Palanga, archyvinė nuotrauka

Baltijos jūroje planuojama pastatyti vėjo jėgainių parką

(atnaujinta 10:51 2020.06.23)
Vėjo elektrinių parką, kurio plotas siekia 137,5 kvadratinių kilometrų, numatoma įrengti beveik 30 kilometrų nuo kranto Baltijos jūros teritorijoje

VILNIUS, birželio 22 — Sputnik. Vyriausybė pirmadienį priėmė būtinus sprendimus jūrinio vėjo plėtrai Baltijos jūros teritorijoje. Apie tai praneša ministrų kabineto spaudos tarnyba. 

Iki 700 MW galios vėjo elektrinių parką numatoma įrengti beveik 30 kilometrų nuo kranto nutolusioje Baltijos jūros teritorijoje.  Statybas planuojama baigti iki 2030 metų.

Tokios galios vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje gali pagaminti apie 2,5–3 TWh per metus — tai yra beveik ketvirtadalis dabartinio Lietuvos suvartojamo elektros energijos poreikio. Skaičiuojama, kad į tokio galingumo vėjo parkus bus pritraukta iki 1 mlrd. eurų privačių investicijų. 

"Įdarbinę jūrinį vėją mes pasieksime ambicingus atsinaujinančios energetikos tikslus ir sumažinsime elektros importą iš kitų šalių. Mūsų tikslas — jūrinį vėją plėtoti pačiu efektyviausiu ir konkurencingiausiu būdu, kartu tai bus galimybė pritraukti į Lietuvos energetiką pasaulinio lygio investuotojus", — sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Numatomas teritorijos plotas vėjo elektrinėms Baltijos jūroje artimiausiu etapu siekia 137,5 km2 , atstumas iki kranto — apie 29 km, vidutinis gylis — 35 m, o vidutinis vėjo greitis — apie 9 m/s. Investuotojai į vėjo jėgaines Baltijos jūroje bus atrenkami konkurso būdu. 

Vyriausybė taip pat pritarė Energetikos ministerijos parengtai Vėjo elektrinių plėtros Lietuvos jūrinėje teritorijoje koncepcijai, kurioje siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai atsižvelgiant į darbo grupės, kuri sudaryta iš valstybės institucijų ir socialinių partnerių, rekomendacijas.

Vyriausybė pavedė Energetikos ministerijai iki liepos 1 dienos parengti įstatymų projektus, reglamentuojančius paramos elektrinėms, numatomoms plėtoti Lietuvos jūrinėje teritorijoje, schemą, pateikti juos derinti suinteresuotoms institucijoms bei pradėti derinti siūlomą paramos schemą su Europos Komisija.

Papildomai, įvertinant užsienio šalių patirtį ir tai, kad tinklų plėtra jūrinėje teritorijoje planuojamų elektrinių prijungimui gali trukti iki 8 metų, Vyriausybė pasiūlė perdavimo sistemos operatoriui pradėti parengiamuosius darbus numatomų plėtoti elektrinių prijungimui prie elektros tinklų.

Jūrinio vėjo plėtra Baltijos jūroje yra numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje ir Nacionaliniame Energetikos ir klimato srities veiksmų plane.

Lietuvos vyriausybė preliminariai patvirtino integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, į kurį įtraukta nemažai "kovos su globaliais klimato pokyčiais" priemonių. Iki 2030 metų Vilnius tikisi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 40 procentų (palyginti su 2005 metais), padidinti energijos vartojimo efektyvumą bent 32,5 procento ir padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių dalį bendrame energijos balanse iki 32 procentų.

Bendra numatytų tikslų iki 2030 metų įgyvendinimo kaina siekia 14 milijardų eurų. Neįvykdžius įsipareigojimų, Lietuvai teks sumokėti 300 milijonų eurų.

Tegai:
vėjo energija, Baltijos jūra
Dar šia tema
Lietuviai dažniau nei latviai ir estai perka ekologiškus automobilius
Baltijos jūroje užfiksuota beveik penkių kvadratinių kilometrų dydžio taršos dėmė
Europos laukia "didžiulė tragedija"
Vištiena, archyvinė nuotrauka

Lietuviškų maisto produktų eksportas toliau augo sparčiai

(atnaujinta 18:23 2020.07.10)
Šį birželį stebimas visų lietuviškų mėsos gaminių eksporto augimas – palyginti su 2019 metais jis padidėjo net 56 proc.

VILNIUS, liepos 12 – Sputnik. Lietuvos gamintojai šių metų birželio mėnesį eksportavo per 30 proc. daugiau gyvūninės kilmės maisto produktų nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, praneša Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba.

VMVT duomenimis, šiais metais eksportuota daugiau kaip 1,8 tūkst. mėsos, pieno, žuvies, jų konservų bei kitų produktų siuntų.

Kaip pažymėjo VMVT direktorius Darius Remeika, didelę įtaką eksportuojančių žemės ūkio ir maisto sektoriaus įmonių sėkmei turi jų produkcijos konkurencingumas, gebėjimas prisitaikyti griežtų maisto saugos ir kokybės reikalavimų. 

"Galime tik pasidžiaugti nuosekliai didėjančiu eksportu į Ukrainą, Baltarusiją, Italiją, Moldovą, Kiniją, Norvegiją, Indoneziją, kur iškeliauja didelę pridėtinę vertę maisto gamybos grandinėje turintys lietuviškos kilmės produktai – mėsa ir jos gaminiai, taip pat žuvis, pieno produktai", – komentavo Remeika.

VMVT duomenimis, šį birželį stebimas visų lietuviškų mėsos gaminių eksporto augimas – palyginti su 2019 metais jis padidėjo net 56 proc.

Daugiausia buvo eksportuota paukštienos (918 t) ir jautienos (233 t). Eksporto augimą labiausiai nulėmė padidėję paukštienos eksporto kiekiai į Gruziją (209 t), Baltarusiją (200 t), Kazachstaną (160 t). Daugiausia jautienos buvo eksportuota į Norvegiją (120 t), taip pat Ukrainą (63 t) ir Kiniją (52 t).

Pieno produktų lyginant su 2019 metais eksportuota daugiau kaip 33 proc. (iš viso 9,6 tūkst. t). Be to, itin aktyviai savo produkciją eksportavo žuvies gamintojai – jos kiekiai birželį buvo beveik dvigubai didesni nei pernai (5,9 tūkst. t). 

Kone dvigubai daugiau žuvies buvo eksportuota į Ukrainą (5 tūkst. t) bei Moldovą (600 t). Taip pat išaugo žuvų konservų eksporto kiekiai, šių gaminių daugiausiai teko Jungtinių Arabų Emyratų rinkai (96 t).

Tegai:
eksportas, Lietuva
Dar šia tema
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Rusija pradėjo eksportuoti vaistus koronavirusui gydyti
Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį Rusijos

(atnaujinta 08:46 2020.07.12)
Tanklaivis šeštadienio rytą įplaukė į uostą ir prisišvartavo Klaipėdos terminale kurui iškrauti

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Į Klaipėdos uostą atplaukė suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš Vysocko, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" gamykla.

Kaip praneša laivų stebėjimo portalas "Marinetraffic.com", dujų gabenimo laivas "Coral Fungia" į Lietuvą atplaukė šeštadienį, 08:13. Tanklaivis šiuo metu stovi prie Klaipėdos SGD terminalo.

Pagal operatoriaus "Klaipėdos nafta" grafiką, laivas pristatė dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Tai yra antroji SGD iš Rusijos partija per savaitę. Ketvirtadienį į Klaipėdos uostą atplaukė laivas "Coral Favia", taip pat su dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Dažniausiai suskystintas gamtines dujas Lietuva gauna iš Rusijos Federacijos ir Norvegijos.

Iki 2024 metų pabaigos įmonė "Klaipėdos nafta" turėtų įsigyti "Independence" plūduriuojančią saugyklą ir tapti jos savininke, pasirinkdama ekonomiškiausią pasiūlymą. Tam įmonė planuoja pritraukti nepriklausomus ekspertus.

Nuo praėjusio pavasario rusiško kuro tiekimas tapo įprasta praktika. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimus nuolat skelbia Lietuvos valdžia, Klaipėdos terminalo egzistavimo metais buvo tik keletas pirkimų.

Interviu Sputnik Lietuva, Nacionalinio energetikos instituto direktorius, "Gazprom" žurnalo vyriausiasis redaktorius Sergejus Pravosudovas anksčiau pažymėjo, kad Klaipėdos SGD terminalas visada buvo politinis projektas. Jis pabrėžė, kad niekas nenori investuoti į dujų skystinimo projektus, nes dabartinėmis kainomis jie yra nuostolingi.

Tegai:
Rusija, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, Lietuva
Dar šia tema
Sumažėjo gyvybingumas: rinkoje paaiškėjo apie JAV SGD nesėkmę
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Ekonomistas: SGD artimiausiu metu taps tendencija energetikos rinkoje
Vestuviniai žiedai, archyvinė nuotrauka

Lietuva pagal skyrybų skaičių ES tapo antilydere

(atnaujinta 15:35 2020.07.12)
Respublika pasidalino pirmąją sąrašo vieta su Latvija. Abiejų šalių apskaičiuoti rodikliai yra 3,1 skyrybų tūkstančiui žmonių

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Remiantis statistikos agentūros "Eurostatas" duomenimis, Lietuva įėjo į ES antilyderių sąrašą pagal skyrybų skaičių 2018 metais.

Lietuva pasidalino pirmąją sąrašo vieta su Latvija. Abiejų šalių apskaičiuoti rodikliai yra 3,1 skyrybų tūkstančiui žmonių. Tai seka Danija (2,6) ir Švedija (2,5). Ketvirtoje vietoje buvo Estija ir Suomija, abiejose valstijose po 2,4 skyrybų tūkstančiui gyventojų.

​Mažiausias skyrybų procentas nustatytas Maltoje (0,7 skyrybų tūkstančiui žmonių), Airijoje (0,7 pagal 2017 m.), taip pat Slovėnijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje ir Italijoje (1,5 visose trijose šalyse).

Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau žmonių išsiskyrė ES. Taigi, 2017 metais tūkstančiui žmonių ES buvo dvi skyrybos, tai yra dvigubai daugiau nei 1965 metais, užfiksuotas bendras skyrybų procentas (0,8).

Tegai:
ES, skyrybos, Baltijos šalys
Dar šia tema
Tarp Baltijos šalių pigiausias maistas Lietuvoje
Lietuva šalių, kur natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas didžiausias ES šalyse, sąraše