Lėktuvas, archyvinė nuotrauka

Prognozuojama, kad ši liepa bus lūžio taškas keleivių ir skrydžių srautams

(atnaujinta 20:32 2020.06.25)
Šiemet prognozuojama, jog per oro uostus turėtų keliauti apie 3 mln. keleivių arba maždaug perpus tiek, kiek praėjusiais metais

VILNIUS, birželio 26 — Sputnik. Pristatytos 2020 metų aviacijos sektoriaus prognozės, kurios rodo, kad po COVID-19 pandemijos keleivinės aviacijos itin spartus atsigavimas įvyks jau nuo šios liepos, apie tai pranešė Lietuvos oro uostų spaudos tarnyba.

Pasak aviacijos ekspertų, nors bendri visų metų keleivių ir skrydžių skaičiai bus paženklinti minuso ženklu (palyginus su praėjusiais metais), tačiau jau liepos mėnesį Lietuvos oro uostuose numatoma jau net 70 skrydžių krypčių.

Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno teigimu, keleivinė aviacija jau birželį pamažu įgauna pagreitį.

"Nuolat bendraujame su oro bendrovėmis, kurios dar prieš pandemijos pradžią veikė visuose trijuose Lietuvos oro uostuose, todėl iš esmės džiugina tai, kad beveik visos jos jau veikia dabar arba grįš į mūsų oro uostus nuo liepos, išlaikys buvusias kryptis, o kai kurios net pridės naujų. Galima sakyti, kad kelionių oro transportu galimybės vėl pradeda atsistatyti į panašias apimtis pakankamai greitai", — sakė Stikliūnas.

Šiemet prognozuojama, jog per oro uostus turėtų keliauti apie 3 mln. keleivių arba maždaug perpus tiek, kiek praėjusiais metais.

"Liepa turėtų būti tas laikotarpis, kai pamatysime sparčiai atsigaunančią rinką visomis prasmėmis, apie grįžimus paskelbė jau beveik visos oro bendrovės, kurios veikė mūsų oro uostuose, o lygiagrečiai atsinaujina ir kai kurie užsakomieji skrydžiai atostogų kryptimis. Galima sakyti, kad "pavasarinė oro duobė" sugeneravo daugiau nei pusantro milijono keleivių srauto praradimą, tačiau jau šių metų pabaigoje turėtume matyti, kad keleivių ir skrydžių srautas siekia apie 80 proc. praėjusių metų to paties laikotarpio lygio", — teigė jis.

Šiais metais bendras skrydžių skaičius turėtų sudaryti maždaug 38 tūkstančius, kas yra maždaug 39 proc. mažiau nei praėjusiais metais.

Prekybos centras Maxima, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Ekspertų manymu, visiškai atsigauti arba 2019-ųjų metų rekordinius srautus keleivinė aviacija turėtų pasiekti jau 2021 metų pabaigoje.

Lietuvos oro uostų atstovai teigia, kad skrydžių srauto atstatymas priklausys nuo to, kaip pasauliui toliau seksis tvarkytis su COVID-19 pandemija.

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2019 metus jie aptarnavo 6,5 mln. keleivių ir 62 tūkst. skrydžių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, ekonomika, skrydžiai
Dar šia tema
Paaiškėjo, kurių vietų Lietuvos gyventojai labiausiai bijo po karantino
Ekspertas: COVID-19 "tapo švelnesnis", tačiau pandemija dar nesibaigė
Pinigai

Lietuvos bankas: antrąjį 2020 metų ketvirtį pensijų fondų grąža buvo teigiama

(atnaujinta 15:23 2020.07.15)
Įvertinus visą 2020 metų pirmąjį pusmetį, pensijų fondų rezultatai yra neigiami dėl stipraus COVID-19 pandemijos poveikio akcijų biržoms, tačiau nuo šių fondų veiklos pradžios verčių pokytis yra teigiamas

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Šalyje veikiantys II pakopos pensijų fondai šių metų antrąjį ketvirtį uždirbo teigiamas grąžas, praneša Lietuvos bankas.

Pabrėžiama, kad bendras svertinis vieneto vertės pokytis balandžio–birželio mėnesiais sudarė +11,1 proc.

Įvertinus visą 2020 metų pirmąjį pusmetį, pensijų fondų rezultatai yra neigiami dėl stipraus COVID-19 pandemijos poveikio akcijų biržoms, tačiau nuo šių fondų veiklos pradžios verčių pokytis yra teigiamas ir sudaro 13,11 proc.

Gazprom
© Sputnik / Алексей Куденко

"Kaupimas pensijai yra ilgalaikis procesas, todėl jaudintis dėl svyravimų trumpuoju laikotarpiu nereikėtų. Nors šių metų pirmąjį ketvirtį reikšmingai sumažėjo 2019 m. uždarbis, tačiau jau antrąjį ketvirtį rinkos grįžo į anksčiau buvusią padėtį, leisdamos pensijų fondams bent iš dalies susigrąžinti tai, kas buvo prarasta", — teigia Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus viršininkė Justina Pupienienė. 

Jos teigimu, vertinant pensijų fondų vienetų vertes nuo 2019 metų pradžios, visų jų pokyčiai yra teigiami.

Pranešama, kad jauniausių dalyvių amžiaus grupių pensijų fondų vertė per šių metų pirmąjį pusmetį sumažėjo nuo 6,42 iki 6,91 procentų, o vyresnių amžiaus grupių dalyvių vertės nuo 1961–1967 metų grupės sumenko 4, o 1954–1960 metų — 1,88 proc. Turto išsaugojimo pensijų fonduose vieneto vertė sumažėjo 1,23 proc.

III pakopos pensijų fondų vidutinė pirmojo pusmečio grąža buvo neigiama ir sudarė 3,73 proc. Pažymima, kad labiausiai sumažėjo akcijų fondų vertė — 6,74, mišraus investavimo pensijų fondų — 2,52, o obligacijų pensijų fondai — vos 0,66 proc. 

Pažymima, kad pradėta skelbti pastarųjų 15 metų vidutinė metinė grąža. Penkių pensijų fondų, veikiančių ilgiau nei 15 metų, rezultatai buvo teigiami ir atskirų fondų svyravo nuo 0,24 iki 4 proc.

Tegai:
pinigai, Lietuvos bankas
Dar šia tema
Kalba apie viską ir apie nieką. Ar Nausėda "užpildys turiniu" savo prezidentavimą?
Kritusios pasaulinės dujų kainos augino dujų srautus į Baltijos šalis
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, archyvinė nuotrauka

Energetikos ministras pakvietė Lenkiją dalyvauti Baltijos šalių energetikos rinkoje

(atnaujinta 15:27 2020.07.15)
Vaičiūnas pažymėjo, kad Lenkijos įmonių dalyvavimas Baltijos šalių elektros energijos rinkoje prisidėtų prie "elektros energijos srauto iš Rytų" srauto mažinimo iki sinchronizacijos projekto įgyvendinimo 2025 metais

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pakvietė Lenkiją dalyvauti Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkose. Apie tai praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba. 

Lietuvos energetikos ministras vakar Varšuvoje susitiko su už energetiką atsakingu Lenkijos klimato ministru Michału Kurtyka ir aptarė Baltijos valstybių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projekto pažangą, Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties "Harmony Link" ir Lietuvos-Lenkijos dujų jungties GIPL įgyvendinimą.

Ministrų susitikime akcentuota gegužės pabaigoje pasirašyto Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinimo susitarimo "Harmony Link" jungčiai tiesti svarba. Šis susitarimas leidžia toliau sklandžiai įgyvendinti Baltijos šalių sinchronizacijos su žemyninės Europos elektros tinklais projektą. Susitikime pabrėžta, kad dabar yra kritiškai svarbu užsitikrinti ES finansavimą šiam projektui įgyvendinti, todėl visos dvišalės ir Baltijos šalių pastangos turi būti nukreiptos šiam tikslui pasiekti.

Vaičiūnas taip pat pakvietė Lenkiją aktyviai dalyvauti Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkose. Pasak jo, Lietuvos ir Lenkijos energetinių sistemų integracija per šiuo metu sėkmingai įgyvendinamus energetinius infrastruktūrinius projektus sukuria galimybes Lenkijos energijos rinkos dalyviams dalyvauti ir Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkose.

"Neabejoju, kad Lenkijos biržos operatoriaus ir konkrečių įmonių dalyvavimas Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkose prisidėtų prie kertinių strateginių tikslų įgyvendinimo — pirmiausia, priklausomybės nuo elektros energijos importo iš Rytų mažinimo, o taip pat ir didesnės konkurencijos dujų rinkoje bei šiuo metu tiesiamo Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL panaudojimo efektyviausiu būdu", — pabrėžė Vaičiūnas, kviesdamas Lenkijos ministrą akcentuoti šias naujas galimybes Lenkijos operatoriui TGE.  

Susitikime Vaičiūnas akcentavo, kad sinchronizacijos projektas yra "efektyviausia apsauga nuo elektros energijos srauto iš Rytų", o Lenkijos įmonių dalyvavimas Baltijos šalių elektros energijos rinkoje prisidėtų prie šio srauto mažinimo iki sinchronizacijos projekto įgyvendinimo 2025 metais, todėl jau dabar svarbu Lenkijos įmonėms ieškoti įvairių dalyvavimo Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkoje būdų ir formų.  

Energetikos ministras Vaičiūnas vakar ir šiandien kartu su Ministro Pirmininko vadovaujama delegacija dalyvauja susitikimuose Lenkijoje ir Žalgirio mūšio 610-ųjų metinių minėjimo renginiuose.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedą (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu gauti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
energetika, Baltijos šalys, Lenkija
BelAE, archyvinė nuotrauka

Bus tikrinamas savivaldybių pasirengimas branduolinėms avarijoms

(atnaujinta 23:36 2020.07.15)
Bus atliktas savivaldybių, kurios yra 100 km zonoje nuo Astravo, pasirengimo branduolinėms avarijoms vertinimas

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Bus atliktas savivaldybių pasirengimo branduolinėms avarijoms vertinimas, apie tai pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Jis bus atliktas liepos 15–17 dienomis siekiant objektyviai įvertinti savivaldybių, kurios yra 100 km zonoje nuo Astravo, pasirengimą vykdyti Valstybiniame gyventojų apsaugos plane branduolinės ar radiologinės avarijos atveju nustatytas funkcijas.

"Pagal kompetenciją koordinuodami pasirengimą galimai branduolinei ar radiologinei avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje, norime dar kartą įvertinti savivaldybių pasirengimą ir įsitikinti, kad įvykus nelaimei pagalba gyventojams bus suteikta laiku, — sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius. — Mūsų tikslas yra surinkti išsamią informaciją apie situaciją savivaldybėse, nustatyti problemas, konsultuoti jas ir teikti metodinę pagalbą".

Departamento Civilinės saugos valdybos ir priešgaisrinių gelbėjimo valdybų Civilinės saugos skyrių specialistai įvertins pasirinktų kolektyvinės apsaugos statinių, ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų darbo vietų įrengimą, turimos įrangos būklę, jos saugojimo sąlygų tinkamumą, sudarytas sutartis su ūkio subjektais dėl savivaldybės administracijos ekstremaliųjų situacijų valdymo plane nurodytų užduočių vykdymo, savivaldybės administracijos personalo, dalyvaujančio ekstremaliųjų situacijų valdymo procese, kompetencijas ir savo funkcijų žinojimą, gavus pranešimą apie nelaimę.

Civilinės saugos specialistai vizitų metu taip pat domėsis, kaip savivaldybės yra pasirengusios evakuoti žmones, kaip bus organizuojamas jų švarinimas, kurios savivaldybės yra pasirengusios priimti gyventojus iš paveiktų teritorijų, iš kur bus pasitelkti autobusai jiems vežti, ir kt.

Tegai:
Lietuva, Astravo AE
Dar šia tema
Lietuvos prezidentas ragina Baltarusijos valdžią nepaleisti Astravo AE
Vaišvila Nausėdos sprendimus dėl BelAE laiko "neadekvačiais"
Artėjant galimam BelAE paleidimui Nausėda šaukia Valstybės gynimo tarybą