Lietuvoje esančios vėjo jėgainės, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalys susitarė dėl Japonijos paramos atsinaujinančiai energijai

(atnaujinta 18:04 2020.06.26)
Pažymima, kad Lietuva susiduria su iššūkiu iki 2050 metų visiškai pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Šiuo atžvilgiu Japonijos įmonė pažadėjo atlikti Baltijos šalių energetikos sistemos tyrimą

VILNIUS, birželio 26 — Sputnik. Japonijos energetikos milžinė "TEPCO" ("Tokyo Electric Power Company") padės integruoti atsinaujinančius energijos šaltinius (AEI) Baltijos šalyse, praneša bendrovės "Litgrid" spaudos tarnyba.

Elektros perdavimo sistemų operatoriai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje — "Litgrid", "Augstsprieguma tīkls" ir "Elering" — pasirašė bendradarbiavimo sutartį su "TEPCO".

Susitarimu siekiama sukurti rentabilų modelį ir apibrėžti technines priemones, kurios padės pasiekti Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslą — iki 2050 metų 100 procentų Lietuvoje sunaudojamos elektros energijos pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

"Litgrid" strateginio departamento direktorius Liutauras Varanavičius pažymėjo, kad Lietuva turi vieną ambicingiausių strategijų Europos Sąjungoje — per artimiausius trisdešimt metų ji siekia tapti visiškai atsinaujinančių energijos šaltinių šalimi.

"Sinchronizacijos projekto metu įdiegti sinchroniniai kompensatoriai sukurs reikiamą inerciją ir padės užtikrinti stabilų sistemos darbą prie tinklo prijungus didelius vėjo ar saulės energijos pajėgumus", — sakė jis.

Pagal susitarimą Japonijos įmonė įsipareigoja atlikti tyrimą — pritaikyti Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos modelį, kai 100 procentų elektros energijos gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, išanalizuoti AEI integracijos galimybes atliekant dažnio skaičiavimus ir pasiūlyti techninius sprendimus, kurie integruotų į Baltijos šalių energetikos sistemą 100 proc. AEI.

Tyrimą planuojama baigti iki 2021 metų kovo 31 dienos.

Baltijos šalys tyrimo rezultatus panaudos kurdamos reikalingas technines priemones infrastruktūros plėtrai ir investicijų planavimui.

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad 2020 m. iš atsinaujinančių energijos šaltinių sunaudojamos elektros energijos dalis padidės iki 30 procentų, iki 2030 metų — iki 45 procentų, o iki 2050 metų — iki 100 procentų.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedą (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu gauti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
ekonomika, atsinaujinantys energijos šaltiniai, Japonija, Baltijos šalys
Dar šia tema
Pavilionis apkaltino Latvijos energetikus "dirbant Rusijai"
Praėjusią savaitę elektra atpigo visose Baltijos šalyse
Rusijos ir JAV valiutų kupiūros

Nauja sudėtis: JAV federalinis valstybės iždas pasirengęs sužlugdyti dolerį

(atnaujinta 14:15 2021.01.25)
Amerikos valiuta krito iki dvejų metų žemiausios ribos — tai įtakojo iškart keli veiksniai

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik.  Finansininkai mano, kad doleris ilgainiui praras pusę savo vertės. Tai daugiausia lemia JAV iždas, kuriam netrukus vadovaus buvusi federalinių atsargų vadovė Janet Yellen. Koks  gali būti kritimas —  RIA Novosti autorės Natalijos Dembinskajos medžiagoje.

Mažas pelningumas

Gruodžio pabaigoje dolerio indeksas krito penkiais su puse procento. Investuotojai sunerimę dėl didelio masto naujai atspausdintų ir neužtikrintų dolerių infuzijos į JAV ekonomiką.

Nuo birželio pinigų pasiūlos augimo tempas nesumažėjo žemiau 22 procentų per metus — buvo aukščiausias istorijoje.

Kupiūrų spausdinimas neišvengiamai paskatins infliaciją, tačiau FRS jau pakeitė tikslinę vertę: "vidutiniškai du procentai" (vietoj ankstesnių "dviejų procentų"). Tai buvo padaryta siekiant nepadidinti pagrindinės normos, jei infliacija viršytų lūkesčius. Tai yra, reguliavimo institucija ketina palūkanų normas išlaikyti beveik nulines. Tai palaikys ekonomiką, tačiau neigiamai paveiks dolerį.

Praradę investicijų į dolerio aktyvus grąžą, investuotojai ieško kitų, nors ir rizikingesnių variantų, parodė "Reuters" atlikta valiutų strategų apklausa.

"Doleris vis dar yra gerokai pervertintas beveik pagal kiekvieną rodiklį, o FRS pinigų politika tai išspręs", — sakė "Societe Generale" pinigų strategijos vadovas Keithas Jukesas.

Dar lapkričio mėnesį ekspertai perspėjo, kad vadovaujant naujajam prezidentui Džo Baidenui Amerikos valiuta neišvengiamai kris. Demokratai planuoja papildomus fiskalinius stimulus ir naują pagalbos paketą — beveik tris trilijonus. Tai ilgainiui susilpnins dolerį, nes padidės biudžeto deficitas ir padidės išorės skolinimasis, reikalingas jam padengti.

Vakcinos platinimas taip pat neigiamai veikia Amerikos valiutą, nes žada plačiai išplėsti ekonominę veiklą ir pakerta argumentus "patikimiausio investuotojų saugaus prieglobsčio" naudai. Metų pabaigoje, sužinojus apie skiepus, dolerio metinis kritimas buvo didžiausias nuo 2017 metų.

Penkiasdešimt procentų

Ekonomistų prognozės nuvilia. "Citigroup" skaičiuoja, kad demokratų atėjimas į valdžią "rimtai padidins" tikimybę, kad 2021 metais doleris susilpnės 20 proc. Panašų scenarijų išsakė ir buvęs "Morgan Stanley Asia" direktorių tarybos pirmininkas Stephenas Roachas, nurodydamas didėjantį JAV biudžeto deficitą ir FRS beveik nulinių normų politiką.

Garsus finansininkas Jimas Rickardsas piešia dar tamsesnį paveikslą. Jis pažymi, kad JAV ilgainiui turės spręsti skolų problemą, o jai išspręsti reikės 50 proc. nuvertinti dolerį.

Tuo tarpu auksas brangs iki 15 tūkstančių dolerių už unciją, sidabras — iki 100 dolerių, prognozuoja ekonomistas. Jis aiškina, kad Jungtinės Valstijos patyrė daugelio valstybių, kurios metė iššūkį Amerikos dominavimui tarptautinėje finansų sistemoje, spaudimą. Pirmiausia kalbame apie Rusiją ir Kiniją. Maskva ir Pekinas superka daug aukso, išstumdami dolerį iš rezervo.

"Per pastaruosius kelerius metus Rusija gerokai padidino aukso ir užsienio valiutos atsargas. Be to, Maskva turi itin mažą išorinę skolą. Rusų statymai dėl tauriųjų metalų jau seniai nėra paslaptis, rublis yra labiausiai auksu padengta valiuta pasaulyje", — aiškina analitikas.

Savo rankomis

Baideno komanda pradeda dirbti. Bus pakeisti visų ministerijų vadovai. Pavyzdžiui, buvusiai Federalinių rezervų sistemos vadovei Janet Yellen bus patikėta JAV federalinio valstybės iždo sekretorės kėdė. Ji, kaip prisimena "Bloomberg", ne kartą "reklamavo silpstančio dolerio pranašumus Amerikos eksportui".

Tai kelia nerimą ekonomistams. "Nebūtų protinga atrodyti kaip aktyviam devalvacininkui, neabejingam dolerio likimui", — sakė Larry Summersas, iždo sekretorius prie prezidento Klintono ir Obamos administracijos Nacionalinės ekonomikos tarybos vadovas. Pasak Summerso, "dėl dominuojančio dolerio vaidmens pasaulio finansų sistemoje iždas yra atsakingas už kruopštų savo įsipareigojimų vykdymą".

Yellen patarimus taip pat davė Hankas Paulsonas, buvęs JAV iždo sekretorius ir buvęs "Goldman Sachs" generalinis direktorius. "Palūkanų normos yra istoriškai žemos, o federalinė skola yra didesnė nei bet kada nuo Antrojo pasaulinio karo", — sakė ekonomistas. 

Svarbu sustabdyti staigų valstybės skolos augimą. Priešingu atveju doleris anksčiau ar vėliau nuvertės. Vašingtonas negalės įvykdyti savo įsipareigojimų.

"Siekdama konkurencinio pranašumo, JAV neieško silpnesnės valiutos, todėl turime atsispirti kitų šalių bandymams tai padaryti", — Senato finansų komiteto posėdyje sakė Yellen.

Tačiau būsima JAV federalinio valstybės iždo sekretorė jau padarė garsų pareiškimą, kuris nieko gero nežada Amerikos valiutai: ji paragino į ekonomiką įnešti plataus masto likvidumą. Investuotojams tai yra ilgalaikio dolerio nuosmukio signalas, mano "Bloomberg".

Bet kokiu atveju JAV turės "nusmukdyti" dolerį: tai svarbu norint sumažinti prekybos deficitą. Tai galbūt vienintelis būdas Baidenui atkurti ekonomiką.

Tegai:
valiuta, JAV
Baldų gamykla Kaune, Lietuva

Pernai pramonė pagamino 2,4 % mažiau produkcijos

(atnaujinta 11:21 2021.01.25)
Pernai gruodį visos pramonės produkcijos vertė sudarė 1,8 mlrd. eurų ir, palyginti su lapkričiu, padidėjo 0,6 proc.

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Pernai sausio–gruodžio mėn. visa pramonės produkcija sudarė 21,3 mlrd. eurų, praneša Statistikos departamentas.

Elektros perdavimo  linijos
© Sputnik / Руслан Шамуков

Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, 2020 metų sausio–gruodžio mėn. pramonės produkcija sumažėjo 2,4 proc. Nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, metinis pramonės mažėjimas siekė 1,9 procento.

Kasybos ir karjerų eksploatavimo bei apdirbamosios gamybos produkcija pernai mažėjo 2,5 proc. (nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos — 1,9 proc.), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimas mažėjo 0,9 proc., vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas smuko 1,9 proc. (1,7 proc.).

Pernai gruodį visos pramonės produkcijos vertė sudarė 1,8 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su lapkričiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 0,6 proc.

Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos produkcija — 35,7 proc. (nepašalinus — 82,5 proc.), drabužių siuvimo gamybos produkcija — 6,2 proc. (3,9 proc.), maisto produktų gamybos — 4,8 proc. (2,5 proc.), elektros įrangos gamybos — 9 proc. (sumažėjo 10,1 proc.), medienos bei medienos gaminių, išskyrus baldus, gamybos produkcija — 7 proc. (sumažėjo 8,3 proc.).

Pandemija ir Europos pramonė: Lietuva
© Sputnik
Pandemija ir Europos pramonė: Lietuva
Tegai:
pramonė
Dar šia tema
Didžiulės kančios: skalūnų pramonė laisvojo kritimo sąlygomis
Krymo atsakas "Mistraliams": Rusijos gynybos pramonė rengia staigmeną
Koronaviruso vakcina

ES nepakeis vakcinacijos planų dėl vakcinų tiekimo problemų

(atnaujinta 16:46 2021.01.25)
Kaip teigia EK atstovas, ES tikslai yra "labai ambicingi, tačiau jų pasiekti būtina norint įveikti krizę"

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. ES nesiruošia keisti savo vakcinacijos nuo COVID planų, kurie visų pirma numato iki vasaros paskiepyti 70% gyventojų, nes vėluoja tiekti vakcinas, pranešime Briuselyje sakė oficialus Europos Komisijos atstovas Erikas Mameris, praneša RIA Novosti.

"Ne, mes neketiname keisti savo tikslų, jei kaskart susidūrę su problemomis, keisime savo planus, prarasime aiškumą ir nuspėjamumą", — sakė jis.

Pasak EK atstovo, ES tikslai yra "labai ambicingi, tačiau jų pasiekti būtina norint įveikti krizę". "Mūsų darbas yra įveikti kylančius sunkumus", — pabrėžė jis.

Anksčiau buvo pranešta apie vėlavimą tiekti koronavirusų bendrovės "AstraZeneca" vakcinas ES šalims. Bendrovė paaiškino, kad priežastis yra susijusi su vakcinos, pagamintos gamykloje, kaip "Europos tiekimo grandinės" dalies, sumažėjimu. Europos sveikatos komisarė Stella Kyriakides patvirtino, kad "AstraZeneca" pareigūnai informavo ES, kad bendrovė tieks mažiau vakcinų dozių, nei prognozuojama pirmąjį šių metų ketvirtį.

Europos Komisija siekia imtis veiksmų, kad pagerėtų vakcinos tiekimo "AstraZeneca" nuspėjamumas ir stabilumas bei paspartėtų dozių pasiskirstymas.

Šiuo metu ES rinkoje leidžiama skiepyti "Pfizer/BioNTech" (galima įsigyti iki 600 mln. dozių) ir "Moderna" (160 mln. dozių). "AstraZeneca" (iki 400 mln. dozių) kreipėsi dėl patvirtinimo ir bus peržiūrėta sausio pabaigoje.

Be to, EK sudarė vakcinų tiekimo į ES sutartis su "Johnson&Johnson", "Sanofi-GSK", "CureVac". Iki šiol šie kūrėjai dar nepateikė paraiškų autorizuoti savo produktus ES rinkoje.

Iš viso ES šalys, remdamosi Europos Komisijos sutartimis, galės gauti daugiau nei 2,3 mlrd. vakcinų nuo koronaviruso dozių. ES tikisi, kad iki vasaros pabaigos Europoje jau bus paskiepyta apie 70% gyventojų.

Tegai:
vakcinacija, vakcina, koronavirusas, Europos Komisija (EK), ES
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje