Prekybos centras Maxima, archyvinė nuotrauka

"Ekonomikos perkaitimas": Lietuvoje po COVID-19 krito kainos

(atnaujinta 12:44 2020.06.23)
Šalies ekonomika gali patekti į vadinamąją "defliacijos spiralę", kuri lemia papildomą paklausos kritimą, dėl kurio sumažės gamyba

VILNIUS, birželio 23 — Sputnik. "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis papasakojo apie kainų kritimą Lietuvoje ir apie tai, ką tai sukels po COVID-19 pandemijos, rašoma banko spaudos tarnyboje.

Gegužės mėnesį vidutinės prekių ir paslaugų kainos nukrito 05 procento, o metinė infliacija buvo tik 0,2 procento ir tapo žemiausia per pastaruosius ketverius metus. Ši situacija džiugina dažną vartotoją, tačiau reikia atsiminti, kad kainų kritimas ne visada ir ne visur yra gera žinia, sako ekonomistas.

Pastaraisiais mėnesiais įvairūs produktai tapo brangiausi — gegužę jų kainos buvo vidutiniškai 1,6 procento mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

"Tiesa, to buvo galima tikėtis, nes prekių pigimui buvo nemažai priežasčių — atpigo nafta bei daugelis kitų žaliavų, kai kurie gamintojai dėl kritusios pasaulinės paklausos bandė padidinti pardavimus mažindami kainas. Be to, karantino metu didesnė dalis pirkėjų įprato pirkti internetu, kur lengviau palyginti ir išsirinkti mažiausias kainas", — teigė jis.

Anot ekonomisto, kainų kritimas Lietuvos paslaugų sektoriui praktiškai neturėjo jokios įtakos. Gegužės mėnesį paslaugos buvo beveik penkiais procentais brangesnės nei prieš metus.

"Tai neturėtų nei piktinti, nei stebinti — svarbiausias paslaugų kainų veiksnys yra darbuotojų atlyginimai. Kadangi nuo šių metų pradžios beveik dešimtadaliu didėjo minimalus atlyginimas, be to, vidutinis darbo užmokestis pastaraisiais metais augo panašiu tempu, visa tai vis atsispindi ir paslaugų kainose", — sakė Mačiulis.

Jis pažymėjo, kad nereikėtų pamiršti apie sparčiai augančius viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, kuriuos atspindi, pavyzdžiui, švietimo ir medicinos paslaugų kainos, net jei juos moka valstybė, o ne gavėjas.

"Taigi, daug kas turbūt pripažintų, kad toks atlyginimų augimo sukeltas kainų kilimas nėra problema", — pabrėžė jis.

Anot ekonomisto, dar didesnė infliacija buvo pastebėta restoranuose, kavinėse ir baruose, kur kainos buvo 6,5 procento didesnės nei prieš metus. Didžioji šio kainų padidėjimo dalis kilo prieš pandemiją ir karantiną, o augant darbo sąnaudoms kainos stabiliai kilo.

"Gajus mitas, kad paslaugų sektoriuje nėra konkurencijos, todėl "kainos yra neadekvačios". Vis tik ten, kur konkuruoja tūkstančiai viešbučių, kavinių ir restoranų, išlieka tik tie, kurie gali pasiūlyti patraukliausią kainos ir kokybės santykį. Atitrūkę nuo realybės bankrutuoja, jų vietą užima kiti — reiškia, rinka veikia. Abejojate tuo?" — teigė jis.

Anot jo, vien Vilniaus apskrityje maistu ir gėrimais užsiima daugiau nei tūkstantis įmonių. Kasmet vidutiniškai 66 ar kas dvidešimt įmonių, užsiimančių šia veikla, bankrutuoja.

"Turbūt nereikėtų tikėtis, kad du mėnesius pajamų beveik negavusios ir ant išlikimo ribos atsidūrusios įmonės papildomus klientus bandytų vilioti mažindamos kainas", — sakė Mačiulis.

Anot jo, mažesnės kainos mažina firmų galimybes išlaikyti darbo vietas ir didinti atlyginimus, o nedidėjamos ar net nemažėjančios pajamos dar labiau sumažina jų perkamąją galią ir bendrą paklausą.

Taigi, pasak Mačiulio, gali atsirasti vadinamoji "defliacijos spiralė" — vienas kitą vejantis ir sustiprinantis kainų bei atlyginimų mažėjimas.

Būtent šio scenarijaus vyriausybės bando išvengti didindamos išlaidas ir biudžeto deficitą, o centriniai bankai — mažindami palūkanų normas ir didindami pinigų pasiūlą.

"Tiesa, persistengus su šiomis priemonėmis galima perkaitinti ekonomiką ir sukurti nepageidaujamai didelę infliaciją, tačiau tai tikrai dar ne šių metų problema", — teigė jis.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvoje atšauktas karantinas. Šalyje užregistruota daugiau nei 1800 koronaviruso atvejų, 77 žmonės mirė.

Tegai:
koronavirusas, kainos, Lietuva, ekonomika
Dar šia tema
"Estijos stiliaus žodžio laisvė — grėsmė žiniasklaidai": apie "Sputnik Estija" situaciją
Tyrimas: Lietuvos gyventojai keliones į užsienį planuoja jau šią vasarą
Vilniaus senamiestis

Ekspertas: kad gautų pinigų, Lietuvai geriau siųsti piliečius į užsienį

(atnaujinta 16:17 2021.01.22)
Ekonominis Lietuvos išsigelbėjimas yra ne darbo vietų išsaugojimas, o darbo jėgos migracija ir bendradarbiavimas su Rusija bei Baltarusija, sako ekonomikos daktaras Aleksejus Zubecas

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas teigė, kad sveiko proto požiūriu, Lietuva turi palaikyti gydytojus, mokytojus ir teisėsaugą, tačiau visų darbo vietų išsaugojimas yra prieštaringas klausimas.

"Pagrindinis Lietuvos eksporto produktas yra darbo jėga, jei mes kalbame apie darbo vietų išsaugojimą, tada kyla klausimas, kam to reikia Lietuvos ekonomikai? Pagrindinis eksporto produktas yra žmonės. Sveiko proto požiūriu būtina palaikyti socialinę sferą — gydytojus, mokytojus ir kt. teisėtvarkos jėgos, kas yra būtina valstybės funkcionavimui. Likusi darbo jėga, užuot ją laikiusi Lietuvos viduje, valdžios vietoje, priešingai, paskatintų išvykti į užsienį, kad jos paskui grąžintų pinigus į savo tėvynę", — sakė ekonomistas.

Pasak Zubeco, bendradarbiavimas su dviem kaimyninėmis šalimis būtų puiki Lietuvos ekonomikos plėtros galimybė.

"Ne per vėlu kreiptis į Baltarusiją ir užmegzti normalius santykius su Rusija, norint pasinaudoti tranzitinės valstybės padėtimi. Tai būtų puiki proga Lietuvos ekonomikos plėtrai, tačiau tokiems variantams trukdo politinė pozicija, kuri visiškai nėra konstruktyvi ir prieštarauja ilgalaikiams Lietuvos, kaip valstybės, išlikimo interesams", — sakė ekspertas.

Pasak jo, jokios ES subsidijos ateityje nepadės.

"Senoji Europa prarado susidomėjimą naujosios Europos šalimis, kurios tampa jos balastu, ir vis mažiau dėmesio skiriama Baltijos respublikoms. Jei Lietuva ir Baltijos šalys nori išlikti kaip nepriklausomos, jos turi atsisukti į rytus — į Baltarusiją ir Rusiją, tai yra jų ekonominė perspektyva. išsigelbėjimas. Jei Lietuva ir kitos Baltijos valstybės neparodo nepriklausomos politikos, jų ekonomika yra pasmerkta. Jokios ES fondų subsidijos jiems nepadės, tai yra skausmo numalšinimas, kurį laiką palengvinantis problemą. Ilgainiui tai nepadės", — sakė ekonomistas. 

Tegai:
Baltarusija, Rusija, ekonomika, Lietuva
Nord Stream-2 statybos

Vokietijos ministrų kabinetas sureagavo į EP rezoliuciją dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 18:50 2021.01.22)
Vyriausybės atstovas spaudai pabrėžė, kad Merkel jau kalbėjo apie projekto likimą, ir prie to nėra ko pridurti

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė atkreipė dėmesį į Europos Parlamento rezoliuciją, raginančią nutraukti dujotiekio "Nord Stream 2" statybą dėl tinklaraštininko Aleksejaus Navalno arešto, sakė Vokietijos kabinos atstovas Štefenas Zeibertas, primindamas, kad kanclerė Angela Merkel jau prieš dieną kalbėjo vamzdyno tema, kritikuodama JAV sankcijas šiam projektui, kurio statybą ji palaiko.

Anksčiau Europos Parlamento nariai priėmė rezoliuciją dėl Navalno arešto, kurioje jie reikalavo, kad Europos Sąjunga "nedelsdama nutrauktų "Nord Stream-2" projekto darbus bei protingai sustiprintų Rusijos Federacijai taikomas ribojamąsias priemones, susijusias su jo sulaikymu".

"Federalinė kanclerė Angela Merkel vakar kalbėjo šia tema [apie "Nord Stream-2" ateitį], aš neturiu ką pridurti. Mes atkreipėme dėmesį į Europos Parlamento sprendimą", — RIA Novosti citavo Zeibertą trumposios spaudos konferencijos metu.

Anksčiau Merkel per spaudos konferenciją pareiškė, kad jos pozicija dėl "Nord Stream-2" nepasikeitė. Ji taip pat dar kartą pavadino JAV sankcijas šiam projektui netinkamomis, tačiau išreiškė pasirengimą derėtis su naująja JAV administracija dujotiekio klausimu.

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija patarė užsienio politikams, komentuojantiems situaciją su Navalnu, gerbti tarptautinę teisę ir spręsti savo šalių problemas, o pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad Vakarų politikų pareiškimai šia tema vienodi. Savo ruožtu Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Kremlius neketina klausytis užsienio pareiškimų apie Navalną.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją pastatyti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. 2019 m. gruodžio mėn. Valstijos įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos bendrovė "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte.

Angela Merkel
© Sputnik / Сергей Гунеев

2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžių. Todėl, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), iš viso dujotiekio ilgio (2 460 kilometrų) liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio — 120 kilometrų liko Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuną" nuo sausio 15 d., Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tuo tarpu sausio mėnesį JAV išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2", įtraukdamos bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus laivų krovimui atnaujinti, teikiančias įmones. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės jo patvirtinti. Nuo sausio 19 dienos JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus".

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: Vokietija šiemet užsimanys baigti "Nord Stream-2"
Kremlius sureagavo į naujas JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Vokietijos užsienio reikalų ministras patikslino Berlyno poziciją dėl "Nord Stream-2"
Laivas, galintis užbaigti "Nord Stream-2", išplaukė į Vismarą
kojos trauma, archyvinė nuotrauka

Karantinas sumažino besikreipiančiųjų dėl traumos skaičių

(atnaujinta 22:36 2021.01.22)
Kaip pažymėjo Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas, traumų skaičių mažinimui neabejotinai turėjo įtakos 2020 metais sumažėjęs gyventojų mobilumas

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Sumažėjus gyventojų mobilumui, sumažėjo į priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius besikreipusių ir ligoninėse gydytų pacientų skaičius, praneša Sveikatos apsaugos ministerija. 

Panevėžio teritorinė ligonių kasa belygindama asmens sveikatos priežiūros įstaigų teiktas paslaugas Panevėžio ir Utenos apskrityse 2019 ir 2020 metų sausio–lapkričio mėnesiais, išanalizavo, jog stacionarines paslaugas teikiančiose įstaigose hospitalizacijos dėl traumų atvejų skaičius per tą patį laikotarpį mažėjo apie 16 proc. Tuo tarpu ambulatorinių paslaugų, susijusių su traumomis, kai pagalba suteikta ligoninių priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose, sumažėjo maždaug 21 proc.

Prekybos centras
© Sputnik / Владислав Адамовский

Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas pastebi, kad Panevėžio ir Utenos apskrityse nukentėjo mažiau žmonių, tačiau atkreipia dėmesį, kad tam neabejotinai turėjo įtakos 2020 m. sumažėjęs gyventojų mobilumas. 

Beveik perpus mažiau paslaugų 2020 metais dėl traumų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose suteikta balandžio mėn., beveik 40 proc. mažiau — kovo ir lapkričio mėn. Palyginti su 2019 m., daug rečiau į skubiosios pagalbos skyrių pernai kreiptasi Zarasų, Molėtų ir Pasvalio ligoninėse — kreipimųsi buvo 23–27 proc. mažiau. Šių kreipimųsi tik nežymiai mažėjo Respublikinėje Panevėžio ligoninėje — apie 4 proc., taip pat Ignalinos ir Biržų ligoninėse — apie 10 proc.

Didžiausias hospitalizacijos atvejų skaičiaus mažėjimas 2020 m. buvo gegužės (37 proc.) ir balandžio mėn. (32 proc.). Gerokai mažiau traumų nei per tą patį 2019 m. laikotarpį ligoninėse gydyta ir lapkričio, spalio mėn. (23–27 proc. mažiau). 

Dėl traumų stacionare mažiausiai pacientų gydė Biržų ligoninė — 39 proc. mažiau, Anykščių rajono savivaldybės ligoninė — 36 proc. mažiau. Mažiausias pokytis stebėtas ir vėl Respublikinėje Panevėžio ligoninėje (11 proc. mažiau), taip pat Utenos ligoninėje (8 proc. mažiau).

Karantinas Lietuvoje galioja iki sausio pabaigos. Nuo sausio 21 dienos leidžiama susitikti dviem šeimoms arba dviem namų ūkiams, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba vienas asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai, arba namų ūkis, kuriame yra nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo.

Tegai:
trauma, karantinas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvos vyriausybė sušvelnino sugriežtintas karantino taisykles
Karantino metu pareigūnai, atlikę judėjimo ribojimo funkcijas, gaus atlyginimų priedus
Pratęstas per karantiną baigusių galioti pradedančiųjų vairuotojo pažymėjimų galiojimas