Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija

(atnaujinta 18:45 2020.07.06)
Dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė labiausiai kenkia ne centrui, bet ES ekonomikos pakraščiams

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką sužlugdys Baltijos šalių ekonomiką, todėl vienintelis būdas jas išgelbėti nuo degradacijos — atkurti ryšius su savo rytiniu kaimynu, mano ekspertas Aleksejus Zubecas.

Latvija ir Lietuva tapo ES lyderėmis pagal nedarbą, rašo RuBaltic.ru ekspertas Aleksandras Nosovičius, cituodamas "Eurostato" statistikos agentūros duomenis. Šių šalių ekonominis nuosmukis yra ypač ryškus, atsižvelgiant į tai, kad Baltijos šalys nuo koronaviruso pandemijos nukentėjo daug mažiau nei Vakarų ir Pietų Europos šalys, pažymi jis.

Anot Nosovičiaus, tai rodo, kad dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė, pagal ekonomikos teorijas, labiausiai kenkia ne centrui, o ES ekonomikos pakraščiams.

Interviu Sputnik Lietuva Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto direktorius Aleksejus Zubecas pažymėjo, kad Baltijos šalys turi rinktis — "išvyti" ekonomiškai aktyvius žmones dirbti į Europą ar užmegzti ryšius su Rusija. Be to, pirmasis atvejis gali sukelti ekonomikos žlugimą.

"Migracijos kelias, darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką yra kelias, kuris per artimiausius dešimt ar penkiolika metų gali privesti prie visų Baltijos šalių ekonomikų žlugimo. Po to šios šalys pereis prie Europos Sąjungos skiriamų subsidijų. ES paskirs šiek tiek pinigų pagrindinėms struktūroms paremti, tačiau ekonomika bus padauginta iš nulio, jei ten neliks ekonomiškai aktyvių gyventojų. Antrasis kelias — tai savo ekonomikos vystymas, tam reikia atkurti normalius santykius su Rusija, nes tiek Estija, tiek Latvija nėra reikalingos Europos Sąjungoje ekonominės plėtros prasme", — sakė jis.

Zubeсas pažymėjo, kad Rusija, skirtingai nei Europos šalys, turi ką pasiūlyti Baltijos šalims.

"Todėl vienintelis būdas išgelbėti ekonomiką nuo degradacijos yra atkurti santykius su Rusija. Jei Baltijos šalių vyriausybės teikia pirmenybę konfrontacijai su Rusija, tai reiškia, kad labai greitai šios valstybės ekonomiškai tiesiog išnyks iš pasaulio žemėlapio", — padarė išvadą jis.

Tegai:
Rusija, ekonomikos krizė, ekonomika, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: NATO galėjo nusilesti Turkijai dėl Baltijos gynybos plano
Polittechnologas: Baltijos šalys bijo, kad RT privers lietuvius ir latvius susimąstyti
Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje
NATO vėliava

Leidimus dalyvauti NATO skelbiamuose konkursuose išduos Viešųjų pirkimų tarnyba

(atnaujinta 20:34 2020.08.14)
Pažymima, kad sutrumpinti atikimumo deklaracijų išdavimo terminai, o tai turėtų paskatinti juridinius asmenis aktyviau dalyvauti NATO skelbiamuose konkursuose

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Nuo 2021 m. sausio 1 d. patikimumo deklaracijas juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti NATO skelbiamuose prekių, paslaugų ar darbų pirkimo konkursuose, išduos Viešųjų pirkimų tarnyba, o ne Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kaip buvo iki šiol, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Tokiam pakeitimui pritarė Vyriausybė.

Vilnius vakare, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Primenama, kad patikimumo deklaracija patvirtinamas juridinio asmens, taip pat ir užsienio valstybės filialo, registruoto Lietuvos Respublikoje, ketinančio dalyvauti NATO skelbiamuose konkursuose, finansinis, techninis, profesinis ir saugumo patikimumas.

"Patikimumo deklaracijų išdavimo procesas tampa efektyvesnis, sutrumpinti jų išdavimo terminai, o tai turėtų paskatinti Lietuvos juridinius asmenis bei Lietuvoje registruotų užsienio valstybių filialus aktyviau dalyvauti NATO skelbiamuose prekių, paslaugų ar darbų pirkimo konkursuose", — sakoma pranešime.

Anot ministerijos, dabar patikimumo deklaracija bus išduodama ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo prašymo ir kartu teikiamų dokumentų gavimo įgaliotoje institucijoje dienos arba ne vėliau kaip per 12 darbo dienų nuo prašymo gavimo įgaliotoje institucijoje dienos, kai prašymas buvo svarstomas Komisijos posėdyje, arba ne vėliau kaip per 15 darbo dienų, kai prašymas teikiamas valstybės institucijoms dėl jų išvadų gavimo, kai juridinis asmuo neturi tiekėjo patikimumo pažymėjimo.

Nuo 2020 m. birželio 3 d. NATO konkursų dalyvių sąrašas nebesudaromas, todėl visi juridiniai asmenys, ketinantys dalyvauti NATO skelbiamuose konkursuose, gali iš karto kreiptis į įgaliotąją instituciją su prašymu išduoti patikimumo deklaraciją. Be to, sutrumpintas kartu su prašymu išduoti patikimumo deklaraciją pateikiamų dokumentų sąrašas.

Vidutiniškai per metus Ekonomikos ir inovacijų ministerija išduoda apie 20 patikimumo deklaracijų. 

Tegai:
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), Lietuva, NATO
Baltarusijos AE

Ekspertas: Lietuva nori prisidengti situacija Baltarusijoje BelAE klausimu

(atnaujinta 20:10 2020.08.14)
Oficialiojo Vilniaus ES nukreipti raginimai prašyti Minsko atidėti reaktoriaus paleidimą aiškinami vien politiniais motyvais, mano ekspertas Sergejus Kondratjevas

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Bet kokie politiniai įvykiai, vykstantys Baltarusijoje, nedaro jokios įtakos Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) paleidimui ir veikimui, interviu Sputnik Lietuva pasakė Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas.

Europos Sąjunga turėtų priversti Baltarusiją pristabdyti pirmojo Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) bloko paleidimą dėl nestabilios situacijos šalyje, praneša Lietuvos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Kaip pažymima, "atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusį politinį nestabilumą Baltarusijoje, ES turi raginti Baltarusiją sustabdyti AE pirmojo bloko paleidimo procesą".

Ekspertas Sergejus Kondratjevas pažymėjo, kad nesenoje istorijoje buvo net pavyzdžių, kai netoli veikiančių branduolinių objektų vyko karo veiksmai, tačiau net ir šiuo atveju niekas nereikalavo sustabdyti jų darbų.

"Manau, kad bet kokie politiniai įvykiai, vykstantys Baltarusijoje, nedaro jokios įtakos BelAE paleidimui ir veikimui. Tiesą sakant, man atrodo, tai labiau susiję su Lietuvos vadovybės noru pranešti apie BelAE, kuri kelia nerimą Lietuvos elitui. Bet jei kalbėti apie pavyzdžius, tai mes žinome, kad buvo šalių, kuriose politinė padėtis buvo labai nestabili ir net šalia atominių elektrinių vyko karo veiksmai, pavyzdžiui, Ukrainoje. Jokio AE sustabdymo nebuvo imamasi, be to, tuo metu ES šalys neragino imtis tokių veiksmų. Manau, kad ši situacija yra susijusi tik su Lietuvos vidaus politinės darbotvarkės tema", — pažymėjo ekspertas.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui.

Lietuvos Prezidentūra, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską dėl "nesaugios statybos" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Tegai:
Lietuva, Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE)
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalių premjerai ragina organizuoti Baltarusijoje "sąžiningus prezidento rinkimus"

(atnaujinta 15:15 2020.08.15)
Be to, ministrai pirmininkai ragina ES rasti galimybių įvesti ribojančias priemones pareigūnams, atsakingiems už smurtą, bet tuo tarpu nebausti Baltarusijos žmonių už jų vadovybės veiksmus

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai Saulius Skvernelis, Krišjanis Karinš ir Jüri Ratas ragina Baltarusiją organizuoti "skaidrius ir laisvus bei sąžiningus" prezidento rinkimus, kuriuose dalyvautų tarptautiniai stebėtojai.

Pranešimas skelbiamas Lietuvos ministro pirmininko svetainėje.

Savo susitikimą su kolegomis Facebook pakomentavo ir Saulius Skvernelis. Pasak jo, visų premjerų požiūris į įvykius Baltarusijoje identiškas: "prezidento rinkimai ten nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi".

"Baltarusijos valdžios institucijos privalo nutraukti (regis, tą pagaliau padarė) ir ateityje susilaikyti nuo smurto prieš taikius protestų dalyvius, paleisti visus politinius kalinius ir tuos, kurie buvo sulaikyti protestų metu. Svarbiausia — mes raginame Baltarusiją suorganizuoti skaidrius, laisvus bei sąžiningus prezidento rinkimus, kuriuose dalyvautų tarptautiniai stebėtojai", — rašo Skvernelis.

Be to, pranešime pabrėžiama, kad ministrai pirmininkai taip pat paragino ES rasti galimybių įvesti ribojančias priemones pareigūnams, atsakingiems už smurtą, bet tuo tarpu nebausti Baltarusijos žmonių už jų vadovybės veiksmus. Ministrai pirmininkai pabrėžė būtinybę ES rasti būdų ir priemonių, kurios "padėtų Baltarusijos pilietinei visuomenei, siekiančiai atviros ir laisvos visuomenės".

Protestai Minske
© Sputnik / Виктор Толочко

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Galutiniais duomenimis, kuriuos CRK paskelbė penktadienį, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 procento balsų, o 10,12 procento rinkėjų savo balsus atidavė Svetlanai Tichanovskajai.

Sekmadienį prasidėjo nesankcionuotos akcijos, pirmosiomis dienomis jas griežtai slopino saugumo pajėgos, teisėsaugos pareigūnai prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Kaip šeštadienį Lukašenka pareiškė, kad "iš esmės pagal scenarijų vyksta agresija prieš Baltarusiją", vėliau jis aptarė padėtį savo valstybėje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Tegai:
protestai, Baltijos šalys, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų