Vilniaus verslo centras

Lietuva prarado pozicijas pasauliniame konkurencingumo indekse

(atnaujinta 07:35 2020.06.22)
Respublikos rodikliai smuktelėjo verslo efektyvumo, viešojo sektoriaus efektyvumo bei infrastruktūros vertinimo srityse

VILNIUS, birželio 21 — Sputnik. Lietuva prarado dvi pozicijas pasauliniame konkurencingumo indekse ir nusileido iš 29 į 31 vietą. Apie tai pranešė verslumo ir eksporto agentūra "Versli Lietuva".

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Reitingą sudarė Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD (International Institute for Management Development — IMD), kuris laikomas viena prestižiškiausių verslo mokyklų pasaulyje.

Lietuva ženkliai pagerino savo pozicijas ekonomikos raidos srityje, tačiau smuktelėjo verslo efektyvumo, viešojo sektoriaus efektyvumo bei  infrastruktūros vertinimo srityse.

Kaip ir pernai, šiemet buvo įvertintos 63 šalys. Beveik du trečdaliai kriterijų yra faktiniai ekonominiai, finansiniai, verslo aplinkos duomenys, likusieji — verslo vadovų apklausa.

Bendras šių metų Lietuvos rezultatas išlieka pastarųjų penkerių metų tame pačiame reitingo pozicijų diapazone, kai Lietuvos pozicija svyruodavo tarp 29-os ir 33-ios vietų.

"Lietuva kaip maža ekonomika turi savybę greitai atspindėti realią situaciją ir nėra tokia inertiška kaip kitos didžiosios pasaulio valstybės. Todėl šio reitingo rezultatai gana tiksliai indikuoja esamą konkurencingumo padėtį, o mūsų šalies tendencijas geriausiai atspinti ilgesnio laikotarpio reitingo vietų analizė", — pasakė "Verslios Lietuvos" Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas.

Anot jo, vertinant bendrojo rezultato sudedamąsias dalis, didžiausi pozicijų praradimai buvo stebimi Viešojo sektoriaus efektyvumo ir Infrastruktūros rodiklių grupėse. Šiose rodiklių grupėse Lietuva prarado po 4-ias pozicijas ir atitinkamai nusileido iš 29-os į 33-ią bei iš 30-os į 34-ą vietas. Verslo efektyvumo rodiklių grupėje Lietuva neteko tik vienos pozicijos ir nusileido iš 23-os į 24-ą vietą. Tuo tarpu Ekonomikos raidos rodiklių grupėje pakilo per 6 vietas iš 39-os į 33-ią poziciją.

"Verslios Lietuvos" analitikų vertinimu, pagrindiniu Lietuvos ekonomikos iššūkiu išlieka menka aukštos pridėtinės vertės gamybos ir paslaugų dalis ūkio struktūroje. Šiam iššūkiui įveikti reikalinga stipri švietimo sistema, mokslinių tyrimų infrastruktūra bei verslo augimui palanki reguliavimo aplinka", — teigiama pranešime.

Konkurencingumo reitinge pirmąją vietą užėmė Singapūras, antrąją — Danija, trečiąją — Šveicarija. Šiais metais Estija pagerino savo pozicijas septyniais punktais ir užėmė 28 vietą, o Latvija prarado vieną poziciją ir užėmė 41 vietą.

Šveicarijos tarptautinis vadybos institutas IMD šį reitingą rengia nuo 1989 metų. Lietuva šiame reitinge įvertinama nuo 2007 metų.

Tegai:
ekonomika, reitingas, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino dešimtis milijonų eurų
"Swedbank" įvertino, kiek kainuoja užauginti vaiką Lietuvoje
Rusija pernai tapo pagrindine Lietuvos prekybos partnere
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija

(atnaujinta 18:45 2020.07.06)
Dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė labiausiai kenkia ne centrui, bet ES ekonomikos pakraščiams

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką sužlugdys Baltijos šalių ekonomiką, todėl vienintelis būdas jas išgelbėti nuo degradacijos — atkurti ryšius su savo rytiniu kaimynu, mano ekspertas Aleksejus Zubecas.

Latvija ir Lietuva tapo ES lyderėmis pagal nedarbą, rašo RuBaltic.ru ekspertas Aleksandras Nosovičius, cituodamas "Eurostato" statistikos agentūros duomenis. Šių šalių ekonominis nuosmukis yra ypač ryškus, atsižvelgiant į tai, kad Baltijos šalys nuo koronaviruso pandemijos nukentėjo daug mažiau nei Vakarų ir Pietų Europos šalys, pažymi jis.

Anot Nosovičiaus, tai rodo, kad dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė, pagal ekonomikos teorijas, labiausiai kenkia ne centrui, o ES ekonomikos pakraščiams.

Interviu Sputnik Lietuva Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto direktorius Aleksejus Zubecas pažymėjo, kad Baltijos šalys turi rinktis — "išvyti" ekonomiškai aktyvius žmones dirbti į Europą ar užmegzti ryšius su Rusija. Be to, pirmasis atvejis gali sukelti ekonomikos žlugimą.

