Lietuvoje esančios vėjo jėgainės, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalys susitarė dėl Japonijos paramos atsinaujinančiai energijai

(atnaujinta 18:04 2020.06.26)
Pažymima, kad Lietuva susiduria su iššūkiu iki 2050 metų visiškai pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Šiuo atžvilgiu Japonijos įmonė pažadėjo atlikti Baltijos šalių energetikos sistemos tyrimą

VILNIUS, birželio 26 — Sputnik. Japonijos energetikos milžinė "TEPCO" ("Tokyo Electric Power Company") padės integruoti atsinaujinančius energijos šaltinius (AEI) Baltijos šalyse, praneša bendrovės "Litgrid" spaudos tarnyba.

Elektros perdavimo sistemų operatoriai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje — "Litgrid", "Augstsprieguma tīkls" ir "Elering" — pasirašė bendradarbiavimo sutartį su "TEPCO".

Susitarimu siekiama sukurti rentabilų modelį ir apibrėžti technines priemones, kurios padės pasiekti Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslą — iki 2050 metų 100 procentų Lietuvoje sunaudojamos elektros energijos pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

"Litgrid" strateginio departamento direktorius Liutauras Varanavičius pažymėjo, kad Lietuva turi vieną ambicingiausių strategijų Europos Sąjungoje — per artimiausius trisdešimt metų ji siekia tapti visiškai atsinaujinančių energijos šaltinių šalimi.

"Sinchronizacijos projekto metu įdiegti sinchroniniai kompensatoriai sukurs reikiamą inerciją ir padės užtikrinti stabilų sistemos darbą prie tinklo prijungus didelius vėjo ar saulės energijos pajėgumus", — sakė jis.

Pagal susitarimą Japonijos įmonė įsipareigoja atlikti tyrimą — pritaikyti Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos modelį, kai 100 procentų elektros energijos gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, išanalizuoti AEI integracijos galimybes atliekant dažnio skaičiavimus ir pasiūlyti techninius sprendimus, kurie integruotų į Baltijos šalių energetikos sistemą 100 proc. AEI.

Tyrimą planuojama baigti iki 2021 metų kovo 31 dienos.

Baltijos šalys tyrimo rezultatus panaudos kurdamos reikalingas technines priemones infrastruktūros plėtrai ir investicijų planavimui.

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad 2020 m. iš atsinaujinančių energijos šaltinių sunaudojamos elektros energijos dalis padidės iki 30 procentų, iki 2030 metų — iki 45 procentų, o iki 2050 metų — iki 100 procentų.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedą (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu gauti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
ekonomika, atsinaujinantys energijos šaltiniai, Japonija, Baltijos šalys
Dar šia tema
Pavilionis apkaltino Latvijos energetikus "dirbant Rusijai"
Praėjusią savaitę elektra atpigo visose Baltijos šalyse
Pinigai

Lietuvos bankas: antrąjį 2020 metų ketvirtį pensijų fondų grąža buvo teigiama

(atnaujinta 15:23 2020.07.15)
Įvertinus visą 2020 metų pirmąjį pusmetį, pensijų fondų rezultatai yra neigiami dėl stipraus COVID-19 pandemijos poveikio akcijų biržoms, tačiau nuo šių fondų veiklos pradžios verčių pokytis yra teigiamas

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Šalyje veikiantys II pakopos pensijų fondai šių metų antrąjį ketvirtį uždirbo teigiamas grąžas, praneša Lietuvos bankas.

Pabrėžiama, kad bendras svertinis vieneto vertės pokytis balandžio–birželio mėnesiais sudarė +11,1 proc.

Įvertinus visą 2020 metų pirmąjį pusmetį, pensijų fondų rezultatai yra neigiami dėl stipraus COVID-19 pandemijos poveikio akcijų biržoms, tačiau nuo šių fondų veiklos pradžios verčių pokytis yra teigiamas ir sudaro 13,11 proc.

Gazprom
© Sputnik / Алексей Куденко

"Kaupimas pensijai yra ilgalaikis procesas, todėl jaudintis dėl svyravimų trumpuoju laikotarpiu nereikėtų. Nors šių metų pirmąjį ketvirtį reikšmingai sumažėjo 2019 m. uždarbis, tačiau jau antrąjį ketvirtį rinkos grįžo į anksčiau buvusią padėtį, leisdamos pensijų fondams bent iš dalies susigrąžinti tai, kas buvo prarasta", — teigia Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus viršininkė Justina Pupienienė. 

Jos teigimu, vertinant pensijų fondų vienetų vertes nuo 2019 metų pradžios, visų jų pokyčiai yra teigiami.

Pranešama, kad jauniausių dalyvių amžiaus grupių pensijų fondų vertė per šių metų pirmąjį pusmetį sumažėjo nuo 6,42 iki 6,91 procentų, o vyresnių amžiaus grupių dalyvių vertės nuo 1961–1967 metų grupės sumenko 4, o 1954–1960 metų — 1,88 proc. Turto išsaugojimo pensijų fonduose vieneto vertė sumažėjo 1,23 proc.

III pakopos pensijų fondų vidutinė pirmojo pusmečio grąža buvo neigiama ir sudarė 3,73 proc. Pažymima, kad labiausiai sumažėjo akcijų fondų vertė — 6,74, mišraus investavimo pensijų fondų — 2,52, o obligacijų pensijų fondai — vos 0,66 proc. 

Pažymima, kad pradėta skelbti pastarųjų 15 metų vidutinė metinė grąža. Penkių pensijų fondų, veikiančių ilgiau nei 15 metų, rezultatai buvo teigiami ir atskirų fondų svyravo nuo 0,24 iki 4 proc.

Tegai:
pinigai, Lietuvos bankas
Dar šia tema
Kalba apie viską ir apie nieką. Ar Nausėda "užpildys turiniu" savo prezidentavimą?
Kritusios pasaulinės dujų kainos augino dujų srautus į Baltijos šalis
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, archyvinė nuotrauka

Energetikos ministras pakvietė Lenkiją dalyvauti Baltijos šalių energetikos rinkoje

(atnaujinta 15:27 2020.07.15)
Vaičiūnas pažymėjo, kad Lenkijos įmonių dalyvavimas Baltijos šalių elektros energijos rinkoje prisidėtų prie "elektros energijos srauto iš Rytų" srauto mažinimo iki sinchronizacijos projekto įgyvendinimo 2025 metais

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pakvietė Lenkiją dalyvauti Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkose. Apie tai praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba. 

Lietuvos energetikos ministras vakar Varšuvoje susitiko su už energetiką atsakingu Lenkijos klimato ministru Michału Kurtyka ir aptarė Baltijos valstybių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projekto pažangą, Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties "Harmony Link" ir Lietuvos-Lenkijos dujų jungties GIPL įgyvendinimą.

Ministrų susitikime akcentuota gegužės pabaigoje pasirašyto Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinimo susitarimo "Harmony Link" jungčiai tiesti svarba. Šis susitarimas leidžia toliau sklandžiai įgyvendinti Baltijos šalių sinchronizacijos su žemyninės Europos elektros tinklais projektą. Susitikime pabrėžta, kad dabar yra kritiškai svarbu užsitikrinti ES finansavimą šiam projektui įgyvendinti, todėl visos dvišalės ir Baltijos šalių pastangos turi būti nukreiptos šiam tikslui pasiekti.

Vaičiūnas taip pat pakvietė Lenkiją aktyviai dalyvauti Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkose. Pasak jo, Lietuvos ir Lenkijos energetinių sistemų integracija per šiuo metu sėkmingai įgyvendinamus energetinius infrastruktūrinius projektus sukuria galimybes Lenkijos energijos rinkos dalyviams dalyvauti ir Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkose.

"Neabejoju, kad Lenkijos biržos operatoriaus ir konkrečių įmonių dalyvavimas Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkose prisidėtų prie kertinių strateginių tikslų įgyvendinimo — pirmiausia, priklausomybės nuo elektros energijos importo iš Rytų mažinimo, o taip pat ir didesnės konkurencijos dujų rinkoje bei šiuo metu tiesiamo Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL panaudojimo efektyviausiu būdu", — pabrėžė Vaičiūnas, kviesdamas Lenkijos ministrą akcentuoti šias naujas galimybes Lenkijos operatoriui TGE.  

Susitikime Vaičiūnas akcentavo, kad sinchronizacijos projektas yra "efektyviausia apsauga nuo elektros energijos srauto iš Rytų", o Lenkijos įmonių dalyvavimas Baltijos šalių elektros energijos rinkoje prisidėtų prie šio srauto mažinimo iki sinchronizacijos projekto įgyvendinimo 2025 metais, todėl jau dabar svarbu Lenkijos įmonėms ieškoti įvairių dalyvavimo Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkoje būdų ir formų.  

Energetikos ministras Vaičiūnas vakar ir šiandien kartu su Ministro Pirmininko vadovaujama delegacija dalyvauja susitikimuose Lenkijoje ir Žalgirio mūšio 610-ųjų metinių minėjimo renginiuose.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedą (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu gauti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
energetika, Baltijos šalys, Lenkija
Geltonų rapsų laukas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 16-osios šventės

(atnaujinta 23:29 2020.07.15)
Ši diena nuo seno laikyta rugiapjūtės pradžia, nuo 2017 metų Lietuvoje minima Agronomų diena, katalikai šią dieną šlovina Karmelio kalno Švč. Mergelę Mariją

Liepos 16 yra 197-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 198-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 168 dienos.

Ši diena nuo seno laikyta rugiapjūtės pradžia. Būdavo apeinami rugiai. Šeimininkas nupjaudavo pirmą sruogą rugių ir atnešdavo šeimai pasivaišinti. Žemės deivei Žemynai buvo aukojama duonos — duona apkasama aplink rugių lauką. Nupjovus ir pastačius pirmą rugių pėdą, pjovėjai nusilenkdavo saulei, dainuodavo pjūties dainas.

Pirmoji rugių pėda vadinta "šeimininku". Tikėta, kad ji saugo nuo bėdų. Kelios pirmosios varpos iš jos buvo sudeginamos ant aukuro, aukojant likimo deivei Laimai ir deivei Žemynai.

Lietuvoje įvedus krikščionybę, šią dieną pradėta šlovinti šv. Mergelė Marija. Liaudyje paplito tikėjimas, kad būtent šią dieną Mergelė Marija išvaduoja sielas iš skaistyklos.

Šią dieną minima Agronomų diena. Lietuvoje kalendorinė Agronomų diena pirmą kartą buvo paminėta 2017 metais, kai Seimas įtraukė šią datą į atmintinų dienų sąrašą.

Idėja švęsti agronomų šventę buvo pasiūlyta XXIX Lietuvos agronomų sąjungos suvažiavime, vykusiame Akademijoje, Kėdainių rajone, 2015 metų birželio 26 dieną. Gražią Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Augalininkystės skyriaus specialistų iškeltą idėją palaikė visi suvažiavimo dalyviai, kurių buvo šiek tiek per aštuoniasdešimt.

Katalikai šią dieną mini Karmelio kalno Švč. Mergelę Mariją (Škaplierinę).

Ant Karmelio kalno pranašas Elijas kadaise buvo atvedęs Izraelio žmones, kad pagarbintų gyvąjį Dievą. Po to, ieškodami vienatvės, atkeliavo atsiskyrėliai, kurie vėliau įsteigė kontempliatyvinio gyvenimo Dievo Motinos globoje Ordiną.

Ši diena istorijoje

1940 metais JAV prezidento Franklino Ruzvelto dekretu užblokuotas Amerikos bankuose buvęs Lietuvos, Latvijos ir Estijos auksas, į kurį pretendavo TSRS valstybinis bankas.

1993 metais veiklą pradėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinė, vienintelė saugojusi visą Lietuvos sieną su Baltarusija, kurios ilgis — 679 km. Šiuo metu VSAT Vilniaus rinktinė saugo 223,3 km ilgio valstybės sienos ruožą su Baltarusija.

Savo vardadienius šią dieną mini Auksė, Danguolė, Danguolis, Fausta, Faustas, Karmela, Karmelas, Vaigauda, Vaigaudas, Vaigaudė.

Tegai:
šventės, šventė