Nord Stream-2

"Gazprom" skelbia numatomą "Nord Stream-2" paleidimo datą

(atnaujinta 15:39 2020.06.22)
Bendrovės direktorius priminė, kad projektui dabar daromas spaudimas, todėl "Gazprom" pateikia gana ribotą informaciją apie jį

VILNIUS, birželio 22 — Sputnik. "Gazprom" vis dar laukia, kol 2020 metų pabaigoje arba 2021 metų pradžioje bus paleistas dujotiekis "Nord Stream-2", praneša RIA Novosti su nuoroda į bendrovės investuotojų departamento vadovą Antoną Demčenką.

"Galiu trumpai patvirtinti, kad tęsiame darbą prie šio projekto ir tikimės, kad jo statyba baigsis 2020 metų pabaigoje–2021 metų pradžioje", — sakė jis.

Jis priminė, kad projektui dabar daromas spaudimas, todėl "Gazprom" pateikia gana ribotą informaciją apie jį.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekių, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, tiesimą iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Iki šiol dujotiekis nutiestas daugiau nei 90 procentų.

Projekto laikiną sustojimą lėmė tai, kad praėjusių metų gruodžio pabaigoje dėl JAV sankcijų Šveicarijos "Allseas" nutraukė dujotiekio tiesimą ir atsiėmė savo laivus. "Gazprom" vadovas Aleksejus Mileris teigė, kad dujotiekis bus baigtas savarankiškai. Sausio mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažymėjo, kad iki šių metų pabaigos arba kitų metų pirmojo ketvirčio darbai bus baigti ir dujotiekis bus parengtas eksploatacijai.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2, Gazprom
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (595)
Dar šia tema
Angela Merkel raginama atsakyti į JAV sankcijas, nukreiptas prieš "Nord Stream 2"
Vokietija sukritikavo JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Vanduo

Lietuva planuoja investuoti į žaliojo vandenilio gamybos technologijas apie 30 mln. eurų

(atnaujinta 14:53 2021.03.02)
Taip pat šalies vandenilio platformos nariai aptarė demonstracinių projektų svarbą, didelį vandenilio technologijų plėtros potencialą transporto sektoriuje, aktualias ES teisėkūros iniciatyvas

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Lietuvos vandenilio platformos susitikime buvo aptartos priemonės, kurios gali paskatinti šių technologijų plėtrą respublikoje, ir investicijos, kurias planuojama skirti iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo, praneša Energetikos ministerija.

"Vandenilis yra nauja technologijų Lietuvoje kryptis, kuriai skirsime didelį dėmesį. Strateginiuose dokumentuose esame numatę  integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energetikos ir pastatų sektorius. Tad tai yra dar viena labai svarbi atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) priemonė, padėsianti pasiekti klimato neutralumo tikslų", — teigia energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Pabrėžiama, kad šalies vandenilio platformos nariams buvo pristatytas Energetikos ministerijos parengtas reformų ir investicijų rinkinys, kurį planuojama finansuoti iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). 

Pagrindinės energetikos ministerijos pasirinktos reformos ir investicijų kryptys yra AEI plėtra elektros gamybos sektoriuje ir Žalioji transporto sektoriaus transformacija.

Žaliojo vandenilio gamybos ir perdavimo į gamtinių dujų tinklus bei Vandenilio technologijų ir jų panaudojimo skatinimo mechanizmo sukūrimui preliminariai numatyta daugiau nei 30 mln. eurų. Lietuvos pasiūlytas reformas ir investicijas dar turi patvirtinti Europos Komisija.

Taip pat šalies vandenilio platformos nariai aptarė demonstracinių projektų svarbą, didelį vandenilio technologijų plėtros potencialą transporto sektoriuje, aktualias ES teisėkūros iniciatyvas.

"Lietuvos vandenilio platforma įkurta 2020 metų lapkričio 30 dieną, energetikos ministrui pasirašius bendradarbiavimo susitarimą su 19 verslo asociacijų bei įmonių", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad tai bendradarbiavimo formatas, kuris telkia šalies mokslo įstaigų, verslo ir viešojo sektoriaus atstovus bendram tikslui — siekti vandenilio technologijų plėtros šalyje. Lietuvos vandenilio platformoje šiuo metu yra 28 nariai.

Tegai:
Lietuva, Energetikos ministerija
Dar šia tema
Europos Komisija šį mėnesį pasiūlys "skiepų paso" taisykles
Lietuva paskelbė, kad nepavyks boikotuoti Astravo AE neišėjus iš BRELL 
Konferencijų salė

Ekonomistas papasakojo, kaip krito privačių įmonių investicijos Lietuvoje

(atnaujinta 14:59 2021.03.02)
Kaip pažymėjo Povilauskas, labiausiai krito transporto ir pramonės sektoriuje veikiančių įmonių investicijos

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pareiškė, kad privačių įmonių investicijos Lietuvoje pernai sumažėjo dešimčia procentų.

"Nemažai įmonių 2020 metais pristabdė investicijas ir dėl atsargesnio požiūrio į ateitį, ir dėl pandemijos sudėtingesnių sąlygų atvykti užsieniečiams, norintiems montuoti įrangą. 485 mln. eurų kritusios investicijos yra viena iš priežasčių, kodėl per metus smuko ir įmonėms kredito įstaigų suteiktų paskolų portfelis", — parašė jis Facebook'e.

