Mergina naudojasi telefonu

Turizmo inovacijoms papildomai skirta 4 mln. eurų

(atnaujinta 17:25 2020.06.23)
Pasak Žygimanto Vaičiūno, tikimasi, kad tokia priemonė turės reikšmingą poveikį turizmo sektoriui persiorientuojant į inovatyvias veiklas ir mažinant pasekmes, patirtas dėl pandemijos protrūkio

VILNIUS, birželio 23 — Sputnik. Vyriausybė pritarė siūlymui skirti papildomus 4 mln. eurų priemonei "Turizmo inovacijos", pagal kurią turizmo sektoriui bus sudaroma galimybė kurti naujas ir inovatyvias turizmo paslaugas, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

"Pagal šią priemonę buvo numatyta paskirstyti apie 2 mln. eurų, tačiau jau per pirmąsias dvi savaites gauta paraiškų už daugiau kaip 3,7 mln. eurų. Matydami itin didelį susidomėjimą, pildome priemonės krepšelį dar 4 mln. eurų, iki 6 mln. eurų. Priemonė baigsis, kai bus paskirstyti numatytieji 6 mln. eurų", — sakė ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas laikinai einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Jo teigimu, tikimasi, kad tokia priemonė turės reikšmingą poveikį turizmo sektoriui persiorientuojant į inovatyvias veiklas ir mažinant pasekmes, patirtas dėl pandemijos protrūkio.

Pagal jau turimas paraiškas didžioji dalis įmonių planuoja kurti ir tobulinti turizmo paslaugas, kurti naujas inovatyvias informacines sistemas arba atnaujinti jau esamas, kurti virtualius paslaugų pristatymus, vaizdo turus.

Pabrėžiama, kad pareiškėjai ketina pirkti reklamos paslaugas Google, Facebook, Instagram platformose.

Tokia priemone gali pasinaudoti turizmo paslaugas teikiančios įmonės, kelionių agentūros, apgyvendinimo paslaugų teikėjai bei turizmo verslo asociacijos.

Pagal "Turizmo inovacijos" priemonę įmonės vienu projektu gali gauti iki 38,5 tūkst. eurų, o turizmo verslo asociacijos iki 66 tūkst. eurų.

Pabrėžiama, kad didžiausia galima finansavimo turizmo paslaugoms kurti ir tobulinti suma — 20 tūkst. eurų, turizmo paslaugų rinkodarai — 10 tūkst. eurų, turizmo sektoriaus darbuotojų mokymams — nuo 5 iki 30 tūkst. eurų.

Pranešama, kad projektai turės būti įgyvendinti iki 2020 metų lapkričio 30 dienos, paraiškas priima Mokslo ir inovacijų agentūra (MITA). Kvietimas teikti paraiškas bus stabdomas, jei pateiktų paraiškų suma viršys 50 proc. visai priemonei numatytos sumos.

Tegai:
Žygimantas Vaičiūnas, inovacijos, ekonomika
Dar šia tema
Seime pritarta Lobistinės veiklos įstatymo projektui
ULAC vadovas: šiemet Lietuvoje nuo erkinio encefalito skiepijosi dvigubai daugiau žmonių
Vištiena, archyvinė nuotrauka

Lietuviškų maisto produktų eksportas toliau augo sparčiai

(atnaujinta 18:23 2020.07.10)
Šį birželį stebimas visų lietuviškų mėsos gaminių eksporto augimas – palyginti su 2019 metais jis padidėjo net 56 proc.

VILNIUS, liepos 12 – Sputnik. Lietuvos gamintojai šių metų birželio mėnesį eksportavo per 30 proc. daugiau gyvūninės kilmės maisto produktų nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, praneša Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba.

VMVT duomenimis, šiais metais eksportuota daugiau kaip 1,8 tūkst. mėsos, pieno, žuvies, jų konservų bei kitų produktų siuntų.

Kaip pažymėjo VMVT direktorius Darius Remeika, didelę įtaką eksportuojančių žemės ūkio ir maisto sektoriaus įmonių sėkmei turi jų produkcijos konkurencingumas, gebėjimas prisitaikyti griežtų maisto saugos ir kokybės reikalavimų. 

"Galime tik pasidžiaugti nuosekliai didėjančiu eksportu į Ukrainą, Baltarusiją, Italiją, Moldovą, Kiniją, Norvegiją, Indoneziją, kur iškeliauja didelę pridėtinę vertę maisto gamybos grandinėje turintys lietuviškos kilmės produktai – mėsa ir jos gaminiai, taip pat žuvis, pieno produktai", – komentavo Remeika.

VMVT duomenimis, šį birželį stebimas visų lietuviškų mėsos gaminių eksporto augimas – palyginti su 2019 metais jis padidėjo net 56 proc.

Daugiausia buvo eksportuota paukštienos (918 t) ir jautienos (233 t). Eksporto augimą labiausiai nulėmė padidėję paukštienos eksporto kiekiai į Gruziją (209 t), Baltarusiją (200 t), Kazachstaną (160 t). Daugiausia jautienos buvo eksportuota į Norvegiją (120 t), taip pat Ukrainą (63 t) ir Kiniją (52 t).

Pieno produktų lyginant su 2019 metais eksportuota daugiau kaip 33 proc. (iš viso 9,6 tūkst. t). Be to, itin aktyviai savo produkciją eksportavo žuvies gamintojai – jos kiekiai birželį buvo beveik dvigubai didesni nei pernai (5,9 tūkst. t). 

Kone dvigubai daugiau žuvies buvo eksportuota į Ukrainą (5 tūkst. t) bei Moldovą (600 t). Taip pat išaugo žuvų konservų eksporto kiekiai, šių gaminių daugiausiai teko Jungtinių Arabų Emyratų rinkai (96 t).

Tegai:
eksportas, Lietuva
Dar šia tema
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Rusija pradėjo eksportuoti vaistus koronavirusui gydyti
Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį Rusijos

(atnaujinta 08:46 2020.07.12)
Tanklaivis šeštadienio rytą įplaukė į uostą ir prisišvartavo Klaipėdos terminale kurui iškrauti

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Į Klaipėdos uostą atplaukė suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš Vysocko, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" gamykla.

Kaip praneša laivų stebėjimo portalas "Marinetraffic.com", dujų gabenimo laivas "Coral Fungia" į Lietuvą atplaukė šeštadienį, 08:13. Tanklaivis šiuo metu stovi prie Klaipėdos SGD terminalo.

Pagal operatoriaus "Klaipėdos nafta" grafiką, laivas pristatė dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Tai yra antroji SGD iš Rusijos partija per savaitę. Ketvirtadienį į Klaipėdos uostą atplaukė laivas "Coral Favia", taip pat su dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Dažniausiai suskystintas gamtines dujas Lietuva gauna iš Rusijos Federacijos ir Norvegijos.

Iki 2024 metų pabaigos įmonė "Klaipėdos nafta" turėtų įsigyti "Independence" plūduriuojančią saugyklą ir tapti jos savininke, pasirinkdama ekonomiškiausią pasiūlymą. Tam įmonė planuoja pritraukti nepriklausomus ekspertus.

Nuo praėjusio pavasario rusiško kuro tiekimas tapo įprasta praktika. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimus nuolat skelbia Lietuvos valdžia, Klaipėdos terminalo egzistavimo metais buvo tik keletas pirkimų.

Interviu Sputnik Lietuva, Nacionalinio energetikos instituto direktorius, "Gazprom" žurnalo vyriausiasis redaktorius Sergejus Pravosudovas anksčiau pažymėjo, kad Klaipėdos SGD terminalas visada buvo politinis projektas. Jis pabrėžė, kad niekas nenori investuoti į dujų skystinimo projektus, nes dabartinėmis kainomis jie yra nuostolingi.

Tegai:
Rusija, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, Lietuva
Dar šia tema
Sumažėjo gyvybingumas: rinkoje paaiškėjo apie JAV SGD nesėkmę
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Ekonomistas: SGD artimiausiu metu taps tendencija energetikos rinkoje
Vestuviniai žiedai, archyvinė nuotrauka

Lietuva pagal skyrybų skaičių ES tapo antilydere

(atnaujinta 15:35 2020.07.12)
Respublika pasidalino pirmąją sąrašo vieta su Latvija. Abiejų šalių apskaičiuoti rodikliai yra 3,1 skyrybų tūkstančiui žmonių

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Remiantis statistikos agentūros "Eurostatas" duomenimis, Lietuva įėjo į ES antilyderių sąrašą pagal skyrybų skaičių 2018 metais.

Lietuva pasidalino pirmąją sąrašo vieta su Latvija. Abiejų šalių apskaičiuoti rodikliai yra 3,1 skyrybų tūkstančiui žmonių. Tai seka Danija (2,6) ir Švedija (2,5). Ketvirtoje vietoje buvo Estija ir Suomija, abiejose valstijose po 2,4 skyrybų tūkstančiui gyventojų.

​Mažiausias skyrybų procentas nustatytas Maltoje (0,7 skyrybų tūkstančiui žmonių), Airijoje (0,7 pagal 2017 m.), taip pat Slovėnijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje ir Italijoje (1,5 visose trijose šalyse).

Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau žmonių išsiskyrė ES. Taigi, 2017 metais tūkstančiui žmonių ES buvo dvi skyrybos, tai yra dvigubai daugiau nei 1965 metais, užfiksuotas bendras skyrybų procentas (0,8).

Tegai:
ES, skyrybos, Baltijos šalys
Dar šia tema
Tarp Baltijos šalių pigiausias maistas Lietuvoje
Lietuva šalių, kur natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas didžiausias ES šalyse, sąraše