"Migracijos kelias, darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką yra kelias, kuris per artimiausius dešimt ar penkiolika metų gali privesti prie visų Baltijos šalių ekonomikų žlugimo. Po to šios šalys pereis prie Europos Sąjungos skiriamų subsidijų. ES paskirs šiek tiek pinigų pagrindinėms struktūroms paremti, tačiau ekonomika bus padauginta iš nulio, jei ten neliks ekonomiškai aktyvių gyventojų. Antrasis kelias — tai savo ekonomikos vystymas, tam reikia atkurti normalius santykius su Rusija, nes tiek Estija, tiek Latvija nėra reikalingos Europos Sąjungoje ekonominės plėtros prasme", — sakė jis.

Zubeсas pažymėjo, kad Rusija, skirtingai nei Europos šalys, turi ką pasiūlyti Baltijos šalims.

"Todėl vienintelis būdas išgelbėti ekonomiką nuo degradacijos yra atkurti santykius su Rusija. Jei Baltijos šalių vyriausybės teikia pirmenybę konfrontacijai su Rusija, tai reiškia, kad labai greitai šios valstybės ekonomiškai tiesiog išnyks iš pasaulio žemėlapio", — padarė išvadą jis.

Tegai:
Rusija, ekonomikos krizė, ekonomika, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: NATO galėjo nusilesti Turkijai dėl Baltijos gynybos plano
Polittechnologas: Baltijos šalys bijo, kad RT privers lietuvius ir latvius susimąstyti
Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje
Ekonomistas Žygimantas Mauricas

Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą

(atnaujinta 11:10 2020.07.06)
Ekonomisto teigimu, Lietuvos BVP vienam gyventojui (pagal PGP) galimai pasieks 80 proc. Vakarų Europos vidurkio

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Koronaviruso krizė lėmė beprecedentį ekonominės galios pasiskirstymą iš Vakarų ir Pietų Europos į Centrinę bei Šiaurės Europą, tuo tarpu ir Baltijos šalis, rašo Lietuvos ekonomistas Žygimantas Mauricas savo Facebook paskyroje.

"Priešingai nei 1999, 2009 ar 2015 metais, Lietuva šios krizės metu ekonomiškai ne nutolo, o priartėjo prie Vakarų Europos", — teigė jis.

Maurico teigimu, Lietuvos BVP vienam gyventojui (pagal PGP) galimai pasieks 80 proc. Vakarų Europos vidurkio.

Pabrėžiama, kad jei ir toliau Lietuva tokiu tempu vysis Vakarus, gali būti, jog po dešimtmečio Vakarų Europa turės vytis Lietuvą.

Kartu Žygimantas Mauricas Lietuvai palinkėjo gražios Valstybės dienos šventės.

Tegai:
ekonomika, Europa, Lietuva
Dar šia tema
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Į Lietuvą pristatytas pirmas liepą SGD krovinys iš Norvegijos
Ryga, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: rasiniai neramumai JAV sukėlė sumaištį valdančiajam Latvijos elitui

0
(atnaujinta 22:54 2020.07.06)
Latvijos vadovybė riaušių nekomentuoja, nes neįmanoma numatyti, kaip toliau vystysis situacija, tikina žmogaus teisių aktyvistas Aleksandras Gaponenka

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Praėjusį penktadienį Rygoje Latvijos prezidentas Egilis Levitas ir ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas padėjo gėlių prie Didžiosios sinagogos memorialo Gogolio gatvėje. Šis iškilmingas įvykis turėjo sutapti su 1941 metų įvykių, kai naciai šioje sinagogoje sudegino daugiau nei penkis šimtus žydų, data, praneša Sputnik Latvija.

Tuo tarpu šeštadienį Lesteno "Bratskoje" kapinėse įvyko atsisveikinimo ceremonija su buvusiu SS legionieriumi, publicistu Visvaldžiu Laciu, kuris dalyvavo baudžiamosiose operacijose Antrojo pasaulinio karo metu.

Interviu Sputnik Lietuva Europos studijų instituto prezidentas, profesorius, žmogaus teisių aktyvistas Aleksandras Gaponenka teigė, kad prasidėjus rasiniams neramumams JAV, Latvijos valdantysis elitas "prarado orientaciją erdvėje ir laike".

"Kadangi iš Vašingtono sklinda kryptingi signalai, [Latvijos valdžia] tarsi stengiasi sutelkti dėmesį tiek į vieną, tiek į antrą. Ir, viena vertus, atrodo, kad taip, mes turime prisiminti Holokausto aukas, nors iš tikrųjų ne, bet, kita vertus, labai norisi pagerbti nacių nusikaltėlius, tačiau buvo pastebėta, kad aukščiausioji vadovybė nedalyvavo laidotuvėse, apsiribojo tik moraliniu paskatinimu visko, kas buvo susiję su Lacio laidotuvėmis", — sakė jis.

Gaponenka pažymėjo, kad Latvijos valdantysis elitas nekomentavo rasinių neramumų JAV, nes neaišku, kaip situacija vystysis toliau. Jo manymu, toks netikrumas išliks bent iki Amerikos prezidento rinkimų pabaigos.

0
Tegai:
JAV, Latvija
Dar šia tema
Kodėl Latvija gali sau leisti ignoruoti realybę
Istorikas: Latvijos valdžia Gegužės 9 dienos atžvilgiu vėl parodė nemandagumą
Politologas: Latvija gali tik generuoti agresiją prieš Rusiją