Ekonomistas pranešė, kad labiausiai krito transporto ir pramonės sektoriuje veikiančių įmonių investicijos — atitinkamai 13 ir 26 procentais. Tuo tarpu per metus augo informacinių technologijų, ryšių ir nekilnojamojo turto sektoriuje veikiančių įmonių investicijos.

"Investicijos gana inertiškai reaguoja į ekonomikos pokyčius, todėl nors ir investicijos šiemet turėtų augti (ypač atsižvelgus į kai kurių įmonių sukauptas likvidžias lėšas), tačiau stipresnis augimas veikiausiai atsispindės statistikoje tik kitąmet", — pasakė Povilauskas.

2020 metų trečiąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų įplaukos į Lietuvą siekė 284,4 mln. eurų.

Tegai:
ekonomika, investicijos, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva pareiškė apie Japonijos investicijų svarbą
Šimonytė: "PKN Orlen" investicijos turėtų prisidėti prie naujų darbo vietų kūrimo
Albinas Kentra, archyvinė nuotrauka

Finansų ministerija atrodo būdą, kaip padėti Kentros "Miško brolių" draugijai

(atnaujinta 15:42 2021.03.02)
Finansų ministrė pabrėžė, kad jokiu būdu nekalbama apie draugijos iškeldinimo scenarijų

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Finansų ministerija atrado būdą, kaip padėti "Miško brolių" draugijos pirmininkui Albinui Kentrai, kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė atlaisvinti jo užimamą pastatą, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Pasiekus informacijai, jog "Miško brolių" draugija teikia apeliaciją Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui, finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymi, jog surastas sprendimas, kaip būtų galima nepažeisti teisėtų sprendimų ir Draugijai tęsti savo veiklą.

Ministrė pasiūlė patalpas patikėjimo teise perduoti valstybės įstaigai, vykdančiai veiklas, artimas muziejaus, atminties išsaugojimo veikloms, kuri muziejaus veiklai vykdyti,  savo ruožtu, panaudos teise maksimaliam terminui patalpas perduotų "Miško brolių" draugijai.

"Jei šis veiklos modelis bus priimtinas, ieškosime finansinių išteklių aplinkos, gerbūvio sutvarkymui ir muziejaus įkūrimui valstybės biudžeto lėšomis. Šis sprendimas leistų gerbiamam Albinui Kentrai likti patalpose, o "Miško brolių" draugija, bendradarbiaudama su patalpas perėmusia įstaiga, galėtų įprasminti laisvės kovotojų ir partizanų veiklą, sukurdama ekspozicijas ir viešąsias erdves visuomenei", — pažymėjo Skaistė

Anot ministrės, įstaiga, kuriai būtų galima perduoti "Miško brolių" patalpas, galėtų būti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, jei pats Kentra sutiktų su tokiu pasiūlymu — jis galės pasirinkti, kokia valstybės įstaiga jam atrodo tinkamiausia.

"Intensyviai konsultavomės su ekspertais ir siūlome sprendimą, kad Draugijos veikla galėtų ir toliau būti tęsiama. Jokiu būdu nekalbame apie iškeldinimo scenarijų, suprantame "Miško brolių" misiją visuomenėje saugant istorinę Lietuvos atmintį bei gerbiamo Kentros indėlį", — pabrėžia ministrė.

Suderinus visų suinteresuotų šalių lūkesčius, sprendimų projektai dėl patalpų perdavimo ir tolesnio panaudojimo bus pateikti Vyriausybei.

Finansų ministerija, taip pat pažymi, kad negali kalbėti apie nuosavybės įteisinimą Draugijai, nes toks sprendimas nebūtų teisėtas — pagal dabartinius įstatymus ir valdymo praktikas yra įdiegta labai daug saugiklių, todėl toks nuosavybės įteisinimas Draugijai, deja, neįmanomas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas sausio 29 dieną priėmė sprendimą iškeldinti Kentrą ir jo įkurtą "Miško brolių" draugiją iš pastato Totorių g. 9/Labdarių g. 10 Vilniuje ir atmetė "Miško brolių" ieškinį, kuriuo ši prašė draugiją pripažinti dalies šio statinio statytoju ir naujai draugijos pastatytą statinio dalį leisti įregistruoti draugijos vardu.

Vyriausybė Kentros draugijai perdavė minėto pastato griuvėsius 1992 metais.

Lietuvos "partizanai" ir "miško broliai" 1940–1950 metais buvo nacionalistiškai nusiteikusios ginkluotos grupės, veikusios šalyje. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis nusiteikusių prieš tarybinį režimą stojo į nacistinės Vokietijos pusę. Manoma, kad kai kurie "miško broliai" dalyvavo civilių ir komunistų partijos darbuotojų žudyme.

Tegai:
miško broliai, Finansų ministerija
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis
Dar šia tema
Lietuvoje atidengtas paminklas "miško brolių" vadui
Utenos rajone rasta paskutinio žuvusio "partizano" slėptuvė
Rusijos URM pasipiktino Lietuvos pareiškimais apie Molotovo-Ribentropo paktą