Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektra atpigo visose Baltijos šalyse

(atnaujinta 13:40 2020.06.26)
Informuojama, kad didžiausią įtaką kainų kritimui Baltijos šalyse padarė atkurti "NordBalt" jungties perdavimo linijų pajėgumai

VILNIUS, birželio 26 — Sputnik. Praėjusią savaitę elektros kaina sumažėjo visose trijose Baltijos šalyse, rašoma elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" tinklalapyje.

Lietuvoje ir Latvijoje ji krito 21 proc. iki 35,87  Eur/MWh, Estijoje — 29 proc. iki 32,05 Eur/MWh. Tuo tarpu "NordPool" biržoje elektros energijos kaina išaugo iki 3,58 Eur/MWh.

Pasak "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovo Artūro Zatulino, didžiausią įtaką kainų kritimui Baltijos šalyse padarė atkurti "NordBalt" jungties perdavimo linijų pajėgumai.

Birželio 15–21 dienomis elektros energijos gamyba Baltijos šalyse smuko 17 proc. iki 250 GWh. Lietuvoje šis rodiklis sumažėjo 14 proc. iki 88 GWh, Latvijoje — 10 proc. iki 102 GWh, o Estijoje — 31 proc. iki 60 GWh.

Per savaitę Baltijos šalys kartu pagamino 53 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 40 proc., Estijoje — 46 proc., Latvijoje — 80 proc. šaliai reikalingos elektros.

Palyginti su ankstesne savaite, elektros energijos suvartojimas Lietuvoje išaugo 2 proc. iki 216 GWh, Latvijoje rodiklis pakilo 1 proc. iki 127 GWh, o Estijoje užfiksuotas 2 proc. suvartojimo kritimas iki 130 GWh. Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse išliko toks pat — 473 GWh.

Tegai:
Baltijos šalys, elektros energija
Dar šia tema
Praėjusią savaitę Baltijos šalyse elektros kaina išaugo 34 procentais
Elektros kainos gegužę Lietuvoje buvo žemiausios tarp Baltijos šalių
Praėjusią savaitę Baltijos šalyse išaugo elektros kaina
Dujos

Lenkija grąžino "Gazprom Eksport" perteklinius 90 milijonų dolerių

(atnaujinta 13:29 2020.07.09)
Kovo pabaigoje Lenkijos įmonė pareiškė, kad laimėjo dujų kainos bylą prieš "Gazprom" ir turėjo teisę į 1,5 milijardo dolerių grąžinimą

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Lenkijos naftos ir dujų bendrovė "PGNiG" grąžino "Gazprom Eksport" perteklinius 90 milijonų JAV dolerių, įgyvendinant Stokholmo arbitražo sprendimą dėl dujų kainų peržiūrėjimo, rašoma "PGNiG" pranešime.

Gazprom
© Sputnik / Алексей Куденко

Anksčiau "PGNiG" vadovas Ježis Kviecinskis (Jerzy Kwieciński) informavo, kad Stokholmo arbitražo nutarimu dėl dujų kainų peržiūros į jo įmonės sąskaitą buvo gauta 1606345733,8 dolerių. Jis paaiškino, kad "PGNiG" iš "Gazprom Eksport" gavo daugiau nei teismo nustatyta kompensacija, kuri siekia maždaug 1,5 milijardo JAV dolerių. Priemoka susidarė dėl to, kad nebuvo atsižvelgta į faktą, jog kai kuriais 2014 metų mėnesiais Lenkija sumokėjo per mažas įmokas už importuotas dujas.

"Liepos 2 dieną vykdant atsiskaitymus, "PGNiG" grąžino 90 milijonų dolerių Rusijos "Gazprom", todėl grynoji tarpusavio atsiskaitymų suma siekė apie 1,5 milijardo dolerių", — teigiama pranešime.

Kovo pabaigoje Lenkijos įmonė pareiškė, kad laimėjo dujų kainos bylą prieš "Gazprom" ir turėjo teisę į 1,5 milijardo dolerių grąžinimą. "PGNiG" duomenimis, teismas pakeitė kainos formulę pagal sutartį, visų pirma dėl jos tiesioginio ryšio su gamtinių dujų kotiruotėmis Europos rinkoje, ir arbitražo sprendimas susijęs su dujų tiekimais, vykdomais nuo 2014 metų sausio 1 dienos.

"Gazprom Eksport" savo ruožtu pareiškė, kad nagrinėja Stokholmo arbitražo sprendimą patikslinti dujų kainas Lenkijos "PGNiG", ir vis dėlto mano, kad per anksti įvertinti galimų mokėjimų sumą.

Tegai:
Gazprom, PGNiG, Lenkija
Dar šia tema
JAV paskelbė, kad Lenkija iki 2022 metų pasieks "energetinę nepriklausomybę" nuo Rusijos
Ekspertas: Lenkija atsisakys ilgalaikių sutarčių su Rusija, o ne jos dujų
"Jamal-Europa" vamzdžių pajėgumai Lenkijoje rezervuoti beveik 90 procentų
Vilnius

Gerėja Lietuvos ekonomikos atsigavimo prognozės

(atnaujinta 10:53 2020.07.09)
Ekonomikos prognozės rodo, kad Lietuvos ekonomika koronaviruso smūgį atlaikė geriau, nei tikėtasi

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Pramonės, mažmeninės prekybos ir vidaus vartojimo duomenys rodo, kad ekonomika stabilizuojasi ir laipsniškai atsigauna, rašoma Valstybės tinklalapyje, skirtame kovai su COVID-19.

