Elektros tiekimo linijos, archyvinė nuotrauka

"Litgrid" pranešė, kaip elektros kainų pikas Švedijoje paveikė kainas Lietuvoje

(atnaujinta 20:25 2020.06.29)
Lietuvoje elektros suvartojimas liko stabilus ir mažėjo tik 1 %, jis praėjusią savaitę siekė 220 GWh

VILNIUS, birželio 29 — Sputnik. Sumažėjusi gamyba vėjo ir branduolinėse jėgainėse Švedijoje praėjusią savaitę 26 % kilstelėjo elektros kainą Lietuvoje ir užleido dalį elektros rinkos lietuviškose ir trečiųjų šalių šiluminėse elektrinės pagamintai elektros energijai, rašoma Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" pranešime.

Vilnius vakare, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Birželio 22–29 dienomis vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje augo 26 % ir siekė 45,1 EUR/MWh, savaitės kaina Latvijoje ir Estijoje buvo šiek tiek aukštesnė ir siekė 45,3 EUR/MWh. Kainos augimui didžiausią įtaką turėjo pabrangęs importo srautas iš pietinių Švedijos "Nordpool" elektros biržos kainų zonų. Ten kainos ketvirtadienį buvo didžiausios šiais metais ir piko valandomis pasiekė net 200 EUR/MWh.

"Kainos šoktelėjo į viršų, kai po vidurvasario švenčių išaugus suvartojimui, dienos metu sumažėjo vėjo generacija ir trūkstamą kiekį turėjo padengti šiluminės elektrinės. Taip pat, situaciją sunkino sumažėjusi atominių elektrinių pasiūla. Dėl remontų praėjusią savaitę iš viso nebuvo prieinama virš 4 GW generacijos", — paaiškino Liutauras Varanavičius, "Litgrid" Strategijos departamento direktorius.

Pasak jo, tokie remonto darbai yra įprasta situacija. Vasarą, kai mažėja elektros energijos paklausa, elektrinių operatoriai atlieka iš anksto suplanuotus jėgainių priežiūros ir remonto darbus. Praėjusią savaitę buvo remontuojami Švedijos Ringhalss ir Forsmarko atominių elektrinių blokai.

Lietuvoje elektros suvartojimas liko stabilus ir mažėjo tik 1 %, jis praėjusią savaitę siekė 220 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 12 % ir užtikrino 44 % šalies elektros energijos poreikio. Lietuvoje buvo pagamintos 97 GWh elektros energijos.

Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
© Sputnik /
Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
Tegai:
Švedija, Lietuva, kainos, elektra
Dar šia tema
Praėjusią savaitę elektra atpigo visose Baltijos šalyse
Saulės elektrinių bumas: su kokiais iššūkiais susiduria vartotojai
Automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje automobilių rinka krito beveik 40 procentų

(atnaujinta 09:37 2020.07.07)
Tačiau ankstesniais mėnesiais sumažėjimas buvo reikšmingesnis — balandį ir gegužę atitinkamai 67,3 ir 44 procentų

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Lietuvoje birželio mėnesį įregistruotų naujų automobilių skaičius sumažėjo 39,3 proc. iki 3003, praneša "AutoTyrimai", remdamiesi "Regitra" duomenimis pagal ES reglamentuotą metodiką 2020 metais.

Praėjusių metų birželį buvo įregistruota 4951 automobilis. Be to, nuosmukis nėra toks reikšmingas kaip šių metų balandį ir gegužę — atitinkamai 67,3 ir 44 procentai. Tačiau koronaviruso pandemijos padariniai vis dar daro įtaką rinkai.

Tuo tarpu birželio mėnesį labai išaugo reeksportuotų automobilių skaičius: mėnesio pabaigoje buvo išregistruota 718 naujų automobilių.

Asmeninių automobilių (M1) registracija sumažėjo 40,6 proc. iki 2697, o lengvųjų automobilių (N1) — 25,7 proc. iki 306 vnt. Jei kalbėsime apie atskiras dienas, sėkmingiausia buvo birželio 30 diena, kai buvo užregistruoti 293 automobiliai, o blogiausia — birželio 1 diena, registruojant 51 automobilį.

Tarp naujų automobilių birželio mėnesį Lietuvos rinkoje pirmavo "Fiat" (917), po jų sekė "Toyota" (425), "Volkswagen" (345), "Škoda" (220) ir "Renault" (175). Tarp prestižinių prekių ženklų yra "BMW" ir "Mercedes-Benz" (po 49 vienetus).

Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Lietuvoje buvo įregistruoti 18 503 nauji lengvieji automobiliai. Tai yra 29,2 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Tegai:
rinka, automobiliai
Dar šia tema
Lietuvoje namų ūkių indėliai auga sparčiau nei skolinimasis
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija

(atnaujinta 18:45 2020.07.06)
Dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė labiausiai kenkia ne centrui, bet ES ekonomikos pakraščiams

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką sužlugdys Baltijos šalių ekonomiką, todėl vienintelis būdas jas išgelbėti nuo degradacijos — atkurti ryšius su savo rytiniu kaimynu, mano ekspertas Aleksejus Zubecas.

Latvija ir Lietuva tapo ES lyderėmis pagal nedarbą, rašo RuBaltic.ru ekspertas Aleksandras Nosovičius, cituodamas "Eurostato" statistikos agentūros duomenis. Šių šalių ekonominis nuosmukis yra ypač ryškus, atsižvelgiant į tai, kad Baltijos šalys nuo koronaviruso pandemijos nukentėjo daug mažiau nei Vakarų ir Pietų Europos šalys, pažymi jis.

Anot Nosovičiaus, tai rodo, kad dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė, pagal ekonomikos teorijas, labiausiai kenkia ne centrui, o ES ekonomikos pakraščiams.

Interviu Sputnik Lietuva Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto direktorius Aleksejus Zubecas pažymėjo, kad Baltijos šalys turi rinktis — "išvyti" ekonomiškai aktyvius žmones dirbti į Europą ar užmegzti ryšius su Rusija. Be to, pirmasis atvejis gali sukelti ekonomikos žlugimą.

"Migracijos kelias, darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką yra kelias, kuris per artimiausius dešimt ar penkiolika metų gali privesti prie visų Baltijos šalių ekonomikų žlugimo. Po to šios šalys pereis prie Europos Sąjungos skiriamų subsidijų. ES paskirs šiek tiek pinigų pagrindinėms struktūroms paremti, tačiau ekonomika bus padauginta iš nulio, jei ten neliks ekonomiškai aktyvių gyventojų. Antrasis kelias — tai savo ekonomikos vystymas, tam reikia atkurti normalius santykius su Rusija, nes tiek Estija, tiek Latvija nėra reikalingos Europos Sąjungoje ekonominės plėtros prasme", — sakė jis.

Zubeсas pažymėjo, kad Rusija, skirtingai nei Europos šalys, turi ką pasiūlyti Baltijos šalims.

"Todėl vienintelis būdas išgelbėti ekonomiką nuo degradacijos yra atkurti santykius su Rusija. Jei Baltijos šalių vyriausybės teikia pirmenybę konfrontacijai su Rusija, tai reiškia, kad labai greitai šios valstybės ekonomiškai tiesiog išnyks iš pasaulio žemėlapio", — padarė išvadą jis.

Tegai:
Rusija, ekonomikos krizė, ekonomika, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: NATO galėjo nusilesti Turkijai dėl Baltijos gynybos plano
Polittechnologas: Baltijos šalys bijo, kad RT privers lietuvius ir latvius susimąstyti
Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje