36 2020.06.19)
Karantino poveikis pašto paslaugų rinkai toliau bus vertinamas analizuojant 2020 metų antrojo ketvirčio duomenis, kurio didžiąją dalį, skirtingai nei pirmajame ketvirtyje, šalis gyveno karantino režimu

VILNIUS, birželio 19 — Sputnik. Šalies ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) paskelbė pašto rinkos 2020 metų pirmojo ketvirčio duomenis.

Šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje paskelbus karantiną dėl COVID-19 pandemijos, ketvirčio rezultatuose pastebimas poveikis pašto rinkai — ženkliai išaugo elektroninė prekyba, dėl to išaugo ir pašto paslaugų poreikis.

Pašto siuntinių skaičius per 2020 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 30,2 proc. ir sudarė 6,16 mln. vnt., o pajamos už pašto siuntinius — 30,1 proc. Be to, kaip nurodė patys pašto paslaugų teikėjai, karantino metu išaugo paslaugų, teikiamų savitarnos pašto terminaluose (paštomatuose), apimtys.

RRT duomenimis, bendrosios pašto sektoriaus pajamos šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2019 metų pirmuoju ketvirčiu, išaugo 14,0 proc. ir siekė 48,0 mln. eurų. Pagal bendrąsias pajamas 2020 metais pirmą ketvirtį didžiausias rinkos dalis užėmė: AB "Lietuvos paštas" — 34,2 proc., UAB "DPD Lietuva" — 19,1 proc. ir UAB "Venipak" — 15,7 proc.

Tarptautinių siunčiamųjų korespondencijos siuntų skaičius šiais metais, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 7,7 proc., tarptautinių gaunamųjų — 52,5 proc. 78,7 proc. visų tarptautinių siunčiamųjų korespondencijos siuntų buvo siunčiamos į ES šalis, bet iš ES šalių gauta tik 30,4 proc. korespondencijos siuntų.

Tarptautinių siunčiamųjų pašto siuntinių skaičius augo 41,0 proc., tarptautinių gaunamųjų — 34,8 proc., 92,5 proc. visų tarptautinių siunčiamųjų pašto siuntinių buvo siunčiami į ES šalis, iš ES gaunama — 79,9 proc. siuntinių.

Daugiausia (63,5 proc.) Lietuvos teritorijoje gautų tarptautinių korespondencijos siuntų buvo gavėjų atsiimtos pašto skyriuje, 19,1 proc. — įdėtos į gaunamųjų laiškų dėžutes, 13,7 proc. — atsiimtos pašto siuntų savitarnos terminaluose. Atitinkamai daugiausia (69,5 proc.) pašto siuntinių buvo įteiktos gavėjui jo gyvenamojoje ar buveinės vietoje, 26,2 proc. — atsiimti pašto siuntų savitarnos terminaluose.

Karantino poveikis pašto paslaugų rinkai toliau bus vertinamas analizuojant 2020 metų antrojo ketvirčio duomenis, kurio didžiąją dalį, skirtingai nei pirmajame ketvirtyje, šalis gyveno karantino režimu.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, paštas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2135)
Dar šia tema
Šalyje pratęstas padidintas bekontakčių mokėjimų limitas
SAM: dėvint apsaugos priemones atstumas tarp žiūrovų varžybose gali būti mažesnis
Į Lietuvą pirmą kartą istorijoje atvyko pašto traukinys iš Kinijos
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija

(atnaujinta 18:45 2020.07.06)
Dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė labiausiai kenkia ne centrui, bet ES ekonomikos pakraščiams

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką sužlugdys Baltijos šalių ekonomiką, todėl vienintelis būdas jas išgelbėti nuo degradacijos — atkurti ryšius su savo rytiniu kaimynu, mano ekspertas Aleksejus Zubecas.

Latvija ir Lietuva tapo ES lyderėmis pagal nedarbą, rašo RuBaltic.ru ekspertas Aleksandras Nosovičius, cituodamas "Eurostato" statistikos agentūros duomenis. Šių šalių ekonominis nuosmukis yra ypač ryškus, atsižvelgiant į tai, kad Baltijos šalys nuo koronaviruso pandemijos nukentėjo daug mažiau nei Vakarų ir Pietų Europos šalys, pažymi jis.

Anot Nosovičiaus, tai rodo, kad dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė, pagal ekonomikos teorijas, labiausiai kenkia ne centrui, o ES ekonomikos pakraščiams.

Interviu Sputnik Lietuva Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto direktorius Aleksejus Zubecas pažymėjo, kad Baltijos šalys turi rinktis — "išvyti" ekonomiškai aktyvius žmones dirbti į Europą ar užmegzti ryšius su Rusija. Be to, pirmasis atvejis gali sukelti ekonomikos žlugimą.

