BelAE, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: BelAE klausimas verčia Baltijos šalis padaryti svarbų pasirinkimą

(atnaujinta 19:38 2020.06.25)
Jei Baltijos šalys nuspręs nepirkti elektros energijos, vartotojai turės mokėti didesnę kainą už elektrą, o energijos tiekimo stabilumas tose šalyse sumažės, mano ekspertas Viačeslavas Kulaginas

VILNIUS, birželio 25 — Sputnik. Suprasti, ar elektra tiekiama iš BelAES, ar iš kito šaltinio Baltarusijoje bus neįmanoma, interviu Sputnik Lietuva sakė Aukštosios ekonomikos mokyklos Pasaulio energijos rinkų tyrimo centro direktorius Viačeslavas Kulaginas.

"Tai yra, traktuočių galimybė čia yra gana didelė, todėl iš tikrųjų kyla klausimas: arba pirkti elektrą iš principo, arba jos nepirkti. Atitinkamai, jei nusprendžiama jos nepirkti, tada, be abejo, kyla sunkumų užtikrinant šių valstybių energijos tiekimo tvarumą ir atitinkamai atsižvelgiant į šios elektros kainą, kurią mokės vartotojai. Tai išties gana svarbus ir rimtas momentas, nes akivaizdu, kad viskas sovietmečiu buvo kuriama infrastruktūriškai, kad sistemos glaudžiai veiktų ir glaudžiai bendradarbiautų ne tik nuolatinių srautų plane, bet ir kaimyninių šalių pajėgumų rezervavimo plane", — sakė jis.

Kulaginas pažymėjo, kad Baltijos šalys turės padaryti svarbų pasirinkimą.

"Kai kuriose šalyse, tarkime, mažesnis perviršio poreikis, kitose didesnis, todėl kiekviena šalis ir pasisako su savo interesais. Baltijos šalys su tokia situacija susidūrė, kai uždarė savo atominę elektrinę Europos Sąjungos prašymu. Tuomet vyko ilgos diskusijos apie naują atominę elektrinę, tačiau gana sudėtingos ir bevaisės, todėl manau, kad šioje situacijoje, žinoma, atsižvelgiant tiek į vartotojo interesą, tiek į energetikos sistemų stabilumą, šalys bandys maksimaliai išnaudoti perkėlimo galimybę iš Baltarusijos", — padarė išvadą jis.

Lietuva bando susitarti su Latvija ir Estija dėl BelAE boikoto taisyklių. Pasak ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, Vilnius privalo aiškiai išdėstyti savo interesus ir juos ginti Europos Komisijoje.

Anksčiau Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Žygimantas Pavilionis apkaltino Latvijos energetikus "dirbant Rusijai".

Birželio pradžioje kai kurie konservatoriai surengė piketą prie Latvijos ambasados, kurio tikslas buvo įtikinti kaimynus parodyti solidarumą su Lietuva dėl Astravo atominės elektrinės, o tiksliau — atsisakyti pirkti iš jos elektrą.

Tegai:
Baltijos šalys, Žygimantas Pavilionis, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (353)
Dar šia tema
URM ir Energetikos ministerijos vadovai raginami susitarti dėl Astravo AE
Karbauskis atsiprašo už opozicijos žodžius apie "Latvijos darbą Rusijai"
Pasakos apie Baltarusijos jūrą. Latvija įvertino BelAE taip, kaip nesugebėjo Lietuva
Vištiena, archyvinė nuotrauka

Lietuviškų maisto produktų eksportas toliau augo sparčiai

(atnaujinta 18:23 2020.07.10)
Šį birželį stebimas visų lietuviškų mėsos gaminių eksporto augimas – palyginti su 2019 metais jis padidėjo net 56 proc.

VILNIUS, liepos 12 – Sputnik. Lietuvos gamintojai šių metų birželio mėnesį eksportavo per 30 proc. daugiau gyvūninės kilmės maisto produktų nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, praneša Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba.

VMVT duomenimis, šiais metais eksportuota daugiau kaip 1,8 tūkst. mėsos, pieno, žuvies, jų konservų bei kitų produktų siuntų.

Kaip pažymėjo VMVT direktorius Darius Remeika, didelę įtaką eksportuojančių žemės ūkio ir maisto sektoriaus įmonių sėkmei turi jų produkcijos konkurencingumas, gebėjimas prisitaikyti griežtų maisto saugos ir kokybės reikalavimų. 

"Galime tik pasidžiaugti nuosekliai didėjančiu eksportu į Ukrainą, Baltarusiją, Italiją, Moldovą, Kiniją, Norvegiją, Indoneziją, kur iškeliauja didelę pridėtinę vertę maisto gamybos grandinėje turintys lietuviškos kilmės produktai – mėsa ir jos gaminiai, taip pat žuvis, pieno produktai", – komentavo Remeika.

VMVT duomenimis, šį birželį stebimas visų lietuviškų mėsos gaminių eksporto augimas – palyginti su 2019 metais jis padidėjo net 56 proc.

