Eurų banknotai, archyvinė nuotrauka

COVID-14 fone kredito unijos pirmąjį ketvirtį padidino kreditavimą ir dirbo pelningai

(atnaujinta 14:47 2020.06.19)
Daugiausia išaugo būsto paskolų apimtis ir jų dalis paskolų portfelyje. Fiziniams asmenims suteiktos paskolos laikotarpio pabaigoje sudarė 80 proc. paskolų portfelio

VILNIUS, birželio 19 — Sputnik. Pirmąjį šių metų ketvirtį padidėjęs kredito unijų veiklos efektyvumas ženkliai padėjo užtikrinti pelningą veiklą, praneša Lietuvos bankas.

Pabrėžiama, kad kredito unijų sektoriaus veiklos rezultatas buvo 1,8 mln. eurų pelnas. 2019 metų pirmąjį ketvirtį kredito unijos uždirbo 0,7 mln. eurų pelną.

"Sektoriaus veiklos rezultatą palankiai veikė augęs kreditavimas, toliau didėjo pelningai dirbančių kredito unijų skaičius, o patirto nuostolio dydis reikšmingai sumenko. Ekonomikos susitraukimas, kurį sukėlė koronaviruso protrūkis, ir dėl karantino sutrikęs ekonominis aktyvumas didesnės įtakos šių metų pirmojo ketvirčio veiklos rezultatams neturėjo, tačiau vėliau tikėtinas neigiamas poveikis", — sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė.

Šių metų balandžio 1 dieną didžiausią kredito unijų turto dalį (73,5 %), kaip ir ankstesniais laikotarpiais, sudarė nariams suteiktos paskolos. 2020 metų pirmąjį ketvirtį kredito unijų suteiktos paskolos išaugo 17 mln. eurais arba 3 proc.

Daugiausia išaugo būsto paskolų apimtis ir jų dalis paskolų portfelyje. Fiziniams asmenims suteiktos paskolos laikotarpio pabaigoje sudarė 80 proc. paskolų portfelio.

Nuo šių metų pradžios pirmieji kreditų unijų indėliai išaugo 3,6 mln. eurų (0,5 %) ir 2020 metų balandžio 1 dieną sudarė 698,4 mln. eur.

Didžiausią indėlių portfelio dalį (96,2 %) sudarė fizinių asmenų indėliai, nes gyventojai ir toliau renkasi indėlius kaip lėšų taupymo ir investavimo priemonę.

2020 metų balandžio 1 dieną finansines ir priežiūrai skirtas ataskaitas Lietuvos bankui iš viso pateikė 60 kredito unijų, vienijusių 161,3 tūkst. narių. Pelningai dirbusios 50 kredito unijų uždirbo 1,9 mln. eurų pelną, o 10 jų patyrė 0,1 mln. eurų nuostolį. 

Šių metų pirmąjį ketvirtį yra sėkmingai užbaigtas keturių kredito unijų jungimosi procesas kredito uniją "Skuodo bankelis", Naftininkų ir Sedos kredito unijas prijungus prie Mažeikių kredito unijos.

Pranešama, kad tai pirmas atvejis, kai jungimosi procese dalyvavo daugiau nei dvi kredito unijos.

Tegai:
ekonomika, kredito unija, pelnas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Į Armėniją išvyko humanitarinę pagalbą šaliai teiksianti lietuvių komanda
Paaiškėjo, kad Lietuvos vairuotojai automobilius plauna dažniau nei kaimyninių šalių
Vilnius

Lietuva šiais metais tapo finansinių paslaugų eksporto lydere Baltijos šalyse

(atnaujinta 17:39 2020.11.25)
"Luminor" ekonomistas pažymėjo, jog šalis laikosi teisingos krypties, nors pasiektas rezultatas kol kas tai tik lašas jūroje, jei palyginti su finansinių paslaugų eksporto lyderiais

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas pareiškė, jog Lietuvos FinTech sektorius jau duoda savo vaisius — Lietuva šiais metais tapo finansinių paslaugų eksporto lydere Baltijos šalyse.

Apie tai jis parašė savo Facebook paskyroje.

"Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos finansinių paslaugų eksportas sudarė 96 mln. eurų — beveik tiek pat, kiek Latvija ir Estija kartu sudėjus. Neblogas pasiekimas, turint omenyje, kad iki 2018 metų Lietuva šioje kategorijoje buvo aiški autsaiderė", — parašė Mauricas.

Kartu ekonomistas pažymėjo, jog jei palyginti su finansinių paslaugų eksporto lyderiais, Lietuvos pasisiekimas — tai vis dar "tebėra lašas jūroje". Pasak Maurico, Liuksemburgas finansinių paslaugų eksportuoja apie 300 kartų daugiau nei Lietuva, Šveicarija — apie100 kartų daugiau, o Airija — apie 70 kartų daugiau.

Nepaisant to, Maurico teigimu, Lietuvos pasirinkta kryptis yra teisinga, nes Lietuva jau lenkia ne tik kaimynines Baltijos šalis, bet ir nemažai Centro ir Rytų Europos (CRE) šalių (Slovakiją, Kroatiją, Slovėniją, Bulgariją).

Tegai:
Fintech, Baltijos šalys, Lietuva
Baltarusijos AE

Lietuva nori pinigų avarijos Baltarusijos AE atveju

(atnaujinta 17:38 2020.11.25)
Respublika jau prisijungė prie Vienos konvencijos ir pasirašė, bet dar neratifikavo protokolo dėl konvencijos

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Lietuva nori gauti žalos atlyginimą, jei Baltarusijos atominėje elektrinės (BelAE) įvyks avarija.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė siūlymui prisijungti prie Konvencijos dėl papildomos kompensacijos už branduolinę žalą, pagal kurią, įvykus avarijai, susitarimo šalys įnešti piniginius įnašus iki maždaug 360 milijonų eurų.

Tai padidins avarijos metu nukentėjusiems gyventojams ar verslui galimybę gauti žalos atlyginimą.

Lietuvai ratifikavus šios tarptautinės sutarties, atsirastų pagrindas pasitelkiant kitas šios Konvencijos valstybes (tarp jų —  JAV, Japonija, Kanada) siekti, kad ir kitos regiono šalys, tarp jų ir Baltarusija, didintų civilinės atsakomybės garantijas dėl branduolinės žalos.

Lietuva  jau yra prisijungusi prie Vienos konvencijos ir pasirašiusi, tačiau iki šiol neratifikavusi Protokolo dėl Vienos konvencijos. Tai reiškia, kad kyla rizika, jog įvykus branduolinei avarijai branduoliniuose objektuose Lietuvos gyventojai galėtų gauti mažesnes kompensacijas.

"Prisijungimas prie tarptautinių susitarimų dėl žalos atlyginimo sustiprins mūsų galimybes reikalauti atlyginti žalą, jeigu įvyktų branduolinė avarija, ir kartu mes įgysime politinį instrumentą dar platesniu tarptautiniu lygiu reikalauti atsakomybės iš Baltarusijos", — pareiškė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Galutinai ratifikuoti Vyriausybės pasiūlymą turi Seimas.

Įgyvendinant Lietuvos įsipareigojimus turės būti apdrausta VĮ Ignalinos atominės elektrinės civilinė atsakomybė. Ekspertiniu vertinimu, tai gali kainuoti apie 100 tūkst. eurų.

Vilniaus ir Minsko ginčas dėl BelAE

Lietuva nuo pat atominės elektrinės statybų prie Astravo pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, elektrinės vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, pasirinkta "nepagrįstai", o atominė elektrinė kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tuo pačiu metu branduolinis objektas praėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lietuva gana ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas pareiškė, kad Ryga nutrauks prekybą elektra su Minsku, jei bus paleista BelAE, tačiau tuo pat metu Latvija gali ir toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.

Lapkričio pradžioje pirmasis BelAE energetinis blokas buvo įtrauktas į vieningą Baltarusijos energetikos sistemą. Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Astravo atominė elektrinė (AE)
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Lietuva papildomai įrengs 40 modernių sirenų "avarijų BelAE" atvejui
Lietuvos energetikos ministerija įtaria tiekėjus energijos iš BelAE pardavimu
Pirmasis BelAE energijos blokas atnaujino elektros energijos gamybą
Ledas

Lietuvos meteorologai papasakojo, kokių bėdų gali sukelti lijundra

(atnaujinta 15:25 2020.11.25)
Respublikoje per metus vidutiniškai nustatoma 9-21 diena su lijundra, dažniausiai ji pastebima Šiaurės ir Rytų Lietuvoje, aukštumose, rečiau — pajūryje

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Lietuvos meteorologai pasidalino informacija apie vieną iš apledėjimo formų — lijundrą.

Specialistai pažymi, jog šaltuoju metų laiku žmonės daugiau ar mažiau susiduria su nemaloniais gamtos reiškiniais — įvairiomis apledėjimo formomis: lijundra, šarma, šerkšnas, plikledis.

Anot specialistų, lijundra — tai procesas, kurio metu atšalę, bet vis dar skystos formos, vandens lašai (dulksna, silpnas lietus ar rūkas) krinta ir pasiekę šaltą paviršių ar kliūtį (0 laipsnių ar žemesnės temperatūros) iš karto sustingsta į ledą bei prišąla prie paviršiaus.

Lijundra paprastai padengia visus atvirus krituliams paviršius, kuriems atšalus susidaro tanki, kartais stiklinė ledo pluta.

"Lijundros apšalas gali pridaryti nuostolių ne tik vairuotojams ir pėstiesiems, bet ir kitoms ūkio šakoms — kelių centimetrų storio lijundros sluoksnis gali nulaužti medžius arba jų šakas, nutraukti elektros perdavimo linijų laidus, išgriauti stulpus ir t.t.", — pažymėjo meteorologai Facebook.

Pažymima, jog meteorologijos stotyse lijundros apšalas matuojamas naudojant standartinį lijundros-šerkšno stovą, kuriuo nustatomas apšalo stotis, susidarymo ir irimo greitis, skersmuo ir svoris.

Specialistų duomenimis, per metus vidutiniškai nustatoma 9-21 diena su lijundra. Dažniausiai lijundra stebima Šiaurės ir Rytų Lietuvoje, aukštumose, rečiau — pajūryje.

Lapkričio orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik
Lapkričio orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
lijundra, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Lietuva