"Migracijos kelias, darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką yra kelias, kuris per artimiausius dešimt ar penkiolika metų gali privesti prie visų Baltijos šalių ekonomikų žlugimo. Po to šios šalys pereis prie Europos Sąjungos skiriamų subsidijų. ES paskirs šiek tiek pinigų pagrindinėms struktūroms paremti, tačiau ekonomika bus padauginta iš nulio, jei ten neliks ekonomiškai aktyvių gyventojų. Antrasis kelias — tai savo ekonomikos vystymas, tam reikia atkurti normalius santykius su Rusija, nes tiek Estija, tiek Latvija nėra reikalingos Europos Sąjungoje ekonominės plėtros prasme", — sakė jis.

Zubeсas pažymėjo, kad Rusija, skirtingai nei Europos šalys, turi ką pasiūlyti Baltijos šalims.

"Todėl vienintelis būdas išgelbėti ekonomiką nuo degradacijos yra atkurti santykius su Rusija. Jei Baltijos šalių vyriausybės teikia pirmenybę konfrontacijai su Rusija, tai reiškia, kad labai greitai šios valstybės ekonomiškai tiesiog išnyks iš pasaulio žemėlapio", — padarė išvadą jis.

Tegai:
Rusija, ekonomikos krizė, ekonomika, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: NATO galėjo nusilesti Turkijai dėl Baltijos gynybos plano
Polittechnologas: Baltijos šalys bijo, kad RT privers lietuvius ir latvius susimąstyti
Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje
Ekonomistas Žygimantas Mauricas

Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą

(atnaujinta 11:10 2020.07.06)
Ekonomisto teigimu, Lietuvos BVP vienam gyventojui (pagal PGP) galimai pasieks 80 proc. Vakarų Europos vidurkio

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Koronaviruso krizė lėmė beprecedentį ekonominės galios pasiskirstymą iš Vakarų ir Pietų Europos į Centrinę bei Šiaurės Europą, tuo tarpu ir Baltijos šalis, rašo Lietuvos ekonomistas Žygimantas Mauricas savo Facebook paskyroje.

"Priešingai nei 1999, 2009 ar 2015 metais, Lietuva šios krizės metu ekonomiškai ne nutolo, o priartėjo prie Vakarų Europos", — teigė jis.

Maurico teigimu, Lietuvos BVP vienam gyventojui (pagal PGP) galimai pasieks 80 proc. Vakarų Europos vidurkio.

Pabrėžiama, kad jei ir toliau Lietuva tokiu tempu vysis Vakarus, gali būti, jog po dešimtmečio Vakarų Europa turės vytis Lietuvą.

Kartu Žygimantas Mauricas Lietuvai palinkėjo gražios Valstybės dienos šventės.

Tegai:
ekonomika, Europa, Lietuva
Dar šia tema
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Į Lietuvą pristatytas pirmas liepą SGD krovinys iš Norvegijos
 Samsung Galaxy S20, archyvinė nuotrauka

Programos atnaujinimas sugadino įkrovimo funkciją "Samsung" išmaniuosiuose telefonuose

(atnaujinta 20:04 2020.07.06)
Kai kurių "Galaxy S20", "S20 +" ir "S20 Ultra" telefonų savininkai susidūrė su nenumatytomis problemomis

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Portalo "Sam Mobile" duomenimis, pavyzdinės "Samsung" serijos išmaniųjų telefonų savininkai pranešė apie įkrovimo įrenginių problemas.

Kai kurių "Galaxy S20", "S20 +" ir "S20 Ultra" telefonų savininkai susidūrė su problemomis. Telefonų arba visiškai nepavyko įkrauti, arba kurį laiką pasikrovę jie išsijungė.

Šiuo atveju problemų kilo nepriklausomai nuo to, ar vartotojas naudojo oficialaus gamintojo įkroviklį, ar išmanųjį telefoną bandė įkrauti kito gamintojo įrenginiu.

Anot leidinio žurnalistų, iki šiol tik "Samsung" vartotojai iš Vokietijos pranešė apie tokią problemą.

Staigus išsijungimas susijęs su neseniai išleistu "Android" operacinės sistemos naujinimu.

Tegai:
Samsung
Dar šia tema
Specialistas papasakojo, kaip tinkamai įkrauti išmanųjį telefoną
Ekspertas įvardijo, kas gali jus stebėti per išmaniojo telefono kamerą
iPhone SE: ką sugeba naujasis išmanusis telefonas "Apple"