Sodra

"Sodra": lėtėjo darbo užmokesčio augimas, atleisti 9 % turėjusių nedarbingumą

(atnaujinta 17:57 2020.06.25)
Net ir gaudami ligos išmokas ne visi darbuotojai išsaugojo darbo vietą. Apie 10 tūkst. buvo atleisti

VILNIUS, birželio 25 — Sputnik. Nepaisant sezoniškumo šių metų kovą–gegužę 26 tūkst. daugiau darbuotojų buvo atleista, negu priimta, apie tai rašo Socialinio draudimo fondo ("Sodros") spaudos tarnyba.

Prekybos centras Maxima, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Labiausiai koronavirusas paveikė vyriausio amžiaus darbuotojus. Didžiausias neigiamas darbuotojų priėmimų/atleidimų balansas tarp vyriausių 56–65 metų amžiaus gyventojų (-8300). 31–40 metų amžiaus darbuotojų grupėje atleista 3500 daugiau darbuotojų nei priimta.

Iš 80 tūkstančių gyventojų, kurie gavo ligos išmokas prižiūrėdami vaikus, kai dėl karantino buvo uždarytos ugdymo įstaigos, 60 proc. buvo 30–39 metų amžiaus. Du trečdalius jų sudarė moterys.

Ligos išmokas dėl COVID-19 sukeltos situacijos iš viso gavo 113 tūkst. gyventojų, tuo tarpu smarkiai išaugo ir žmonių, kuriems nedarbingumo pažymėjimai išduoti dėl kitų ligų.

Iš viso dėl epideminės situacijos "Sodra" išmokėjo 110 mln. eurų ligos išmokų, o per karantino laikotarpį — 206 mln. eurų, tuo tarpu praėjusiais metais per visus metus ligos išmokos siekė 311 mln. eurų.

Net ir gaudami ligos išmokas ne visi darbuotojai išsaugojo darbo vietą. 9 proc. jų (apie 10 tūkst.) buvo atleisti.

Vidutinis visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo užmokestis nuo metų pradžios ir karantino laikotarpiu išliko stabilus ir gegužę siekė 1343 eurus — tai yra 5,2 proc. daugiau nei pernai. Tačiau pirmaisiais šių metų mėnesiais iki karantino metinis darbo pajamų augimo tempas viršijo 11 proc.

Be to, beveik 5 proc. (45 tūkst.) sumažėjo apdraustųjų (dirbančiųjų) skaičius, o šį birželį nedarbo išmokų gavėjų buvo 25 tūkst. (44 proc.) daugiau nei praėjusiais metais.

"Gegužę atlaisvinus dalį karantino ribojimų situacija gerėjo. Nors priėmimų ir atleidimų balansas išliko neigiamas (-1390), jis buvo ženkliai palankesnis, negu balandį, kai atleista 14 tūkst. darbuotojų daugiau negu priimta. Ir nors moterų gegužę vis dar atleista daugiau, negu priimta, vyrai įžengė į teigiamą teritoriją (+700)", — rašoma pranešime.

Taip pat praėjusį mėnesį stabilizavosi gyventojų, kuriems nedarbingumo pažymėjimai išduoti dėl kitų ligų, skaičius, ir nuo 58 tūkst. iki 46 tūkst. sumažėjo tėvų, gaunančių ligos išmokas už vaiko priežiūrą.

Užupis, Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Gegužės mėnesį buvo nemažai sričių, kur daugiau darbuotojų priimta nei atleista — ūkinių prekių prekyboje, statybose, maitinimo sektoriuje. Pokyčius ypač pajuto statybų darbininkai, padavėjai, kiemsargiai.

Vis dėlto, liko sričių, kuriose atsigavimas lėtesnis — gegužę daugiau darbuotojų atleista nei priimta krovininio kelių transporto sektoriuje, pašte, mažmeninėje maisto prekių prekyboje, o daugiau darbų prarado nei atrado vairuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, biurų viešbučių valytojai, buhalteriai.

"Karantinas turės įtakos "Sodros" biudžetui. Vien per tris karantino mėnesius ligos išmokų skyrėme daugiau nei 200 mln. eurų, kai palyginti pernai per visus metus išmokėjome 311 mln. eurų. Augs ir išlaidos nedarbo išmokoms. Kita vertus, sulėtėjęs gyventojų darbo pajamų augimas bei socialinio draudimo įmokų atidėjimai verslui lems ir mažesnes "Sodros" įplaukas", — sakė "Sodros" direktorė Julita Varanauskienė.

Tegai:
koronavirusas, karantinas, Lietuva, ekonomika, Valstybinis socialinio draudimo fondas "Sodra"
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2188)
Vištiena, archyvinė nuotrauka

Lietuviškų maisto produktų eksportas toliau augo sparčiai

(atnaujinta 18:23 2020.07.10)
Šį birželį stebimas visų lietuviškų mėsos gaminių eksporto augimas – palyginti su 2019 metais jis padidėjo net 56 proc.

VILNIUS, liepos 12 – Sputnik. Lietuvos gamintojai šių metų birželio mėnesį eksportavo per 30 proc. daugiau gyvūninės kilmės maisto produktų nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, praneša Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba.

VMVT duomenimis, šiais metais eksportuota daugiau kaip 1,8 tūkst. mėsos, pieno, žuvies, jų konservų bei kitų produktų siuntų.

Kaip pažymėjo VMVT direktorius Darius Remeika, didelę įtaką eksportuojančių žemės ūkio ir maisto sektoriaus įmonių sėkmei turi jų produkcijos konkurencingumas, gebėjimas prisitaikyti griežtų maisto saugos ir kokybės reikalavimų. 

"Galime tik pasidžiaugti nuosekliai didėjančiu eksportu į Ukrainą, Baltarusiją, Italiją, Moldovą, Kiniją, Norvegiją, Indoneziją, kur iškeliauja didelę pridėtinę vertę maisto gamybos grandinėje turintys lietuviškos kilmės produktai – mėsa ir jos gaminiai, taip pat žuvis, pieno produktai", – komentavo Remeika.

VMVT duomenimis, šį birželį stebimas visų lietuviškų mėsos gaminių eksporto augimas – palyginti su 2019 metais jis padidėjo net 56 proc.

Daugiausia buvo eksportuota paukštienos (918 t) ir jautienos (233 t). Eksporto augimą labiausiai nulėmė padidėję paukštienos eksporto kiekiai į Gruziją (209 t), Baltarusiją (200 t), Kazachstaną (160 t). Daugiausia jautienos buvo eksportuota į Norvegiją (120 t), taip pat Ukrainą (63 t) ir Kiniją (52 t).

Pieno produktų lyginant su 2019 metais eksportuota daugiau kaip 33 proc. (iš viso 9,6 tūkst. t). Be to, itin aktyviai savo produkciją eksportavo žuvies gamintojai – jos kiekiai birželį buvo beveik dvigubai didesni nei pernai (5,9 tūkst. t). 

Kone dvigubai daugiau žuvies buvo eksportuota į Ukrainą (5 tūkst. t) bei Moldovą (600 t). Taip pat išaugo žuvų konservų eksporto kiekiai, šių gaminių daugiausiai teko Jungtinių Arabų Emyratų rinkai (96 t).

Tegai:
eksportas, Lietuva
Dar šia tema
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Rusija pradėjo eksportuoti vaistus koronavirusui gydyti
Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį Rusijos

(atnaujinta 08:46 2020.07.12)
Tanklaivis šeštadienio rytą įplaukė į uostą ir prisišvartavo Klaipėdos terminale kurui iškrauti

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Į Klaipėdos uostą atplaukė suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš Vysocko, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" gamykla.

Kaip praneša laivų stebėjimo portalas "Marinetraffic.com", dujų gabenimo laivas "Coral Fungia" į Lietuvą atplaukė šeštadienį, 08:13. Tanklaivis šiuo metu stovi prie Klaipėdos SGD terminalo.

Pagal operatoriaus "Klaipėdos nafta" grafiką, laivas pristatė dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Tai yra antroji SGD iš Rusijos partija per savaitę. Ketvirtadienį į Klaipėdos uostą atplaukė laivas "Coral Favia", taip pat su dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Dažniausiai suskystintas gamtines dujas Lietuva gauna iš Rusijos Federacijos ir Norvegijos.

Iki 2024 metų pabaigos įmonė "Klaipėdos nafta" turėtų įsigyti "Independence" plūduriuojančią saugyklą ir tapti jos savininke, pasirinkdama ekonomiškiausią pasiūlymą. Tam įmonė planuoja pritraukti nepriklausomus ekspertus.

Nuo praėjusio pavasario rusiško kuro tiekimas tapo įprasta praktika. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimus nuolat skelbia Lietuvos valdžia, Klaipėdos terminalo egzistavimo metais buvo tik keletas pirkimų.

Interviu Sputnik Lietuva, Nacionalinio energetikos instituto direktorius, "Gazprom" žurnalo vyriausiasis redaktorius Sergejus Pravosudovas anksčiau pažymėjo, kad Klaipėdos SGD terminalas visada buvo politinis projektas. Jis pabrėžė, kad niekas nenori investuoti į dujų skystinimo projektus, nes dabartinėmis kainomis jie yra nuostolingi.

Tegai:
Rusija, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, Lietuva
Dar šia tema
Sumažėjo gyvybingumas: rinkoje paaiškėjo apie JAV SGD nesėkmę
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Ekonomistas: SGD artimiausiu metu taps tendencija energetikos rinkoje
Vasarinis lietus

Sinoptikai papasakojo, kaip anticiklonas paveiks orus Lietuvoje

(atnaujinta 13:30 2020.07.13)
Respublikoje numatomas trumpalaikis lietus, iki savaitės pabaigos oro temperatūra sieks 19–24 laipsnius

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Orus Lietuvoje savaitės pradžioje lems šiaurės rytų anticiklono regionas, praneša respublikos hidrometeorologijos tarnyba.

Naktį numatomas debesuotas oras, žymesnio lietaus nenumatoma. Sinoptikai prognozuoja vakarų vėją nuo 4 iki 9 metrų per sekundę. Žemiausia temperatūra bus nuo 6 iki 11 laipsnių šilumos, pajūryje numatoma 13–15 laipsnių.

Diena bus debesuota, daug kur palis. Šiaurės vakarų vėjo greitis svyruoja nuo 6 iki 11 metrų per sekundę. Aukščiausia dienos temperatūra bus 17–22 laipsniai.

Antradienio naktį orai bus be didelių kritulių, daug kur dienos metu trumpai palis. Naktį numatomas nenuoseklios krypties vėjas, kurio greitis bus nuo 3 iki 8 metrų per sekundę. Po pietų numatomas vakarų, šiaurės vakarų vėjas, jo greitis bus nuo 5 iki 10 metrų per sekundę. Naktį temperatūra sieks nuo 7 iki 9 laipsnių, pajūryje oro temperatūra sieks 13–15 laipsnių. Diena prognozuoja 18–23 laipsnius šilumos.

Trečiadienį vietomis palis. Naktį prognozuojamas nenuoseklus vėjas, kurio greitis bus nuo 2 iki 7 metrų per sekundę. Po pietų numatomi 4-9 metrai per sekundę. Temperatūra naktį bus nuo 8 iki 13 laipsnių šilumos, Kuršių nerijoje numatoma apie 15 laipsnių. Po pietų oras sušils iki 19–24 laipsnių.

Ketvirtadienį vietomis praeis protarpinis lietus. Šiaurės krypties vėjas, naktį jo greitis bus nuo 3 iki 8 metrų per sekundę, dienos metu — nuo 5 iki 10 metrų per sekundę. Naktį temperatūra bus nuo 9 iki 14 laipsnių šilumos, Kuršių nerijoje iki 16 laipsnių. Po pietų numatomi 19–24 laipsniai šilumos.

Penktadienį smarkaus lietaus nenumatoma. Sinoptikai prognozuoja šiaurės krypties vėją, naktį jo greitis bus nuo 3 iki 8 metrų per sekundę, o dienos metu — nuo 6 iki 11 metrų per sekundę. Naktį temperatūra bus nuo 9 iki 14 laipsnių, Kuršių nerijoje — iki 16 laipsnių, o dienos metu — 19–24 laipsniai.

Liepos orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik /
Liepos orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
Lietuva, orai
Dar šia tema
Skatinama atsiskaityti negrynaisiais pinigais ir plėtoti atvirąją bankininkystę
Ciklonas į Lietuvą vėl atneš lietingus orus