Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda: tris kartus besiskiriantis išmokų dydis tarp ES šalių yra nepriimtinas

(atnaujinta 21:00 2020.06.21)
Lietuvos prezidentas pasisakė už greitą susitarimą dėl daugiamečio ES biudžeto ir Europos gaivinimo fondo, pažymėjęs, kad visos valstybės narės turi turėti galimybių pasinaudoti ekonomikos gaivinimo instrumentais

VILNIUS, birželio 19 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad reikia skubiau susitarti dėl ES biudžeto ir ekonomikos gaivinimo instrumentų, kad šalys narės galėtų kuo greičiau pasinaudoti jais, siekdamos ekonomikos skatinimo ir reformų įgyvendinimo, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Apie tai jis pasakė Europos Vadovų Tarybos (EVT) vaizdo konferencijos metu, kurioje Europos Sąjungos (ES) lyderiai pasidalijo pozicijomis dėl Daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo fondo turinio bei skirstymo principų.

Šalies vadovas pažymėjo, kad ES biudžetas ir Europos gaivinimo fondas turėtų būti vienodai ambicingi ir sąžiningi — visos valstybės narės turi turėti galimybių pasinaudoti jais, atsižvelgdamos į objektyvius kriterijus.

Lietuva pasisako už didesnį finansavimą ES tradicinėms politikos kryptims — sanglaudai ir žemės ūkiui, reikšmingai prisidedančioms, siekiant žaliosios ekonomikos ir klimato kaitos tikslų. Lietuva pasiryžusi ir toliau kelti tiesioginių išmokų konvergencijos klausimą.

"Tris kartus besiskiriantis išmokų dydis tarp Bendrijos šalių yra nepriimtinas", — pasakė Nausėda.

Šalies vadovas pabrėžė, kad ES turi įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus užtikrinti tinkamą Ignalinos AE uždarymo ir Kaliningrado specialiosios tranzito programos finansavimą. Prezidentas taip pat pažymėjo, kad ES saugumas yra prioritetinis klausimas, tad investicijos ir politinis dėmesys Karinio mobilumo priemonės finansavimui turėtų būti stiprinamas.

Kalbėdamas apie Europos gaivinimo fondo skirstymo principus, Nausėda pabrėžė, kad lėšų paskirstymo valstybėms narėms kriterijai turi remtis pandemijos poveikiu ekonomikai ir naujausiais statistikos duomenimis.

Pasak Prezidento, Europos gaivinimo instrumentas neturi būti kuriamas daugiamečio ES biudžeto sąskaita. Kalbėdamas apie kovai su klimato kaita skirtą instrumentą — Teisingo perėjimo fondą, Prezidentas pažymėjo, kad Lietuva palaiko nuostatą dėl fondo panaudojimo platesne geografine ir tematine apimtimi.

Anksčiau EK pateikė pasiūlymus dėl daugiamečio ES biudžeto 2021–2027 metams, taip pat Europos Sąjungos atkūrimo nuo krizės, kurią sukėlė kova su naujojo koronaviruso plitimu, projekto, kurio suma siekia 750 milijardų eurų. Šiuos Europos Komisijos pasiūlymus turi patvirtinti ES šalys ir Europos Parlamentas.

Dabartiniame ES biudžeto projekte siūloma sumažinti Sanglaudos fondo lėšas. Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims, kurios palies ūkininkus ir svarbius infrastruktūros projektus, įskaitant "Rail Baltica" ir respublikos energetikos sistemų sinchronizavimą su kontinentine Europa. Lietuva gali prarasti iki 27 procentų išmokėjimų.

Vilnius mano, kad naujojo biudžeto pasiūlymai yra nepriimtini. Kalbama apie sanglaudos politikos ir žemės ūkio subsidijų mažinimą.

Tegai:
ekonomika, ES biudžetas, Gitanas Nausėda, Lietuva, ES
Pinigai

Lietuvos bankas: antrąjį 2020 metų ketvirtį pensijų fondų grąža buvo teigiama

(atnaujinta 15:23 2020.07.15)
Įvertinus visą 2020 metų pirmąjį pusmetį, pensijų fondų rezultatai yra neigiami dėl stipraus COVID-19 pandemijos poveikio akcijų biržoms, tačiau nuo šių fondų veiklos pradžios verčių pokytis yra teigiamas

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Šalyje veikiantys II pakopos pensijų fondai šių metų antrąjį ketvirtį uždirbo teigiamas grąžas, praneša Lietuvos bankas.

Pabrėžiama, kad bendras svertinis vieneto vertės pokytis balandžio–birželio mėnesiais sudarė +11,1 proc.

Įvertinus visą 2020 metų pirmąjį pusmetį, pensijų fondų rezultatai yra neigiami dėl stipraus COVID-19 pandemijos poveikio akcijų biržoms, tačiau nuo šių fondų veiklos pradžios verčių pokytis yra teigiamas ir sudaro 13,11 proc.

Gazprom
© Sputnik / Алексей Куденко

"Kaupimas pensijai yra ilgalaikis procesas, todėl jaudintis dėl svyravimų trumpuoju laikotarpiu nereikėtų. Nors šių metų pirmąjį ketvirtį reikšmingai sumažėjo 2019 m. uždarbis, tačiau jau antrąjį ketvirtį rinkos grįžo į anksčiau buvusią padėtį, leisdamos pensijų fondams bent iš dalies susigrąžinti tai, kas buvo prarasta", — teigia Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus viršininkė Justina Pupienienė. 

Jos teigimu, vertinant pensijų fondų vienetų vertes nuo 2019 metų pradžios, visų jų pokyčiai yra teigiami.

Pranešama, kad jauniausių dalyvių amžiaus grupių pensijų fondų vertė per šių metų pirmąjį pusmetį sumažėjo nuo 6,42 iki 6,91 procentų, o vyresnių amžiaus grupių dalyvių vertės nuo 1961–1967 metų grupės sumenko 4, o 1954–1960 metų — 1,88 proc. Turto išsaugojimo pensijų fonduose vieneto vertė sumažėjo 1,23 proc.

III pakopos pensijų fondų vidutinė pirmojo pusmečio grąža buvo neigiama ir sudarė 3,73 proc. Pažymima, kad labiausiai sumažėjo akcijų fondų vertė — 6,74, mišraus investavimo pensijų fondų — 2,52, o obligacijų pensijų fondai — vos 0,66 proc. 

Pažymima, kad pradėta skelbti pastarųjų 15 metų vidutinė metinė grąža. Penkių pensijų fondų, veikiančių ilgiau nei 15 metų, rezultatai buvo teigiami ir atskirų fondų svyravo nuo 0,24 iki 4 proc.

Tegai:
pinigai, Lietuvos bankas
Dar šia tema
Kalba apie viską ir apie nieką. Ar Nausėda "užpildys turiniu" savo prezidentavimą?
Kritusios pasaulinės dujų kainos augino dujų srautus į Baltijos šalis
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, archyvinė nuotrauka

Energetikos ministras pakvietė Lenkiją dalyvauti Baltijos šalių energetikos rinkoje

(atnaujinta 15:27 2020.07.15)
Vaičiūnas pažymėjo, kad Lenkijos įmonių dalyvavimas Baltijos šalių elektros energijos rinkoje prisidėtų prie "elektros energijos srauto iš Rytų" srauto mažinimo iki sinchronizacijos projekto įgyvendinimo 2025 metais

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pakvietė Lenkiją dalyvauti Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkose. Apie tai praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba. 

Lietuvos energetikos ministras vakar Varšuvoje susitiko su už energetiką atsakingu Lenkijos klimato ministru Michału Kurtyka ir aptarė Baltijos valstybių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projekto pažangą, Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties "Harmony Link" ir Lietuvos-Lenkijos dujų jungties GIPL įgyvendinimą.

Ministrų susitikime akcentuota gegužės pabaigoje pasirašyto Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinimo susitarimo "Harmony Link" jungčiai tiesti svarba. Šis susitarimas leidžia toliau sklandžiai įgyvendinti Baltijos šalių sinchronizacijos su žemyninės Europos elektros tinklais projektą. Susitikime pabrėžta, kad dabar yra kritiškai svarbu užsitikrinti ES finansavimą šiam projektui įgyvendinti, todėl visos dvišalės ir Baltijos šalių pastangos turi būti nukreiptos šiam tikslui pasiekti.

Vaičiūnas taip pat pakvietė Lenkiją aktyviai dalyvauti Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkose. Pasak jo, Lietuvos ir Lenkijos energetinių sistemų integracija per šiuo metu sėkmingai įgyvendinamus energetinius infrastruktūrinius projektus sukuria galimybes Lenkijos energijos rinkos dalyviams dalyvauti ir Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkose.

"Neabejoju, kad Lenkijos biržos operatoriaus ir konkrečių įmonių dalyvavimas Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkose prisidėtų prie kertinių strateginių tikslų įgyvendinimo — pirmiausia, priklausomybės nuo elektros energijos importo iš Rytų mažinimo, o taip pat ir didesnės konkurencijos dujų rinkoje bei šiuo metu tiesiamo Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL panaudojimo efektyviausiu būdu", — pabrėžė Vaičiūnas, kviesdamas Lenkijos ministrą akcentuoti šias naujas galimybes Lenkijos operatoriui TGE.  

Susitikime Vaičiūnas akcentavo, kad sinchronizacijos projektas yra "efektyviausia apsauga nuo elektros energijos srauto iš Rytų", o Lenkijos įmonių dalyvavimas Baltijos šalių elektros energijos rinkoje prisidėtų prie šio srauto mažinimo iki sinchronizacijos projekto įgyvendinimo 2025 metais, todėl jau dabar svarbu Lenkijos įmonėms ieškoti įvairių dalyvavimo Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkoje būdų ir formų.  

Energetikos ministras Vaičiūnas vakar ir šiandien kartu su Ministro Pirmininko vadovaujama delegacija dalyvauja susitikimuose Lenkijoje ir Žalgirio mūšio 610-ųjų metinių minėjimo renginiuose.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedą (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu gauti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
energetika, Baltijos šalys, Lenkija
Vilnius, archyvinė nuotrauka

"Prancūziškos atostogos" Vilniuje: liepos 17–19 dienų programa

(atnaujinta 23:33 2020.07.15)
Jau penktadienį Lietuvos sostinės širdyje skambės prancūziškos melodijos, vakare vyks prancūziškų dainų koncertas, o patys atkakliausi gali pabandyti laimėti bilietus į Paryžių

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Šį savaitgalį Vilniuje vyksiančių "Prancūziškų atostogų" metu vilniečių ir miesto svečių lauks ypač daug renginių: koncertai, vakarėliai, nacionalinio žaidimo pamokos, ekskursijos ir netgi galimybė laimėti kelionę į Paryžių.

Nuo romantikos iki siautulingų vakarėlių

Visą savaitgalį Vilniuje skambės tiek tradiciniai kūriniai, tiek modernios prancūzų melodijos. 

Jau penktadienio rytą prancūziškos melodijos suskambės Vilniaus Halės turguje, kur vakare veiksmas įsisiūbuos iki tikro šėlsmo — bus surengtas vakarėlis ant stogo su didžėjumi ir kokteiliais. 

Ieškantys muzikos, skanaus maisto ir pramogų taip pat bus kviečiami apsilankyti Lukiškių aikštėje. Čia penktadienio ir šeštadienio vakarais gros didžėjai ir įsikurs maisto furgonai, siūlantys prancūzišką maistą.

Penktadienį, 18 val., K. Sirvydo skvere vyks prancūziškų dainų koncertas. 

Vienuolika metų Lietuvos sostinėje gyvenanti dainininkė Clotilde Solange Rigaud pripažįsta, kad gyvendama Vilniuje miestą pamilo visa širdimi ir čia jaučiasi kaip namie: "Vilnius man labai patinka dėl kultūros, gamtos, čia gera gyventi. Koncertuodama įsitikinau, kad lietuviams patinka prancūziška kultūra, muzika, todėl šiam koncertui su džiaugsmu atrinkau savo mėgstamas tiek žinomas, tiek nežinomas klasikos, šiuolaikines, džiazo dainas".

Vėliau penktadienio vakarą auksinis Evelinos Sašenko balsas klausytojus iš K. Sirvydo skvero nukels į spalvingąjį Monmartrą, kur kadaise paryžiečiai klausydavosi Edith Piaf.

K. Sirvydo skvere šeštadienį, 17 val., aktorius Andrius Bialobževskis skaitys prancūzišką poeziją, o nuo 19 val. vyks režisierės, aktorės Birutės Mar poezijos vakaras-koncertas "Po Paryžiaus dangumi".

Nacionalinis prancūzų žaidimas

Prancūzija neįsivaizduojama be petankės — nacionalinio žaidimo, sparčiai populiarėjančio ir kitose Europos šalyse. 

Petankės Vilniuje mokys Lietuvos šios sporto šakos entuziastai — pamokos sekmadienį 14 val. prasidės Bernardinų sode.

Petankė yra komandinis žaidimas su metaliniais rutuliais, kurio esmė — mesti metalinį rutulį kuo arčiau medinio, vadinamo kašanetu. Komandą sudaro trys žaidėjai. 

Po Vilnių — Napoleono laikmečio takais

Visą savaitgalį mieste vyks ekskursijos, atskleisiančios prancūziškąjį Vilniaus veidą. Gidai pasakos apie Napoleono žygius menančias Vilniaus vietas, atskleis kitų mieste viešėjusių prancūzų — muzikantų, didikų ir kitų — nuotykius. Kai kurių ekskursijų metu skambės muzika ir bus galima paragauti prancūziškų delikatesų.

Ištvermingiausi keliaus į Paryžių

Prancūzijos pasiilgusieji šį savaitgalį galės ne tik mėgautis šios šalies kultūra Vilniuje, bet ir laimėti bilietus į tikrąją Prancūziją. 

Tereikės priimti Lietuvos oro uostų mestą skrydžio aplink pasaulį iššūkį — "pakeisti karantino metu įprastą sofą į lėktuvo kėdę". 

Varžybos lėktuvo kėdėse startuos penktadienį, 16 val., Sporto aikštyne, prie Baltojo tilto. Jos truks tiek, kiek trunka kelionė lėktuvu aplink pasaulį — 45 valandas. 

Ištvermingiausias laimės bilietus į Paryžių, o iššūkis bus transliuojamas gyvai Vilniaus oro uosto "Facebook" paskyroje.

Visą "Prancūziškų atostogų" programą galima rasti projekto svetainėje. Ten taip pat sužinosite apie nuolaidas ir specialius pasiūlymus, o jais pasinaudoti bus galima su specialiu promo kodu "PrancūzijaVilniuje".

Tegai:
Paryžius, Vilnius
Dar šia tema
"Lietuvos geležinkeliai" išsikrausto iš istorinio pastato Vilniuje
 Vilniuje moderniai apšviesta jau pusė miesto gatvių
Paaiškėjo, kaip karantino metu pasikeitė vandens suvartojimas Vilniuje
Paskelbtas bendras judėjimo paslaugų Vilniuje pavadinimas