Daugiausia buvo eksportuota paukštienos (918 t) ir jautienos (233 t). Eksporto augimą labiausiai nulėmė padidėję paukštienos eksporto kiekiai į Gruziją (209 t), Baltarusiją (200 t), Kazachstaną (160 t). Daugiausia jautienos buvo eksportuota į Norvegiją (120 t), taip pat Ukrainą (63 t) ir Kiniją (52 t).

Pieno produktų lyginant su 2019 metais eksportuota daugiau kaip 33 proc. (iš viso 9,6 tūkst. t). Be to, itin aktyviai savo produkciją eksportavo žuvies gamintojai – jos kiekiai birželį buvo beveik dvigubai didesni nei pernai (5,9 tūkst. t). 

Kone dvigubai daugiau žuvies buvo eksportuota į Ukrainą (5 tūkst. t) bei Moldovą (600 t). Taip pat išaugo žuvų konservų eksporto kiekiai, šių gaminių daugiausiai teko Jungtinių Arabų Emyratų rinkai (96 t).

Tegai:
eksportas, Lietuva
Dar šia tema
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Rusija pradėjo eksportuoti vaistus koronavirusui gydyti
Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį Rusijos

(atnaujinta 08:46 2020.07.12)
Tanklaivis šeštadienio rytą įplaukė į uostą ir prisišvartavo Klaipėdos terminale kurui iškrauti

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Į Klaipėdos uostą atplaukė suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš Vysocko, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" gamykla.

Kaip praneša laivų stebėjimo portalas "Marinetraffic.com", dujų gabenimo laivas "Coral Fungia" į Lietuvą atplaukė šeštadienį, 08:13. Tanklaivis šiuo metu stovi prie Klaipėdos SGD terminalo.

Pagal operatoriaus "Klaipėdos nafta" grafiką, laivas pristatė dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Tai yra antroji SGD iš Rusijos partija per savaitę. Ketvirtadienį į Klaipėdos uostą atplaukė laivas "Coral Favia", taip pat su dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Dažniausiai suskystintas gamtines dujas Lietuva gauna iš Rusijos Federacijos ir Norvegijos.

Iki 2024 metų pabaigos įmonė "Klaipėdos nafta" turėtų įsigyti "Independence" plūduriuojančią saugyklą ir tapti jos savininke, pasirinkdama ekonomiškiausią pasiūlymą. Tam įmonė planuoja pritraukti nepriklausomus ekspertus.

Nuo praėjusio pavasario rusiško kuro tiekimas tapo įprasta praktika. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimus nuolat skelbia Lietuvos valdžia, Klaipėdos terminalo egzistavimo metais buvo tik keletas pirkimų.

Interviu Sputnik Lietuva, Nacionalinio energetikos instituto direktorius, "Gazprom" žurnalo vyriausiasis redaktorius Sergejus Pravosudovas anksčiau pažymėjo, kad Klaipėdos SGD terminalas visada buvo politinis projektas. Jis pabrėžė, kad niekas nenori investuoti į dujų skystinimo projektus, nes dabartinėmis kainomis jie yra nuostolingi.

Tegai:
Rusija, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, Lietuva
Dar šia tema
Sumažėjo gyvybingumas: rinkoje paaiškėjo apie JAV SGD nesėkmę
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Ekonomistas: SGD artimiausiu metu taps tendencija energetikos rinkoje
Ramūnas Karbauskis, archyvinė nuotrauka

"Valstiečiai" nutraukia susitarimą su socdemais dėl bendrų kandidatų kėlimo

(atnaujinta 08:57 2020.07.13)
LVŽS tarybos posėdyje nuspręsta, jog sąjunga nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija dėl bendrų kandidatų kėlimo

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Penktadienį vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) tarybos posėdyje nuspręsta, jog LVŽS nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo, rašoma partijos tinklalapyje.

Toks sprendimas priimtas išsiskyrus nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo.

Pasak partijos pirmininko Ramūno Karbauskio LVŽS taryboje išreikštas susirūpinimas, kad po praėjusio Tarybos posėdžio, kuriame buvo priimtas sprendimas kelti bendrus su koalicijos partneriais kandidatus, LSDDP frakcijos nariai neparėmė Seime LVŽS frakcijos, balsuojant dėl esminių vertybinių klausimų, ypač tų, kurie susiję su sveikatos politika, alkoholio vartojimo mažinimo priemonėmis.

"Mūsų programos įgyvendinimo laukiantiems bei mūsų politiką remiantiems žmonėms būtų sudėtinga paaiškinti, kodėl vieni ar kiti asmenys, viešai neremiantys mūsų vertybių ar net prieš jas balsuojantys, keliami kaip bendri kandidatai", – sprendimą komentuoja LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Nežiūrint visų susiklosčiusių aplinkybių, LVŽS taryba dėkoja Lietuvos socialdemokratų darbo partijos nariams už bendrą darbą Seime ir Vyriausybėje įgyvendinant Vyriausybės programą bei linki kolegoms sėkmės artėjančiuose Seimo rinkimuose.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Tegai:
socialdemokratai, valstiečiai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Paaiškėjo, kokia partija gali laimėti Seimo rinkimus
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
Seimas pareiškė apie manipuliacijas asociacijoje "Sąjūdis prieš Astravo AE"