Ekonomikos prognozės rodo, kad šalies ekonomika koronaviruso smūgį atlaikė geriau, nei tikėtasi. Praėjusią savaitę paskelbtoje Finansų ministerijos ekonomikos apžvalgoje prognozuotas BVP 7 proc. susitraukimas (balandį prognozės siekė -7,3 proc.). Tokia pat BVP prognozė numatyta liepos 7 dieną paskelbtoje Europos Komisijos prognozėje (eurozonos valstybių ekonomika, numatoma, susitrauks 8,7 proc.).

Sėkmingą Lietuvos atsaką pirmaisiais mėnesiais kovojant su pandemija rodo ir Tvarios plėtros ataskaitoje Lietuvai tarp EBPO valstybių skirta 4-a vieta.

Ekonominė padėtis

Liepos mėnesį ir toliau augo registruoto nedarbo lygis. Pirmosios savaitės duomenimis, pastebėtas didžiausias nedarbo lygis, kuris siekė 12,6 proc., ir didžiausias registruotų bedarbių skaičius — 216 439.

Neigiamos tendencijos fiksuotos lyginant apdraustų darbuotojų ir naujų darbo skelbimų skaičius su praėjusių savaičių duomenimis. Birželio 29–liepos 5 dienomis apdraustų darbuotojų skaičius sumažėjo 2,6 tūkst. ir savaitės pabaigoje siekė 1,359 mln.

Tačiau augo apdraustųjų skaičius nuo karantino pradžios labiausiai nukentėjusiame apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos sektoriuje (1,6 proc.), taip pat IRT sektoriuje (1,5 proc.). Paskutinę birželio savaitę privačiuose portaluose paskelbtų naujų darbo skelbimų skaičius buvo 19 proc. mažesnis nei ankstesnę savaitę.

Ekonomikos skatinimo plano vykdymo stebėjimas

Iš plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų lėšų šiuo metu panaudota 13,7 proc., t. y. 673 mln. eurų. Vidutiniškai per savaitę lėšų naudojimas ir toliau didėja daugiau nei 1 proc. punktu. Siekiant padėti išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas iki liepos 3 dienos panaudota 358 mln. eurų (18,91 proc. skirtų lėšų).

Vyriausybės duomenimis, iš 1 200 mln. eurų, skirtų verslo likvidumui išsaugoti, panaudota daugiau nei 246 mln. eurų (20,5 proc.) — mokėjimų suma augo 2 proc. punktais.

Taip pat auga ir išmokos nuomos mokesčiui kompensuoti, iš viso išmokėta daugiau nei 6 mln. eurų.

Per pastarąją savaitę didėjo mokesčių atidėjimo sutarčių skaičius ir mokestinių paskolų sumos: iš viso pasirašytos 2 032 sutartys dėl mokestinės paskolos atidedant arba išdėstant dalimis. Pasirašytų mokestinių paskolų palūkanų atidėjimo sutarčių suma siekia 42,0 mln. eurų. Tačiau pirmą kartą po trijų savaičių augimo 14,5 mln. eurų sumažėjo neišieškoma mokestinių nepriemokų suma, ji šiuo metu siekia 610,2 mln. eurų. Mokestinių nepriemokų išieškojimas sustabdytas 63 713 fizinių ir juridinių asmenų.

Tegai:
prognozė, Lietuva, ekonomika
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
JT įvardijo du scenarijus pasauliui po koronaviruso pandemijos
Ekonomistas: Lietuvos eksportas atsigaus vasaros pabaigoje
EK gerina šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę
Vilniaus oro uostas, archyvinė nuotrauka

Kretos atskridęs indas turėjo suklastotą pasą su padirbta viza

(atnaujinta 13:21 2020.07.09)
Dėl disponavimo suklastotu dokumentu pradėtas ikiteisminis tyrimas, užsieniečiui gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Vilniaus oro uoste pasieniečiai sulaikė iš Kretos atskridusį Indijos pilietį, kuris turėjo, įtariama, suklastotą pasą su padirbta viza. Apie tai praneša VSAT spaudos tarnyba. 

Trečiadienį VSAT pareigūnai tikrino iš Graikijos Kretos salos Chanijos miesto atskridusių keleivių dokumentus. Tarp jų buvo ir 34-erių Indijos pilietis. Jis pateikė savo vardu išduotą indišką pasą.

Pasieniečiai nustatė, kad vyro dokumentas, įtariama, yra dalinė klastotė, be to, jame aptikti ir, įtariama, suklastoti Šengeno viza bei sienos kirtimo spaudas.

Indą VSAT pareigūnai sulaikė ir uždarė į areštinę. 

VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu pradėtas ikiteisminis tyrimas. 

Užsieniečiui gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų.

Tegai:
dokumetai, viza
Dar šia tema
KAM gautas suklastotas laiškas dėl NATO karių išvedimo iš Lietuvos
Vilniaus oro uostas pranešė, kaip priims keleivius karantino metu
Prancūzijoje gyvenanti lietuvė Vilniaus oro uoste pateikė dalinai suklastotą pasą