Produktai, archyvinė nuotrauka

Tarp Baltijos šalių pigiausias maistas Lietuvoje

Be to, respublika yra tarp penkių geriausių ES valstybių narių, kurių maisto kainos yra žemiausios. Į šį sąrašą taip pat įtraukta Čekija, Bulgarija, Lenkija ir Rumunija

VILNIUS, birželio 22 — Sputnik. Lietuvoje maisto kaina yra 19,9 proc. mažesnė nei visoje ES. Tai įrodo statistikos agentūra "Eurostatas".

Lietuva yra tarp penkių šalių, kuriose maisto kainos yra žemiausios, taip pat Čekijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Tuo tarpu Latvijoje maisto kainos yra mažesnės nei ES vidurkis 8,2 proc., o Estijoje — 5,1 proc.

Brangiausi produktai parduodami Danijoje, Liuksemburge ir Austrijoje — šių šalių kainos daugiau nei 25 procentais viršija ES vidurkį.

Lietuviai nuolat nerimauja dėl kylančių maisto kainų. Šalies vyriausybė pažadėjo imtis priemonių užkirsti kelią kainų kilimui, tačiau realių veiksmų nesiimta.

Be to, kai kurie lietuviai mieliau renkasi maistą ir alkoholį pirkti kaimyninėse šalyse.

Anksčiau Sputnik Lietuva korespondentas kalbėjosi su vilniečiais, kurie vyksta apsipirkti į Lenkiją. Anot jų, tai leidžia sutaupyti kelis šimtus eurų dėl kainų skirtumų.

Kiek europiečiai išleidžia maistui
© Sputnik /
Kiek europiečiai išleidžia maistui
Tegai:
kainos, maistas, Lietuva, Baltijos šalys
Dar šia tema
Lietuvoje bus kuriama vakcina nuo koronaviruso
Vilniaus Lukiškių aikštėje bus įrengtas paplūdimys su vaizdu į jūrą
Tanklaivis Coral Favia, archyvinė nuotrauka

Į Lietuvą atvyko naujas SGD krovinys Rusijos

(atnaujinta 20:59 2020.07.09)
Bendrovės "Klaipėdos nafta" duomenimis, tanklaivis turi pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų kuro, krovinio gavėjas neįvardijamas

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Į Klaipėdos uostą atplaukė naujas suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys, rodo laivų stebėjimo portalo Marinetraffic.com duomenys.

Laivas "Coral Favia" antradienį išplaukė iš Rusijos Vysocko uosto ir atplaukė į Klaipėdą ketvirtadienį, 4:20 val.

Anot Klaipėdos SGD terminalo "Klaipėdos nafta" operatoriaus, tanklaivis turėtų pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų SGD. Gavėjas neskelbiamas.

Tai yra antrasis SGD krovinys šį mėnesį. Liepos pradžioje Lietuva iš Norvegijos gavo 138 tūkstančius kubinių metrų SGD.

Pagal įmonės tvarkaraštį, šį mėnesį Lietuva turėtų gauti 456 tūkstančius kubinių metrų kuro. Kitas tanklaivio atvykimas numatomas sekmadienį.

Viena iš aktualiausių Lietuvos energetikos problemų yra susijusi su SGD terminalo "Independence", už kurį Lietuva kasmet moka 60 milijonų eurų nuomos mokestį, likimu. Valdžia svarsto galimybę nusipirkti terminalą.

Dažniausiai suskystintas gamtines dujas Lietuva gauna iš Rusijos Federacijos ir Norvegijos.

Iki 2024 metų pabaigos įmonė "Klaipėdos nafta" turėtų įsigyti "Independence" plūduriuojančią saugyklą ir tapti jos savininke, pasirinkdama ekonomiškiausią pasiūlymą. Tam įmonė planuoja pritraukti nepriklausomus ekspertus.

Nuo praėjusio pavasario rusiško kuro tiekimas tapo įprasta praktika. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimus nuolat skelbia Lietuvos valdžia, Klaipėdos terminalo egzistavimo metais buvo tik keletas pirkimų.

Interviu Sputnik Lietuva, Nacionalinio energetikos instituto direktorius, "Gazprom" žurnalo vyriausiasis redaktorius Sergejus Pravosudovas anksčiau pažymėjo, kad Klaipėdos SGD terminalas visada buvo politinis projektas. Jis pabrėžė, kad niekas nenori investuoti į dujų skystinimo projektus, nes dabartinėmis kainomis jie yra nuostolingi.

Nuostabu šalia: «Independence» VS «Swinoujscie»
© Sputnik /
Nuostabu šalia: «Independence» VS «Swinoujscie»
Tegai:
Rusija, Lietuva, SGD
Dar šia tema
Į Lietuvą atvyko naujas SGD krovinys iš Vysocko
Ekspertas: esant dabartinėms kainoms niekas neinvestuos į Lietuvos SGD terminalą
Dujų krizė: JAV gresia staigus SGD gamybos sumažėjimas
Klaipėdos SGD terminalas, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: SGD artimiausiu metu taps tendencija energetikos rinkoje

(atnaujinta 17:52 2020.07.09)
Energetikos ir finansų eksperto Jurijaus Rykovo teigimu, dujos yra labai patogus pereinamasis kuras pagal pereinamojo laikotarpio energijos koncepciją

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Dėl žemos paklausos ir dujų kainų Europoje ir Azijoje suskystintų gamtinių dujų (SGD) pristatymo iš JAV ekonomika tampa neefektyvi, pirkėjai atsisako 110 SGD tiekimo sutarčių, teigiama JAV Energetikos departamento Energetikos informacijos administracijos (EIA) mėnesinėje trumpalaikėje prognozėje.

Švelni žiema ir su COVID-19 susijusios ribojamosios priemonės tapo paklausos mažėjimo veiksniais. O žemos gamtinių dujų ir suskystintų gamtinių dujų kainos Europoje ir Azijoje sumažino JAV suskystintų gamtinių dujų eksporto, kuris yra ypač jautrus kainai, ekonominį gyvybingumą.

Kaip Sputnik Lietuva sakė Energetikos ir finansų instituto Energetikos skyriaus vadovas Jurijus Rykovas, koronaviruso pasekmės turėtų palaipsniui atslūgti ir jau vyksta tam tikras paklausos atsigavimas.

"Ilgalaikė tendencija yra nukreipta į tai, kad dujų tiekimas būtų daug lankstesnis. Negalime pamiršti šių dalykų: šiuo metu vyksta vadinamasis energijos perėjimas. Bent jau to poreikis yra labai pripažintas įvairiose vyriausybinėse agentūrose, ekspertų bendruomenėje. Ir šiuo požiūriu dujos yra patogus pereinamasis kuras. Manau, kad dujų paklausa išliks ir SGD tiekimas bus lankstus. <...> SGD taps tendencija ir jų įtaka turėtų augti, kaip ir dujų poreikis turėtų būti palaipsniui atkuriamas pagal energijos perdavimo koncepciją", — pastebėjo ekspertas.

"Mėlynojo kuro" kainos Europoje ir Azijoje yra labai žemos. Nėra jokios priežasties pirkti amerikietiškas SGD, anksčiau pripažino net JAV Energetikos departamentas. Klientai atsisakė daugiau nei šimto pristatymų, numatytų vasarai. Dėl to eksportas žlugo beveik 63,6 proc.

Prieš pandemiją JAV turėjo ambicingus planus: 2020 metais — 67,2 milijardo kubinių metrų, 2021 metais — 79,5. Šiuos skaičius sausį paskelbė JAV Energetikos departamento Energetikos informacijos administracija (EIA).

Neseniai JAV Energetikos departamentas vėl pablogino SGD iš šalies eksporto perspektyvas. Dabar 2020 metais departamentas tikisi padidinti jį iki 5,35 milijardo kubinių pėdų per dieną, tuo tarpu kai birželį — 5,7 milijardo. 2021 metų prognozė taip pat yra sumažinta iki 7,28 milijardo kubinių pėdų per dieną nuo anksčiau numatyto 7,31 milijardo. 2019 metais JAV SGD eksportas sudarė 4,98 milijardo kubinių pėdų.

Tegai:
dujos, SGD
Dar šia tema
Ekspertas: Lenkija atsisakys ilgalaikių sutarčių su Rusija, o ne jos dujų
"Mes nesaugosime vokiečių nuo Rusijos". Prieš ką JAV draugauja su Lenkija
Į Lietuvą pristatytas pirmas liepą SGD krovinys iš Norvegijos
Energetikos pasaulio laukia chaosas
JAV prezidentas Donaldas Trampas

Trampas pareiškė, kad nenori, jog JAV pasitrauktų NATO

(atnaujinta 11:41 2020.07.11)
2014 metais Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos aljanso šalys padidins savo gynybos išlaidas iki 2% BVP

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas interviu laikraščio žurnalistui Markui Tisenui (Marc Thiessen) pareiškė, kad nenori, jog JAV pasitrauktų iš NATO, tačiau sąjungininkai turi mokėti rinkliavas.

Kaip savo knygoje "Kambarys, kur tai įvyko: Baltųjų rūmų atsiminimai" teigia buvęs Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Džonas Boltonas: Trampas norėjo grasinti NATO lyderiams 2018 metais viršūnių susitikime, kad JAV pasitrauks iš aljanso, jei jie nemokės įmokų 2% BVP. Anot jo, po to, kai su valstybės sekretoriumi Maiku Pompėjumi jis kalbėjo apie Trampo grasinimus palikti NATO, jie nusprendė įtikinti jį likti aljanse, tačiau, galbūt, sumažino JAV įmokas.

Dėl to savo kalboje Trampas elgėsi taip, kaip patarė Boltonas — jis pareiškė palaikąs NATO, tačiau kritikavo tas aljanso šalis, kurios vis dar turi mažus gynybos biudžetus.

Interviu metu Trampas skundėsi, kad 2% BVP taip pat yra "per mažai".

"Buvo tokių, kurie beveik nieko nemokėjo, o dabar moka. Ir jie man uždavė svarbų klausimą: "Ar išeitum, jei...", o aš atsakydavau:" Taip, aš išeičiau. Ir jei nepateiksite tokio atsakymo, jie nesumokės", — sakė Donaldas Trampas, kurio žodžius cituoja žurnalistas "Washington Post" paskelbtame straipsnyje.

Paklausus, ar Trampas nori, kad JAV pasitrauktų iš NATO, jis atsakė neigiamai. "Ne, nenoriu išeiti... Bet noriu, kad jie sumokėtų nemažą dalį", — Trampas.

2014 metais Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos aljanso šalys padidins savo gynybos išlaidas iki 2% BVP. Trampas kelis kartus ragino aljanso partnerius įgyvendinti Bukarešte pasiektus susitarimus padidinti gynybos išlaidas iki 2% BVP, grasindamas kitaip sumažinti JAV dalyvavimą NATO šalių narių bendrose saugumo programose.

Briuselyje vykusiame NATO viršūnių susitikime JAV prezidentas iškėlė klausimą ne tik pasiekti suderintą aljanso narių gynybos išlaidų lygį — 2% BVP, bet ir nustatyti naują kliūtį — 4%.

NATO valstybės narės įneša tiesioginį ir netiesioginį ar nacionalinį indėlį. Tiesioginės įmokos gaunamos iš aljanso poreikių finansavimo. Nacionalinis įnašas yra, pavyzdžiui, aprūpinimas įranga ar kariuomene dalyvauti karinėje operacijoje ir tokio sprendimo išlaidos.

Tegai:
JAV, NATO, Donaldas Trampas
Dar šia tema
"Rail Baltica": kaip miršta mėgstamiausias NATO ir ES projektas
"Sumanė blogybę": kodėl NATO didina kariuomenę prie Rusijos sienų