Vamzdžių klojimo laivas Akademik Čerskij, archyvinė nuotrauka

Rusija rado būdą, kaip apeiti sankcijas "Nord Stream-2"

(atnaujinta 23:06 2020.06.21)
Gruodį dujotiekio tiesimas buvo sustabdytas dėl JAV sankcijų, dabar Vašingtonas planuoja įvesti naujus apribojimus

VILNIUS, birželio 20 — Sputnik. Rusija turi galimybę pabaigti tiesti "Nord Stream-2" dujotiekį, pranešė RIA Novosti su nuoroda į vokiečių leidinį "Die Welt".

Kaip pažymėta, dujotiekis yra beveik nutiestas ir Vašingtonas neturi galimybės paveikti jį situacijomis. Straipsnio autorius rašo, kad nepaisant JAV bandymų įvesti sankcijas ir apribojimus projektui, Maskva sugebėjo juos apeiti.

Anot leidinio, tai tapo įmanoma po to, kai vamzdžių klojimo laivas "Akademik Čerskij", kuris laikomas pagrindine tiesimo baigimo priemone, buvo perleistas iš "Gazprom" nuosavybės į Rusijoje veikiantį STIF (Samaros šiluminės energijos fondas) fondą. Dabar vamzdžių, kuriuos reikia nutiesti maždaug 160 kilometrų atstumu, klojimui nebus taikomi apribojimai.

Informacija, kad "Akademik Čerskij" tapo STIF nuosavybe, pasirodė birželio pradžioje. Kada tiksliai priimtas šis sprendimas, nežinoma. Laivą "Gazprom" įsigijo 2015 metais ir eksploatavo nuo 2016 metų. Informacija apie laivą buvo paskelbta bendrovės tinklalapyje bent iki šių metų vasario.

Gegužės pradžioje "Akademik Čerskij" atvyko į Vokietijos Mukrano uostą, dujotiekio logistikos bazę.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekių, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, tiesimą iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Iki šiol dujotiekis nutiestas daugiau nei 90 procentų.

Projekto laikiną sustojimą lėmė tai, kad praėjusių metų gruodžio pabaigoje dėl JAV sankcijų Šveicarijos "Allseas" nutraukė dujotiekio tiesimą ir atsiėmė savo laivus. "Gazprom" vadovas Aleksejus Mileris teigė, kad dujotiekis bus baigtas savarankiškai. Sausio mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažymėjo, kad iki šių metų pabaigos arba kitų metų pirmojo ketvirčio darbai bus baigti ir dujotiekis bus parengtas eksploatacijai.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"

 

Tegai:
JAV, Rusija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (595)
Dar šia tema
Ir vėl farso pavidalu? "Nord Stream-2" likimas vėl Danijos rankose
Ekspertas: gavus Danijos leidimą, Rusija gali greičiau baigti tiesti "Nord Stream-2"
Vokietija sukritikavo JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Vanduo

Lietuva planuoja investuoti į žaliojo vandenilio gamybos technologijas apie 30 mln. eurų

(atnaujinta 14:53 2021.03.02)
Taip pat šalies vandenilio platformos nariai aptarė demonstracinių projektų svarbą, didelį vandenilio technologijų plėtros potencialą transporto sektoriuje, aktualias ES teisėkūros iniciatyvas

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Lietuvos vandenilio platformos susitikime buvo aptartos priemonės, kurios gali paskatinti šių technologijų plėtrą respublikoje, ir investicijos, kurias planuojama skirti iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo, praneša Energetikos ministerija.

"Vandenilis yra nauja technologijų Lietuvoje kryptis, kuriai skirsime didelį dėmesį. Strateginiuose dokumentuose esame numatę  integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energetikos ir pastatų sektorius. Tad tai yra dar viena labai svarbi atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) priemonė, padėsianti pasiekti klimato neutralumo tikslų", — teigia energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Pabrėžiama, kad šalies vandenilio platformos nariams buvo pristatytas Energetikos ministerijos parengtas reformų ir investicijų rinkinys, kurį planuojama finansuoti iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). 

Pagrindinės energetikos ministerijos pasirinktos reformos ir investicijų kryptys yra AEI plėtra elektros gamybos sektoriuje ir Žalioji transporto sektoriaus transformacija.

Žaliojo vandenilio gamybos ir perdavimo į gamtinių dujų tinklus bei Vandenilio technologijų ir jų panaudojimo skatinimo mechanizmo sukūrimui preliminariai numatyta daugiau nei 30 mln. eurų. Lietuvos pasiūlytas reformas ir investicijas dar turi patvirtinti Europos Komisija.

Taip pat šalies vandenilio platformos nariai aptarė demonstracinių projektų svarbą, didelį vandenilio technologijų plėtros potencialą transporto sektoriuje, aktualias ES teisėkūros iniciatyvas.

"Lietuvos vandenilio platforma įkurta 2020 metų lapkričio 30 dieną, energetikos ministrui pasirašius bendradarbiavimo susitarimą su 19 verslo asociacijų bei įmonių", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad tai bendradarbiavimo formatas, kuris telkia šalies mokslo įstaigų, verslo ir viešojo sektoriaus atstovus bendram tikslui — siekti vandenilio technologijų plėtros šalyje. Lietuvos vandenilio platformoje šiuo metu yra 28 nariai.

Tegai:
Lietuva, Energetikos ministerija
Dar šia tema
Europos Komisija šį mėnesį pasiūlys "skiepų paso" taisykles
Lietuva paskelbė, kad nepavyks boikotuoti Astravo AE neišėjus iš BRELL 
Konferencijų salė

Ekonomistas papasakojo, kaip krito privačių įmonių investicijos Lietuvoje

(atnaujinta 14:59 2021.03.02)
Kaip pažymėjo Povilauskas, labiausiai krito transporto ir pramonės sektoriuje veikiančių įmonių investicijos

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pareiškė, kad privačių įmonių investicijos Lietuvoje pernai sumažėjo dešimčia procentų.

"Nemažai įmonių 2020 metais pristabdė investicijas ir dėl atsargesnio požiūrio į ateitį, ir dėl pandemijos sudėtingesnių sąlygų atvykti užsieniečiams, norintiems montuoti įrangą. 485 mln. eurų kritusios investicijos yra viena iš priežasčių, kodėl per metus smuko ir įmonėms kredito įstaigų suteiktų paskolų portfelis", — parašė jis Facebook'e.

Ekonomistas pranešė, kad labiausiai krito transporto ir pramonės sektoriuje veikiančių įmonių investicijos — atitinkamai 13 ir 26 procentais. Tuo tarpu per metus augo informacinių technologijų, ryšių ir nekilnojamojo turto sektoriuje veikiančių įmonių investicijos.

"Investicijos gana inertiškai reaguoja į ekonomikos pokyčius, todėl nors ir investicijos šiemet turėtų augti (ypač atsižvelgus į kai kurių įmonių sukauptas likvidžias lėšas), tačiau stipresnis augimas veikiausiai atsispindės statistikoje tik kitąmet", — pasakė Povilauskas.

2020 metų trečiąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų įplaukos į Lietuvą siekė 284,4 mln. eurų.

Tegai:
ekonomika, investicijos, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva pareiškė apie Japonijos investicijų svarbą
Šimonytė: "PKN Orlen" investicijos turėtų prisidėti prie naujų darbo vietų kūrimo