Elektros tiekimo linijos, archyvinė nuotrauka

"Litgrid" pranešė, kaip elektros kainų pikas Švedijoje paveikė kainas Lietuvoje

(atnaujinta 20:25 2020.06.29)
Lietuvoje elektros suvartojimas liko stabilus ir mažėjo tik 1 %, jis praėjusią savaitę siekė 220 GWh

VILNIUS, birželio 29 — Sputnik. Sumažėjusi gamyba vėjo ir branduolinėse jėgainėse Švedijoje praėjusią savaitę 26 % kilstelėjo elektros kainą Lietuvoje ir užleido dalį elektros rinkos lietuviškose ir trečiųjų šalių šiluminėse elektrinės pagamintai elektros energijai, rašoma Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" pranešime.

Vilnius vakare, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Birželio 22–29 dienomis vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje augo 26 % ir siekė 45,1 EUR/MWh, savaitės kaina Latvijoje ir Estijoje buvo šiek tiek aukštesnė ir siekė 45,3 EUR/MWh. Kainos augimui didžiausią įtaką turėjo pabrangęs importo srautas iš pietinių Švedijos "Nordpool" elektros biržos kainų zonų. Ten kainos ketvirtadienį buvo didžiausios šiais metais ir piko valandomis pasiekė net 200 EUR/MWh.

"Kainos šoktelėjo į viršų, kai po vidurvasario švenčių išaugus suvartojimui, dienos metu sumažėjo vėjo generacija ir trūkstamą kiekį turėjo padengti šiluminės elektrinės. Taip pat, situaciją sunkino sumažėjusi atominių elektrinių pasiūla. Dėl remontų praėjusią savaitę iš viso nebuvo prieinama virš 4 GW generacijos", — paaiškino Liutauras Varanavičius, "Litgrid" Strategijos departamento direktorius.

Pasak jo, tokie remonto darbai yra įprasta situacija. Vasarą, kai mažėja elektros energijos paklausa, elektrinių operatoriai atlieka iš anksto suplanuotus jėgainių priežiūros ir remonto darbus. Praėjusią savaitę buvo remontuojami Švedijos Ringhalss ir Forsmarko atominių elektrinių blokai.

Lietuvoje elektros suvartojimas liko stabilus ir mažėjo tik 1 %, jis praėjusią savaitę siekė 220 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 12 % ir užtikrino 44 % šalies elektros energijos poreikio. Lietuvoje buvo pagamintos 97 GWh elektros energijos.

Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
© Sputnik
Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
Tegai:
Švedija, Lietuva, kainos, elektra
Dar šia tema
Praėjusią savaitę elektra atpigo visose Baltijos šalyse
Saulės elektrinių bumas: su kokiais iššūkiais susiduria vartotojai
Nord Stream-2

Galimas Merkel įpėdinis papasakojo apie situaciją su "Nord Stream-2"

(atnaujinta 12:28 2021.01.23)
Kaip pabrėžė Lašetas, dujų tiekimo į Vokietiją metodai jokiu būdu nepriklauso nuo to, kas vyksta su Navalnu

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik."Nord Stream-2" projekto įgyvendinimas neturėtų priklausyti nuo tinklaraštininko Aleksejaus Navalno arešto situacijos, sakė Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) vadovas Arminas Lašetas, išrinktas į Angelos Merkel partijos būstinę. Spėjama, kad jis gali ją pakeisti Vokietijos kanclerės poste.

Ketvirtadienį Europos Parlamento nariai priėmė rezoliuciją dėl Navalno arešto, kurioje jie reikalavo, kad Europos Sąjunga "nedelsdama trukdytų užbaigti "Nord Stream-2" projektą, taip pat "protingai sustiprintų" ribojančias priemones prieš Rusijos Federacija dėl jo sulaikymo.

"Išpuolis prieš Aleksejų Navalną turi būti pasmerktas kuo griežčiau. Dabar Rusija turi suimti nusikaltėlius, užuot suėmusi poną Navalną. Aš taip pat tikiuosi, kad jis tuoj pat bus paleistas", — sakė Lašetas interviu Frankfurter Allgemeine Zeitung.

Jis taip pat pažymėjo, kad projekto kritikų užsienio politikos argumentai yra nepagrįsti, ypač atsižvelgiant į geostrateginius Ukrainos interesus, nes Vokietijos federalinė vyriausybė į sutartis įtraukė nuostatas dėl Ukrainos interesų apsaugos, praneša RIA Novosti.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel anksčiau spaudos konferencijoje sakė, kad jos pozicija dėl "Nord Stream-2" nepasikeitė. Ji taip pat dar kartą pavadino JAV sankcijas šiam projektui netinkamomis, tačiau išreiškė pasirengimą derėtis su naująja JAV administracija dujotiekio tema.

Sausio 16 dieną naujuoju Vokietijos valdančiosios partijos — CDU — vadovu buvo išrinktas Arminas Lašetas; po rugsėjo mėnesio. Vykusių rinkimų rezultatų jis gali pakeisti kanclerę Angelą Merkel.

Ieškomas Navalnas iš Vokietijos grįžo į Rusiją sausio 17 dieną. Jis buvo sulaikytas oro uoste, pranešė FSIN. Tolesnę Navalno suvaržymo priemonę nustatys teismas, iki teismo sprendimo jis bus suimtas, pažymėjo departamentas.

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija patarė užsienio politikams, komentuojantiems situaciją su Navalnu, gerbti tarptautinę teisę ir spręsti savo šalių problemas, o pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad Vakarų politikų pareiškimai šia tema vienodi. Savo ruožtu Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Kremlius neketina klausytis užsienio pareiškimų apie Navalną.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją pastatyti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. 2019 m. gruodžio mėn. Valstijos įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos bendrovė "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte.

2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžių. Todėl, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), iš viso dujotiekio ilgio (2 460 kilometrų) liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio — 120 kilometrų liko Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuną" nuo sausio 15 d., Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tuo tarpu sausio mėnesį JAV išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2", įtraukdamos bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus laivų krovimui atnaujinti, teikiančias įmones. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės jo patvirtinti. Nuo sausio 19 dienos JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus".

Tegai:
Rusija, ekonomika, Angela Merkel, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Vilniaus senamiestis

Pirmą kartą į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą įtrauktas įmones VMI informuos asmeniškai

(atnaujinta 13:53 2021.01.23)
Į šį sąrašą patekę verslininkai iki balandžio pabaigos ir du mėnesius po to yra atleisti nuo delspinigių, jiems nebus pradėti išieškojimo veiksmai, be to, jie galės kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties (MPS) be palūkanų 

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, jog 34 tūkst. naujų įmonių, įtrauktų į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, artimiausiu metu sulauks asmeninio mokesčių administratoriaus laiško apie joms taikomas mokestines pagalbos priemones mokesčių nepriemokoms, rašoma VMI pranešime.

Nepriemokos bus taikomos nuo 2021 metų sausio 1 iki balandžio 30 dienos. Į šį sąrašą patekę verslininkai iki balandžio 30 d. ir du mėnesius po to yra atleisti nuo delspinigių, jiems nebus pradėti išieškojimo veiksmai, o kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties (MPS) be palūkanų jie galės iki balandžio 30 dienos.

"Priminimus apie galimybę sudaryti MPS be palūkanų iki vasario 28 dienos išsiuntėme ir 9,9 tūkst. įmonių, turinčioms mokestinę nepriemoką, kurios pavasarį buvo laikomos nukentėjusiomis, tačiau rudens karantino metu jų veikla nebuvo apribota, todėl į naująjį sąrašą nebuvo įtrauktos", — teigia VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova.

Ji primena, jog tokių įmonių mokesčių nepriemokai, susidariusiai iki 2020 metų pabaigos, mokestinės pagalbos priemonės galioja iki vasario 28 dienos, o mokesčiams nuo sausio 1 dienos yra taikoma įprasta mokėjimo tvarka.

Naujausias pandemijos paveiktų įmonių sąrašas skelbiamas VMI internetinėje svetainėje, skiltyje Nukentėjusiems nuo COVID-19 > Informacija verslui.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
įmonės, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Smurtas šeimoje

Klaipėdos apygardos prokuroras įtariamas smurtavęs prieš žmoną

(atnaujinta 13:58 2021.01.23)
Moteris buvo nuvežta į Klaipėdos ligoninę pristatyta dėl galvos sumušimo, jį paaiškino, kad ją sumušė vyras. Įtariamasis - Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Klaipėdos apygardos prokuroras įtariamas smurtavęs prieš žmoną, pranešė Lietuvos policija.

Šeštadienį apie 00:01 į Klaipėdos ligoninę iš namų Klaipėdos rajone, Klipščių kaime, pristatyta 1986 metais gimusi moteris dėl galvos sumušimo. Ji gavo medicininę pagalbą ir buvo išleista gydytis ambulatoriškai.

Anot jos, penktadienį apie 23.09 namuose ją sumušė 1978 metais gimęs vyras. Įtariamasis — Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras.

Kaip praneša Generalinė prokuratūra, generalinė prokurorė Nida Grunskienė pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Dėl šio įvykio taip pat bus atliekamas tarnybinis patikrinimas.

Nurodoma, kad prokuroro asmens duomenys neskelbiami siekiant apsaugoti teisėtus mažamečių šeimos narių interesus. Apie baigto ikiteisminio tyrimo, tarnybinio patikrinimo rezultatus bei priimtus sprendimus informacija bus pateikta viešai.

Tegai:
smurtas, Klaipėda, policija
Dar šia tema
Vilniaus oro uoste sulaikyti du vyrai, ieškomi dėl padarytų nusikaltimų
Per avariją Lietuvoje žuvo Rusijos ir Latvijos piliečiai