Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitikime su kandidatu į ekonomikos ir inovacijų ministro postą Rimantu Sinkevičiumi

Nausėda su kandidatu į ekonomikos ir inovacijų ministrus aptarė svarbiausius darbus

(atnaujinta 15:02 2020.06.29)
Susitikime šalies vadovas su Sinkevičiumi aptarė valstybei svarbius pokyčius, kurių įgyvendinimo artimiausią pusmetį tikisi iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos

VILNIUS, birželio 29 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku Rimantu Sinkevičiumi, kurį premjeras Saulius Skvernelis pateikė kandidatu į ekonomikos ir inovacijų ministrus, praneša Prezidentūra.

Susitikime šalies vadovas su Sinkevičiumi aptarė valstybei svarbius pokyčius, kurių įgyvendinimo artimiausią pusmetį tikisi iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos.

Nausėda pabrėžė, kad prioritetu tapo parama nuo koronaviruso pandemijos ir ekonomikos nuosmukio nukentėjusiam verslui.

"Turint galvoje, kad iki šiol panaudota vos 11 proc. numatytų lėšų, naujajam ministrui tektų užduotis reikšmingai padidinti paramos mechanizmų efektyvumą", — sakė šalies vadovas.

Šalies vadovas su kandidatu į ministrus aptarė Seimui pateiktas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sukurti skaidresnę ir efektyvesnę viešųjų pirkimų sistemą. Pasak jo, pataisos turi būti patvirtintos dar iki Seimo rinkimų.

Tuo pačiu buvo aptarti būdai, kaip valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių kontrolės siekį suderinti su skaidraus ir profesionalaus valdymo būtinybe.

Susitikimo metu buvo kalbėta ir stiprinimo tema. Aptarti konkretūs atvejai, tokie kaip Utenos pramonės parko steigimo eiga.

Nausėda pabrėžė, kad sudėtingu priešrinkiminiu laikotarpiu vadovauti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai gali tik tas žmogus, kuris įsigilinęs į jos veiklos lauką ir galintis tikėtis solidaus palaikymo Seime.

Tegai:
ekonomika, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Pasipiktino politikavimu: Nekrošius traukiasi iš "Sąjūdžio prieš Astravo AE"
Tai ne Rusija. Kas yra tikrasis "amerikiečių medžioklės" organizatorius
Nord Stream-2

Laivas "Fortūna", galintis užbaigti "Nord Stream-2", išplaukė Mukrano

(atnaujinta 10:40 2020.07.08)
Antradienio vakarą laivas išplaukė iš Mukrano, "Nord Stream-2" logistikos bazės, kur buvo laikomi vamzdynai dujotiekio tiesimui, ir pasuko į pietryčius

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. "Fortūna", vamzdžius klojanti inkarinė barža, kuria galima užbaigti dujotiekį "Nord Stream-2", išplaukė iš Vokietijos Mukrano uosto, praneša RIA Novosti su nuoroda į laivų sekimo portalų "Marine Traffic" ir "Myshiptracking" duomenis.

Antradienio vakarą laivas išplaukė iš Mukrano, "Nord Stream-2" logistikos bazės, kur buvo laikomi vamzdynai dujotiekiui tiesti, ir pasuko į pietryčius.

Danija pirmadienį projekto operatoriui "Nord Stream 2 AG" išdavė atnaujintą leidimą tiesti "Nord Stream-2" jos vandenyse. Dabar įmonės įgyvendindamos projektą gali naudoti ne tik laivus su dinamine padėties nustatymo sistema, bet ir inkarinius laivus, nes dujotiekio trasa eina už Baltijos jūros dugne paskendusių cheminių ginklų sąlyčio zonos ribų. Vamzdžių klojimo darbus galima atnaujinti ne anksčiau kaip rugpjūčio 3 dieną, kai pasibaigs šio sprendimo apskundimo laikotarpis.

Galimas "Nord Stream-2" dujotiekio užbaigimo variantas yra inkarinis vamzdyno klojimo laivas kartu su kitu laivu, turinčiu dinaminę padėties nustatymo sistemą, kuri gali išlaikyti laivą norimoje vietoje be inkarų ir švartuoti.

Vienas iš laivų, galinčių užbaigti tiesti "Nord Stream-2" dujotiekį, yra MRTS inkarinė barža "Fortūna". Antrasis kandidatas yra "Akademik Čerskij" su dinamine padėties nustatymo sistema, jis taip pat yra Mukrane.

"Nord Stream-2" apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. JAV aktyviai priešinasi projektui, siekdamos tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat Ukrainai ir kelioms kitoms Europos šalims. 2019 metų gruodžio mėnesį Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos, kad statybų bendrovės nedelsdamos nutrauktų statybas. Šveicarijos "Allseas" beveik iškart pranešė apie savo darbų projekte sustabdymą.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2, laivas
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Danija leido užbaigti statyti "Nord Stream-2" naujais laivais
"Nord Stream-2" statyba negali būti atnaujinta iki rugpjūčio 3 dienos
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 150 mln. eurų

(atnaujinta 17:59 2020.07.07)
Ministerijos duomenimis, už emisiją mokama 0,1 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2023 metų balandžio 1 dieną

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione pirmadienį papildyta obligacijų emisija už 150 mln. eurų, rašo Finansų ministerija.

Automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Už ją mokama 0,1 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2023 metų balandžio 1 dieną.

"Paklausa aukcione siekė 363,1 mln. eurų. Mažiausias siūlytas pelningumas buvo -0,140 proc., didžiausias patvirtintas — -0,070 proc., vidutinis svertinis pelningumas — -0,090 proc." — rašoma pranešime.

Kovo 16 dieną Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame, siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą, numatyta Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų. Kovo 17 dieną Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu COVID-19 serga 207 žmonės. Lietuvoje iš viso nustatyti 1844 koronaviruso atvejai, pasveiko 1547, mirė 79.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,4 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 534 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
ekonomika, paskola, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą
Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis — išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija
Ekonomistas: Lietuvos eksportas atsigaus vasaros pabaigoje
RPK-16 lengvas kulkosvaidis, archyvinė nuotrauka

"Viską užlies švinu": koks bus naujasis Rusijos armijos kulkosvaidis

(atnaujinta 11:21 2020.07.08)
Naujo kulkosvaidžio RPK-16 konstrukcija daugeliu atžvilgių yra panaši į jau gana seną kulkosvaidį RPK-74

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Patobulinta ergonomika, minimalus svoris, didelis tikslumas ir kovinis efektyvumas — pradedamas kurti naujas kulkosvaidis Rusijos armijai. Šiuo metu testuojamas vienas iš naujausių patobulinimų — RPK-16. Tačiau kariuomenė atrado nemažai dizaino trūkumų, ir į tai bus atsižvelgta. Apie perspektyvios ginkluotės ypatybes rašo RIA Novosti autorius Nikolajus Protopopovas.

Trys viename

RPK-16 pirmą kartą buvo pristatytas kariuomenės forume 2017 metais. Konstrukcija daugeliu atžvilgių yra panaši į jau gana seną kulkosvaidį RPK-74. Tačiau po modernizavimo ergonominės savybės labai pagerėjo.

Ручной пулемет РПК-16
Kulkosvaidis RPK-16

Visų pirma, "šešioliktasis" gavo patogią pistoleto rankeną su subdigitalinėmis įdubomis ir įmontuotą dėklą su priedais ginklui valyti. Gaisro režimo jungiklis dabar turi plokštelę rodomajam pirštui, o sulankstoma teleskopinė buožė leidžia šauliui puikiai pritaikyti kulkosvaidį sau.

Kalibras liko tas pats — 5,45 x 39 mm. Viena iš naujovių yra būgnų dėtuvė. Tai pašalina rimtą pirmtako trūkumą — šaudmenų trūkumą ilgai šaudant. Standartinėje RPK-74 dėtuvėje yra 45 šoviniai, "būgne" — 96. Ekspertų teigimu, to pakanka didelio masto apsauginiam šaudymui mūšio lauke.

Svoris — tik 4,5 kilogramo. Tiek pat, pavyzdžiui, sveria AK-12 šautuvas, turėdamas panašų komplektą. Tai yra, kulkosvaidis gali būti lengvai naudojamas kaip įprastas šautuvas. To nepasiekė nė vienas ginklų gamintojas pasaulyje.

"RPK-74 turėjo du reikšmingus trūkumus, nors bendrai pasirodė esąs puikus, — aiškina praktinio šaudymo pasaulio čempionas Andrejus Kirisenka, padėjęs sukurti RPK-16. — Dėtuvės pajėgumai buvo nepakankami, o kareiviams buvo sunku su juo išsilaipinti, pavyzdžiui, iš BMP. RPK-16 sumažino statinės ilgį, buožę padarė teleskopinę. Patogu pasiimti kulkosvaidį ir naudoti jį net kaip paprastą automatą".

Unikali RPK-16 savybė yra vieno šūvio režimas. Įrengus optinį taikiklį, kulkosvaidis virsta snaiperio šautuvu. Tikslumas šiuo atveju, ekspertų teigimu, yra palyginamas su SVD tikslumu — RPK tikrai pasiekia taikinius iki penkių šimtų metrų atstumu.

Viena iš RPK-74 problemų buvo nesugebėjimas greitai pakeisti statinės. RPK-16 buvo į tai atsižvelgta. Kovoms miesto sąlygomis buvo numatyta 410 milimetrų ilgio užpuolimo statinė, o kombinuotoms operacijoms — 550 milimetrų ilgio.

Evoliucija žingsnis po žingsnio

Šiandien Rusijos armijoje ir kitose teisėsaugos institucijose labiausiai paplitęs lengvasis kulkosvaidis RPK-74. Jis buvo įdiegtas 1970-ųjų viduryje, sėkmingai naudojamas daugelyje konfliktų ir teisėtai pelnė patikimo, tikslaus ir nepretenzingo ginklo reputaciją. RPK automatizavimas buvo beveik tobulas, todėl ginklų kūrėjai nusprendė ne išradinėti dviratį, o remtis laiko patikrinta konstrukcija.

RIA Novosti apklausti specialistai mano, kad naujos kartos kulkosvaidžiai, matyt, taip pat paveldės pagrindinius RPK-74 komponentus.

"RPK-16 buvo eksploatuojamas labai ribotai, — sako žurnalo "Kalašnikov" vyriausiasis redaktorius Michailas Degtiariovas. — Todėl nereikia tikėtis jokių esminių pokyčių. Jie nekeis automatikos, visi pakeitimai bus ergonomiški. RPK-16 yra iš esmės eksperimentinis. Viskas, kas jam nutinka dabar, yra visiškai natūralus ginklų kelias, kuris teoriškai ateityje, atsižvelgiant į testų ir varžybų rezultatus, gali būti priimtas į tarnybą kariuomenėje".

RPK-16 keletą metų laikė sudėtingus testus. Ginklai buvo išbandomi visose klimato zonose. Remdamiesi bandomosios operacijos rezultatais, kariškiai suformulavo nemažai komentarų ir pateikė pasiūlymų, kurie įgyvendinami perspektyviame kulkosvaidyje.

"Tendencijos yra tokios, kad bandoma sumažinti ginklų svorį ir matmenis, padidinti tikslumą ir pagerinti ergonomines savybes, — priduria Kirisenka. — Kariniuose bandymuose yra daugybė niuansų. Tikriausiai kariškiai paprašė, kad buožė būtų patogesnė, kitaip pagaminti saugiklį, dar kažkas kita. Tai vadinama "tiuningu". Kulkosvaidžio pagrindas nesikeis".

Naudojimas kovoje

Lengvieji kulkosvaidžiai — galingi ir veiksmingi šaunamieji ginklai, neprarandantys aktualumo ir šiandien, kai yra didelio tikslumo puolamieji ir snaiperių šautuvai. Pasaulyje buvo pagaminta šimtai tokio tipo ginklų modelių ir modifikacijų. Praktika parodė, kad daugybėje mažų ir didelių ginkluotų konfliktų mūšio lauke dažnai lemiamą vaidmenį atlikdavo lengvieji kulkosvaidžiai.

Kulkosvaidininkas, buvęs "Alfa" specialiųjų pajėgų karys Aleksejus Filatovas su RIA Novosti pasidalino tokių ginklų naudojimo realiomis kovos sąlygomis patirtimi, pažymėdamas, kad RPK-74 specialiosios pajėgos pirmenybę teikė sunkesniam "Kalašnikovo" kulkosvaidžiui (PK).

"Dabar, žinoma, jie tai modernizavo, — sako veteranas. — Visų pirma, buožė amortizuota, kas leidžia šaudyti iš arčiau. PK turėjo savų trūkumų. Pavyzdžiui, šaudant jie dažnai užstrigdavo. Kitas minusas yra tas, kad po dviejų šimtų šūvių tenka pakeisti statinę. Priešingu atveju kulkosvaidis pradeda "spjaudytis" — kulka skrieja neteisinga kryptimi, net iš dviejų šimtų metrų neįmanoma pataikyti į didelę figūrą. Pakeitimas yra trumpa procedūra. Bet visada reikia nešiotis atsarginę statinę, kuri nepalengvina judėjimo. O įtemptoje kovoje keičiama statinė net nespės atvėsti."

Kalbant apie firminius kulkosvaidžių pliusus — kulkosvaidininkai itin retai šaudo ilgai, dažniau — trumpai. Ilgas šaudymas daugiausia naudojamas, siekiant psichologiškai paveikti priešą. Ir praktiškai nėra situacijų, kai vienu metu dešimtys priešo kareivių ar teroristų visu ūgiu išeina į gynybines pozicijas.

"Aš stebėjau ilgą šaudymą, pavyzdžiui, Budionovske, kur teroristai užgrobė ligoninę, — prisimena specialiųjų pajėgų atstovas. — Tada mūsų sužeistas pareigūnas gulėjo mūšio lauke tris su puse valandos. Mes jį evakavome tik iš trečio bandymo. Bet prieš tai, siekdami priartėti prie jo, kad teroristai neturėtų galimybės iššokti su granatsvaidžiu ir padegti šarvuotąją mašiną, mes pradėjome ilgai šaudyti".

Be to, specialiųjų pajėgų kovotojai teikia pirmenybę 7,62 mm kalibrui. Nors 5,45 mm šaudmenys yra lengvesni, kulka ore nestabili, o nedidelė kliūtis, pavyzdžiui, medžio šakos miške, gali dramatiškai pakeisti skrydžio trajektoriją.

Tegai:
ginkluotė, Rusija