Nord Stream-2, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasadorius Vokietijoje papasakojo apie "Nord Stream-2" situaciją

(atnaujinta 11:25 2020.06.26)
Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas teigė sumažinsiąs JAV karių skaičių Vokietijoje nuo 34,5 iki 25 tūkst. žmonių, nes Berlynas vėluoja sumokėti NATO

VILNIUS, birželio 26 — Sputnik. Vokietijos valdžia ir verslo grupės atmeta šantažo logiką ir grasinimus iš JAV dėl "Nord Stream-2", interviu RIA Novosti sakė Rusijos ambasadorius Vokietijoje Sergejus Nečajevas.

"Vokietijos vyriausybė, Vokietijos verslo grupės griežtai atmeta šantažo ir grasinimų logiką, patvirtina, kad "Nord Stream-2" yra komercinis projektas, kurio reikia Vokietijos ekonomikai, atsižvelgiant į atsisakymą gaminti anglis ir dujas. Mes manome, kad ši parama bus tęsiama ir dujotiekis bus atiduotas eksploatuoti, nepaisant visų priešinimųsi", — teigė jis.

Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas teigė sumažinsiąs JAV karių skaičių Vokietijoje nuo 34,5 iki 25 tūkst. žmonių, nes Berlynas vėluoja sumokėti NATO.

RIA Novosti apklausti ekspertai neatmetė, kad šis sprendimas buvo politinis ir susijęs ne tiek su Berlyno veikla NATO, kiek su politika, kurią vykdo VFR valdžia, ypač su jų parama dujotiekio "Nord Stream-2" projektui.

Kaip ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra "Bloomberg", cituodama šaltinius Vokietijos vyriausybėje, Berlynas parengs atsakymą, jei Baltieji rūmai taikys papildomas sankcijas prieš dujotiekį "Nord Stream-2".

"Nord Stream-2" projekto užbaigimo atidėjimas susijęs ne su koronavirusu, o su neteisėtais Vašingtono veiksmais. Pasitelkdamos ekstrateritorines sankcijas, JAV nori padidinti savo suskystintų gamtinių dujų konkurencingumą ir tiekti jas Europos sąjungininkams. Tai daroma pagal visiškai išgalvotą šūkį "apsaugoti" europiečius nuo vadinamosios Rusijos įtakos stiprinimo. Tiesą sakant, tai yra rimtas amerikiečių įsikišimas į Vokietijos ir Europos suvereniteto sritį", — sakė Nečajevas.

Rusijos URM pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Наталья Селиверстова

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekių, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, tiesimą iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Iki šiol dujotiekis nutiestas daugiau nei 90 procentų.

Projekto laikiną sustojimą lėmė tai, kad praėjusių metų gruodžio pabaigoje dėl JAV sankcijų Šveicarijos "Allseas" nutraukė dujotiekio tiesimą ir atsiėmė savo laivus. "Gazprom" vadovas Aleksejus Mileris teigė, kad dujotiekis bus baigtas savarankiškai. Sausio mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažymėjo, kad iki šių metų pabaigos arba kitų metų pirmojo ketvirčio darbai bus baigti ir dujotiekis bus parengtas eksploatacijai.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2, JAV, Vokietija, Rusija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (539)
Dar šia tema
Vokietija sukritikavo JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Rusija rado būdą, kaip apeiti sankcijas "Nord Stream-2"
Nord Stream-2

Vokietija pareiškė, kad jos pozicija dėl "Nord Stream-2" nepakeičiama

(atnaujinta 00:28 2021.01.26)
Rusijos Federacija ne kartą ragino nebeminėti "Nord Stream-2" bet kokio politizavimo kontekste, nes tai yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė laikosi ankstesnės pozicijos dėl "Nord Stream-2" projekto, atkreipia dėmesį į raginimus sustabdyti jo statybą, sakė oficialus Vokietijos ministrų kabineto atstovas Štefenas Zeibertas per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame planuojama aptarti galimas naujas sankcijas Rusijos Federacijai, praneša RIA Novosti.

Rusijos Federacija ne kartą ragino nebeminėti "Nord Stream-2" bet kokio politizavimo kontekste, nes tai yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai.

"Mes atkreipėme dėmesį į Europos Parlamento kreipimąsi. ES užsienio reikalų ministrai šiandien Briuselyje rengia derybas, kaip susitvarkyti su tuo, kas įvyko Rusijoje savaitgalį", — sakė jis.

Zeibertas priminė, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel praėjusią savaitę kalbėjo apie "Nord Stream-2". "Ji sakė, kad jos principinė federalinės vyriausybės pozicija nepasikeitė. Taip ir lieka", — sakė Zeibertas.

Jis pabrėžė, kad "nėra jokio tiesioginio ryšio tarp Navalno bylos ir "Nord Stream-2" projekto".

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Maria Adebahr, atsakydama į klausimą, ar ministerija mato ryšį tarp projekto ir incidento su Navalnu, teigė, kad "mūsų pozicija "Nord Stream-2" taip pat nepasikeitė".

Vokietijos kanclerė praėjusią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad jos pozicija dėl "Nord Stream-2" nepasikeitė. 2020 metų rudenį Merkel sakė, kad "Nord Stream-2" ir Navalno incidento klausimus reikėtų nagrinėti atskirai.

Naujų sankcijų įvedimo klausimas Europos Sąjungoje svarstomas atsižvelgiant į situaciją su Aleksejumi Navalnu. Dėl to Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje reikalavo ES šalių vyriausybių "nedelsiant užkirsti kelią "Nord Stream-2" projekto užbaigimui, taip pat "protingai sustiprinti" ribojamąsias priemones Rusijos Federacijai. Nemažai politikų Vokietijoje išreiškė panašią poziciją. Tarp ES šalių prieš užsienio reikalų ministrų susitikimą Prancūzija, Čekija ir Lenkija pasisakė už naujas sankcijas. JAV reikalauja, kad ES atsisakytų "Nord Stream-2", nes siekia tiekti jai savo dujas.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. 2019 m. gruodžio mėn. Valstijos įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos bendrovė "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte.

2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžių. Todėl, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), iš viso dujotiekio ilgio (2 460 kilometrų) liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio — 120 kilometrų liko Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuną" nuo sausio 15 d., Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tuo tarpu sausio mėnesį JAV išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2", įtraukdamos bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus laivų krovimui atnaujinti, teikiančias įmones. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės jo patvirtinti. Nuo sausio 19 dienos JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus".

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (539)
Dar šia tema
Galimas Merkel įpėdinis papasakojo apie situaciją su "Nord Stream-2"
Vokietija pranešė apie teisminių tyrimų grėsmę sustabdžius "Nord Stream-2"
Rusijos ir JAV valiutų kupiūros

Nauja sudėtis: JAV federalinis valstybės iždas pasirengęs sužlugdyti dolerį

(atnaujinta 23:29 2021.01.25)
Amerikos valiuta krito iki dvejų metų žemiausios ribos — tam įtakos turėjo iškart keli veiksniai

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Finansininkai mano, kad doleris ilgainiui praras pusę savo vertės. Tai daugiausia lemia JAV iždas, kuriam netrukus vadovaus buvusi federalinių atsargų vadovė Janet Yellen. Koks gali būti kritimas — RIA Novosti autorės Natalijos Dembinskajos medžiagoje.

Mažas pelningumas

Gruodžio pabaigoje dolerio indeksas krito penkiais su puse procento. Investuotojai sunerimę dėl didelio masto naujai atspausdintų ir neužtikrintų dolerių infuzijos į JAV ekonomiką.

Nuo birželio pinigų pasiūlos augimo tempas nesumažėjo žemiau 22 procentų per metus — buvo aukščiausias istorijoje.

Kupiūrų spausdinimas neišvengiamai paskatins infliaciją, tačiau FRS jau pakeitė tikslinę vertę: "vidutiniškai du procentai" (vietoj ankstesnių "dviejų procentų"). Tai buvo padaryta siekiant nepadidinti pagrindinės normos, jei infliacija viršytų lūkesčius. Tai yra, reguliavimo institucija ketina palūkanų normas išlaikyti beveik nulines. Tai palaikys ekonomiką, tačiau neigiamai paveiks dolerį.

Praradę investicijų į dolerio aktyvus grąžą, investuotojai ieško kitų, nors ir rizikingesnių variantų, parodė "Reuters" atlikta valiutų strategų apklausa.

"Doleris vis dar yra gerokai pervertintas beveik pagal kiekvieną rodiklį, o FRS pinigų politika tai išspręs", — sakė "Societe Generale" pinigų strategijos vadovas Kit'as Juckes'as.

Dar lapkričio mėnesį ekspertai perspėjo, kad vadovaujant naujajam prezidentui Džo Baidenui Amerikos valiuta neišvengiamai kris. Demokratai planuoja papildomus fiskalinius stimulus ir naują pagalbos paketą — beveik tris trilijonus. Tai ilgainiui susilpnins dolerį, nes padidės biudžeto deficitas ir išorės skolinimasis, reikalingas jam padengti.

Vakcinos platinimas taip pat neigiamai veikia Amerikos valiutą, nes žada plačiai išplėsti ekonominę veiklą ir pakerta argumentus "patikimiausio investuotojų saugaus prieglobsčio" naudai. Metų pabaigoje, sužinojus apie skiepus, dolerio metinis kritimas buvo didžiausias nuo 2017 metų.

Penkiasdešimt procentų

Ekonomistų prognozės nuvilia. "Citigroup" skaičiuoja, kad demokratų atėjimas į valdžią "rimtai padidins" tikimybę, kad 2021 metais doleris susilpnės 20 proc. Panašų scenarijų išsakė ir buvęs "Morgan Stanley Asia" direktorių tarybos pirmininkas Stephen'as Roach'as, nurodydamas didėjantį JAV biudžeto deficitą ir FRS beveik nulinių normų politiką.

Garsus finansininkas Jim'as Rickards'as piešia dar tamsesnį paveikslą. Jis pažymi, kad JAV ilgainiui turės spręsti skolų problemą, o jai išspręsti reikės 50 proc. nuvertinti dolerį.

Tuo tarpu auksas brangs iki 15 tūkstančių dolerių už unciją, sidabras — iki 100 dolerių, prognozuoja ekonomistas. Jis aiškina, kad Jungtinės Valstijos patyrė daugelio valstybių, kurios metė iššūkį Amerikos dominavimui tarptautinėje finansų sistemoje, spaudimą. Pirmiausia kalbame apie Rusiją ir Kiniją. Maskva ir Pekinas superka daug aukso, išstumdami dolerį iš rezervo.

"Per pastaruosius kelerius metus Rusija gerokai padidino aukso ir užsienio valiutos atsargas. Be to, Maskva turi itin mažą išorinę skolą. Rusų statymai dėl tauriųjų metalų jau seniai nėra paslaptis, rublis yra labiausiai auksu padengta valiuta pasaulyje", — aiškina analitikas.

Savo rankomis

Baideno komanda pradeda dirbti. Bus pakeisti visų departamentų vadovai. Pavyzdžiui, buvusiai Federalinės rezervų sistemos vadovei Janet Yellen bus patikėta JAV federalinio iždo sekretorės kėdė. Ji, kaip primena "Bloomberg", ne kartą "reklamavo silpstančio dolerio pranašumus Amerikos eksportui".

Tai kelia nerimą ekonomistams. "Nebūtų protinga atrodyti kaip aktyviam devalvacininkui, neabejingam dolerio likimui", — sakė Larry'is Summers'as, iždo sekretorius prie prezidento Klintono ir Obamos administracijos Nacionalinės ekonomikos tarybos vadovas. Pasak Summers'o, "dėl dominuojančio dolerio vaidmens pasaulio finansų sistemoje iždas yra atsakingas už kruopštų savo įsipareigojimų vykdymą".

Yellen patarimus taip pat davė Hank'as Paulson'as, buvęs JAV iždo sekretorius ir buvęs "Goldman Sachs" generalinis direktorius. "Palūkanų normos yra istoriškai žemos, o federalinė skola yra didesnė nei bet kada nuo Antrojo pasaulinio karo", — sakė ekonomistas. 

Svarbu sustabdyti staigų valstybės skolos augimą. Priešingu atveju doleris anksčiau ar vėliau nuvertės. Vašingtonas negalės įvykdyti savo įsipareigojimų.

"Siekdama konkurencinio pranašumo, JAV neieško silpnesnės valiutos, todėl turime atsispirti kitų šalių bandymams tai padaryti", — Senato Finansų komiteto posėdyje sakė Yellen.

Tačiau būsima JAV federalinio iždo sekretorė jau padarė garsų pareiškimą, kuris nieko gero nežada Amerikos valiutai: ji paragino į ekonomiką įnešti plataus masto likvidumą. Investuotojams tai yra ilgalaikio dolerio nuosmukio signalas, mano "Bloomberg".

Bet kokiu atveju, JAV turės "nusmukdyti" dolerį: tai svarbu norint sumažinti prekybos deficitą. Tai galbūt vienintelis būdas Baidenui atkurti ekonomiką.

Tegai:
valiuta, JAV
Sausio 26-oji

Kokia šiandien diena: sausio 26 dienos šventės

(atnaujinta 12:36 2021.01.25)
Sausio 26-ąją savo profesinę šventę švenčia muitininkai, o katalikai mini Šv. Timotiejų ir Titą

Sausio 26 yra 26-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 339 dienų.

2021 metų sausio 26 dieną saulė teka 08:21, leidžiasi 16:42, dienos ilgis — 08 val. 21 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Dangis, Daugis, Eigilė, Eigintė, Edvilė, Justina (Justė), Justinas (Justas), Paulė, Rima, Rimantas (Rimas), Timotiejus, Titas.

Sausio 26-ąją minima Tarptautinė muitininkų diena.

Tarptautinė muitinės diena švenčiama nuo 1983 metų. 1952 metais pradėjo veikti muitinių bendradarbiavimo konvencija. Tuomet Briuselyje dėl bendradarbiavimo tarėsi 17-os Europos šalių muitinių tarnybų vadovai.

Manoma, kad Lietuvos muitinės pradėjo kurtis dar XI-XIII amžiuje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muitinės, jų valdymas ir struktūra galutinai išplėtota XVI a.

1795 metais po trečiojo valstybės padalijimo Lietuva buvo prijungta prie Rusijos imperijos. Muitinės perėjo Rusijos žinion, buvo įkurta naujų. XIX a. viduryje Rusija pradėjo nuolat reformuoti muitines ir muitų sistemą. Visiškai ji susiformavo ir išliko iki XX a. pradžios.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. spalio 9 d. priimtas Laikinasis muitinės įstatymas. Tuomet ir pradėjo veikti atkurta Lietuvos muitinė. 1990 m. spalio 11 d. įsteigtas Muitinės departamentas.

Katalikų šalys sausio 26-ąją mini Šv. Timotiejų ir Titą.

Šv. Timotiejus, vyskupas, I–II a. Gimęs pagonio tėvo ir motinos žydės šeimoje. Buvęs apaštalo Pauliaus mokinys (1 Kor 16, 10).

Šv. Titas, vyskupas, lydėjęs apaštalą Paulių į Apaštališkąjį Susirinkimą Jeruzalėje. Apie 63 m. paskirtas Kretos vyskupu.

Sausio 26-oji  Lietuvos istorijoje

1797 metais Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė Peterburgo ketvirtąją konvenciją, kuria panaikino paskutinius Abiejų Tautų Respublikos valstybingumo likučius. Rusijai atiteko Vilnius, Austrijai — Krokuva, Prūsijai — Varšuva.

1922 metais Lietuvos krašto apsaugos ministras Jono Šimkaus įsakymu įteisinta Pasienio pulko šventė, dabar "Pasieniečių diena", švenčiama birželio 29.

1926 metais Kaune kapitonas Vladas Morkus atliko pirmąjį Lietuvos istorijoje šuolį parašiutu.

1927 metais gimė Vitas Valatka, kraštotyrininkas, muziejininkas, archeologas. Mirė 1977 metais.

1994 metais Lietuva vienašališkai panaikino vizų režimą Italijos, Japonijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino piliečiams.

2004 metais užsienio reikalų ministras Antanas Valionis baigė oficialų vizitą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vašingtone jis susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Kolinu Pauelu (Colin Powell), kitais aukštais pareigūnais.

Sausio 26-oji  pasaulio istorijoje

1500 metais ispanų keliautojas Visentė Pinsonas atrado Braziliją.

1837 metais Mičiganas tapo 26-ąja JAV valstija.  

1905 metais Pretorijoje rastas didžiausias pasaulyje — 3106 karatų — deimantas.  

1918 metais gimė Rumunijos komunistinio režimo diktatorius Nikolajė Čaušesku, kuriam 1989 metų pabaigoje buvo įvykdyta mirties bausmė.

1950 metais Indija tapo nepriklausoma Respublika nuo Didžiosios Britanijos.  

1994 metais vienas turtingiausių asmenų Italijoje, spaudos magnatas Silvijus Berluskonis pareiškė, jog žada aktyviai dalyvauti šalies politiniame gyvenime.

1994 metais Rumunija tapo pirmąja buvusio Varšuvos pakto valstybe, pasirašiusia NATO programą "Partnerystė taikos labui".

Tegai:
katalikai, šventė, Tarptautinė muitinių diena
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai