Pinigai

Lietuvos bankas: antrąjį 2020 metų ketvirtį pensijų fondų grąža buvo teigiama

(atnaujinta 15:23 2020.07.15)
Įvertinus visą 2020 metų pirmąjį pusmetį, pensijų fondų rezultatai yra neigiami dėl stipraus COVID-19 pandemijos poveikio akcijų biržoms, tačiau nuo šių fondų veiklos pradžios verčių pokytis yra teigiamas

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Šalyje veikiantys II pakopos pensijų fondai šių metų antrąjį ketvirtį uždirbo teigiamas grąžas, praneša Lietuvos bankas.

Pabrėžiama, kad bendras svertinis vieneto vertės pokytis balandžio–birželio mėnesiais sudarė +11,1 proc.

Įvertinus visą 2020 metų pirmąjį pusmetį, pensijų fondų rezultatai yra neigiami dėl stipraus COVID-19 pandemijos poveikio akcijų biržoms, tačiau nuo šių fondų veiklos pradžios verčių pokytis yra teigiamas ir sudaro 13,11 proc.

Gazprom
© Sputnik / Алексей Куденко

"Kaupimas pensijai yra ilgalaikis procesas, todėl jaudintis dėl svyravimų trumpuoju laikotarpiu nereikėtų. Nors šių metų pirmąjį ketvirtį reikšmingai sumažėjo 2019 m. uždarbis, tačiau jau antrąjį ketvirtį rinkos grįžo į anksčiau buvusią padėtį, leisdamos pensijų fondams bent iš dalies susigrąžinti tai, kas buvo prarasta", — teigia Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus viršininkė Justina Pupienienė. 

Jos teigimu, vertinant pensijų fondų vienetų vertes nuo 2019 metų pradžios, visų jų pokyčiai yra teigiami.

Pranešama, kad jauniausių dalyvių amžiaus grupių pensijų fondų vertė per šių metų pirmąjį pusmetį sumažėjo nuo 6,42 iki 6,91 procentų, o vyresnių amžiaus grupių dalyvių vertės nuo 1961–1967 metų grupės sumenko 4, o 1954–1960 metų — 1,88 proc. Turto išsaugojimo pensijų fonduose vieneto vertė sumažėjo 1,23 proc.

III pakopos pensijų fondų vidutinė pirmojo pusmečio grąža buvo neigiama ir sudarė 3,73 proc. Pažymima, kad labiausiai sumažėjo akcijų fondų vertė — 6,74, mišraus investavimo pensijų fondų — 2,52, o obligacijų pensijų fondai — vos 0,66 proc. 

Pažymima, kad pradėta skelbti pastarųjų 15 metų vidutinė metinė grąža. Penkių pensijų fondų, veikiančių ilgiau nei 15 metų, rezultatai buvo teigiami ir atskirų fondų svyravo nuo 0,24 iki 4 proc.

Tegai:
pinigai, Lietuvos bankas
Dar šia tema
Kalba apie viską ir apie nieką. Ar Nausėda "užpildys turiniu" savo prezidentavimą?
Kritusios pasaulinės dujų kainos augino dujų srautus į Baltijos šalis
Baltarusijos AE

Ekspertas: Lietuva nori prisidengti situacija Baltarusijoje BelAE klausimu

(atnaujinta 20:10 2020.08.14)
Oficialiojo Vilniaus ES nukreipti raginimai prašyti Minsko atidėti reaktoriaus paleidimą aiškinami vien politiniais motyvais, mano ekspertas Sergejus Kondratjevas

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Bet kokie politiniai įvykiai, vykstantys Baltarusijoje, nedaro jokios įtakos Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) paleidimui ir veikimui, interviu Sputnik Lietuva pasakė Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas.

Europos Sąjunga turėtų priversti Baltarusiją pristabdyti pirmojo Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) bloko paleidimą dėl nestabilios situacijos šalyje, praneša Lietuvos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Kaip pažymima, "atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusį politinį nestabilumą Baltarusijoje, ES turi raginti Baltarusiją sustabdyti AE pirmojo bloko paleidimo procesą".

Ekspertas Sergejus Kondratjevas pažymėjo, kad nesenoje istorijoje buvo net pavyzdžių, kai netoli veikiančių branduolinių objektų vyko karo veiksmai, tačiau net ir šiuo atveju niekas nereikalavo sustabdyti jų darbų.

"Manau, kad bet kokie politiniai įvykiai, vykstantys Baltarusijoje, nedaro jokios įtakos BelAE paleidimui ir veikimui. Tiesą sakant, man atrodo, tai labiau susiję su Lietuvos vadovybės noru pranešti apie BelAE, kuri kelia nerimą Lietuvos elitui. Bet jei kalbėti apie pavyzdžius, tai mes žinome, kad buvo šalių, kuriose politinė padėtis buvo labai nestabili ir net šalia atominių elektrinių vyko karo veiksmai, pavyzdžiui, Ukrainoje. Jokio AE sustabdymo nebuvo imamasi, be to, tuo metu ES šalys neragino imtis tokių veiksmų. Manau, kad ši situacija yra susijusi tik su Lietuvos vidaus politinės darbotvarkės tema", — pažymėjo ekspertas.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui.

Lietuvos Prezidentūra, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską dėl "nesaugios statybos" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Tegai:
Lietuva, Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE)
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Trakų pilis

Baigti formuoti atostogų kompensacijų medikams sąrašai

(atnaujinta 13:47 2020.08.14)
Pažymima, kad 200 eurų kompensacija turizmo paslaugoms turėtų pasinaudoti daugiau kaip 54 tūkst. licencijuotų gydytojų, akušerių, slaugytojų ir dalis odontologų, taip pat nelicencijuotas medicinos personalas

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Baigti formuoti iš savivaldybių bei kitų įstaigų gauti medicinos srities darbuotojų, kovojusių su COVID-19 pandemija, sąrašai atostogų kompensacijai gauti, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Pažymima, kad 200 eurų kompensacija turizmo paslaugoms turėtų pasinaudoti daugiau kaip 54 tūkst. licencijuotų gydytojų, akušerių, slaugytojų ir dalis odontologų, taip pat nelicencijuotas medicinos personalas.

"Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su savivaldybėmis bei Sveikatos apsaugos ministerija tarėsi dėl sąrašo praplėtimo, kad kompensacija galėtų pasinaudoti visi sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai, kurie dirbo karantino metu, kovodami su koronavirusu. Tad atostogų kompensacijų gavėjų ratas buvo praplėstas, pavyzdžiui, įtraukti su pandemija kovoję nelicencijuojami medicinos darbuotojai, taip pat odontologai, kurie tuo laikotarpiu teikė būtinąsias paslaugas", — sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Tuo pačiu ji teigia, kad praplėstas ir kompensuojamųjų paslaugų spektras. Bus sudaryta galimybė įsigyti bet kokias poilsines, pramogines, kultūrines, sveikatinimo paslaugas.

Pabrėžiama, kad sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai turizmo paslaugomis Lietuvoje galės pasinaudoti visą rudenį: nuo rugsėjo 1 iki lapkričio 30 dienos.

Tuo pačiu pažymima, kad medicinos srities darbuotojai, turintys galiojančią licenciją, turizmo paslaugomis galės pasinaudoti tiesiog atvykę į turizmo paslaugų teikimo vietą su savo asmens dokumentu ir licencijos numeriu. Nelicencijuotas medicinos personalas paslaugomis pasinaudoti galės gavęs savivaldybės per darbovietę perduotą popierinį atostogų kuponą. Jį ir asmens dokumentą tereiks pateikti turizmo paslaugų teikimo vietoje.

Pranešama, kad medikų atostogoms kompensuoti skirta priemonė startuos 2020 rugsėjo 1 dieną. Priemonei įgyvendinti skirta 10 mln. eurų, ją administruos viešoji įstaiga "Keliauk Lietuvoje".

Tegai:
medikai, medicina, ekonomika, kompensacija
Dar šia tema
Lietuvos Seimo nariai ketina vykti į Baltarusiją
Kaunietės apgaulės būdu išviliojo apie 190 tūkst. eurų
Žolinė, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 15-osios šventės

(atnaujinta 18:51 2020.08.14)
Rugpjūčio 15-ąją Lietuvoje minima Žolinė, o dar ir Zarasų gimtadienis

Rugpjūčio 15 yra 227-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 228-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 138 dienos.

Žolinė, Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė

Rugpjūčio viduryje lietuviai nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti. Žolinė (Dzūkijoje — Kopūstinė) — tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima — kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo derliaus miltų tešlos paplotėliai svaidomi iš rankų į rankas per ugnį, kol iškepdavo.

Romėnai šią dieną garbindavo deivę Dianą, graikai — Artemidę. Šios deivės buvo laikomos augalų ir gyvūnų globėjomis. Aptinkama žinių, kad 500 m. prieš Kr., rugpjūčio 15 dieną buvo atidaryta deivės Dianos šventykla Romoje, ant Avetino kalvos.

Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Pasakojama, kad Jėzaus motinos Marijos mirties apaštalai budėjo prie jos kapo. Petras išvydo, kaip Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę patikrinti karstą, apaštalai Marijos kūno neberado — karste buvo tik daugybė gražių gėlių.„Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas" (Apr 12, 1). Taip apaštalas Jonas aprašo regėjimuose matytą Saulėtąją moterį — bažnyčios, kovojančios prieš žemės blogį, biblinį slibiną, simbolį. Marijos dangun ėmimo dogma paskelbta tik 1950 m., tačiau liturginis šio įvykio minėjimas žinomas nuo V amžiaus.

Kiekvienais metais Lietuvos bažnyčiose rengiami iškilmingi Žolinės atlaidai. Bažnyčiose šventinamos vaistingos laukų žolelės, gėlės, javai ir daržovės. Dzūkės nuo seno į gėlių puokštę įdėdavo morką, griežtį, buroką ar net kopūsto galvą. Pašventintų daržovių valgydavo visa šeimyna, padalydavo su pašaru gyvuliams, tikėdami, kad taip visi bus apsaugoti nuo ligų. Merginos nusipindavo ir pašventindavo devynis skirtingų augalų vainikėlius. Sudžiovinti žolynai būdavo laikomi pirkioje už šventųjų paveikslų, užėjus griaustiniui, jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo iš jų išvirtą arbatą.

Taip pat šią dieną gimtadienį švenčia Zarasai.

Zarasai — miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje (49 km į šiaurės rytus nuo Utenos) prie Zaraso ežero. Zarasų gimtadieniu laikomi 1506 metų rugpjūčio 15 diena. Iki tol šioje vietoje gyveno sėliai.

Manoma, kad 1506 metais metu čia buvo įkurtas Zarasų dvaras, o Zaraso ežero saloje — vienuolynas su mūrine bažnyčia. Salą su ežero krantu jungė 200 metrų ilgio medinis tiltas. 1530 metais vienuolynas perkeltas į Antalieptę, o bažnyčia į dabartinę jos vietą krante.

Savo vardadienius šią dieną švenčia Napalys, Napoleonas, Visvilas, Visvilė, Visvyda, Visvydas, Visvydė.

Tegai:
šventės, šventė