Aeroflot lėktuvas, archyvinė nuotrauka

Tarp tranzitinių skrydžių Lietuvoje pirmavo Rusijos "Aeroflot"

(atnaujinta 23:34 2020.07.16)
Per šešis mėnesius Rusijos avialinijos įvykdė 5,5 tūkst. tranzitinių skrydžių. Iš viso Lietuvoje buvo 48,7 tūkst. tranzitinių skrydžių

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Lietuvoje skrydžių skaičius per pirmąjį pusmetį, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 48,5 proc. iki 65 tūkst., praneša Lietuvos skrydžių valdymo tarnybos "Oro navigacija" spaudos tarnyba.

Tranzitinių skrydžių per Lietuvą skaičius sumažėjo 49 procentais ir sudarė tik 48,7 tūkst. Didžiąją dalį skrydžių vykdė Rusijos bendrovė "Aeroflot" (5,5 tūkst.). Po jo "Finnair" (3,4 tūkst.), "Airbaltic" (2,9 tūkst.), "Lufhansa" (2,8 tūkst.) ir oro linijų bendrovė "Rossiya" (2,2 tūkst.).

Sausio–birželio mėnesiais populiariausios kryptys buvo Kaliningradas–Sankt Peterburgas ir Frankfurtas–Seulas — atitinkamai 1,5 tūkst. ir 1,4 tūkst. skrydžių. Taip pat tranzito rinką rėmė skrydžiai tarp Kaliningrado ir Maskvos bei tarp Frankfurto ir Šanchajaus.

"Pasauliniai tyrimai rodo, kad keleivių nuomonė dėl skrydžių lėktuvu keičiasi, tačiau du trečdaliai tyrimuose dalyvavusių respondentų teigia, kad ateityje ketina savo kelionėms rinktis kitą transporto rūšį. Tai parodo, kad terminalinių skrydžių rinkoje padariniai bus juntami kur kas ilgiau", — sakė įmonės laikinasis vadovas Marius Beliūnas.

Į šią kategoriją penkerius lyderius įtraukė "Ryanair" (2,6 tūkst. skrydžių), "airBaltic" (1,6 tūkst.), "Wizzair" (1,3 tūkst.), LOT (1,1 tūkst.) ir SAS (856 skrydžiai). Populiariausios pusės metų kryptys buvo skrydžiai iš Vilniaus į Rygą (1057), Varšuvą (747) ir Minską (504).

Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius lėktuvai daugiausia kilo ir leidosi Vilniaus oro uoste. Jame buvo aptarnauta 11 tūkst. orlaivių, tai yra 51,7 proc. mažiau nei per pirmąjį 2019 metų pusmetį. Trys tūkstančiai orlaivių buvo aptarnauta Kauno oro uoste, šiek tiek daugiau nei tūkstantis Palangos oro uoste, 1,3 tūkst. — Šiauliuose.

Oro eismas buvo sustabdytas koronaviruso pandemijos metu. Respublikos valdžia jį pamažu atnaujina, tačiau priklausomai nuo epidemiologinės padėties neįmanoma skristi į ir iš visų šalių be apribojimų.

Tegai:
Lietuva, skrydžiai, Aeroflot
Dar šia tema
Bus teikiamos paskolos nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems kelionių organizatoriams
Sveikatos apsaugos ministerija paragino pasiskiepyti nuo gripo COVID-19 fone
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, archyvinė nuotrauka

Lietuva susitarė dėl asocijuotos narystės su Europos kosmoso agentūra

(atnaujinta 23:26 2021.05.10)
Iki nurodyto laiko šalis išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra (EKA), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Asocijuota narystė EKA sustiprins šalies mokslo ir verslo konkurencingumą ir bus tiesiogiai naudinga ekonomikai. Preliminariais vertinimais, kosmoso programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės.

Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės sutartis iki rugsėjo 27 dienos turės būti ratifikuota Seime, iki tol Lietuva išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą.

Mėnulis ir lėktuvas
© Sputnik / Антон Денисов

"Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės ir apčiuopiamos naudos ekonomikai. Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o Lietuvos narystė kosmoso agentūroje mūsų šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžą", — sakė Armonaitė.

Anot jos, toks bendradarbiavimas skatina inovacijas, suteikia rimtą stimulą ateities šalies verslui, pažangių technologijų ir inovatyvių pramonės vystymui bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimui. Visa tai padidins Lietuvos verslo ir mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Tapusi asocijuota nare, Lietuva turės teisę įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Šiuo metu 20 tokių centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių. Šie centrai padėjo įsteigti daugiau kaip 300 kosmoso srities startuolių ir užaugino daugiau kaip 700 įmonių.

Asocijuota narystė leis Lietuvai dalyvauti įvairiose EKA programose, o mūsų šalies verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis ("Airbus", "Thales Alenia space", "Ariane group", "OHB system"), kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.

2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 metais prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS).

Tegai:
kosmosas, Aušrinė Armonaitė, Lietuva
Vilnius

Lietuvoje bus pradėta mokėti vienišų asmenų pensija

(atnaujinta 22:13 2021.05.10)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonytė pareiškė, kad šiais metais ši pensija bus pradedama mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga
Mergina fotografuojasi pučiant stipriam vėjui

Sinoptikai Lietuvos gyventojams žada stiprų vėją ir lietų

(atnaujinta 08:13 2021.05.11)
Nepaisant to, kad oro temperatūra bus gana aukšta, lietuviams teks apsirengti šiltesniais drabužiais

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Sinoptikai savaitės pradžioje lietuviams žadėjo šiltus, bet vėjuotus orus, praneša Hidrometeorologijos tarnyba.

Antradienio popietę pietryčių vėjas pūs nuo 9 iki 14 metrų per sekundę, gūsiai sieks iki 16 metrų per sekundę. Oro temperatūra dieną yra nuo 20 iki 25 laipsnių, Kuršių nerijoje — 17-19 laipsnių.

Trečiadienį pietryčių vėjas naktį svyruos nuo 7 iki 12 metrų per sekundę, o dieną — nuo 9 iki 14 metrų per sekundę. Oro temperatūra naktį yra nuo aštuonių iki 13 laipsnių šilumos, dieną 20-25 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienio naktį kai kuriose vietovėse palis smarkus lietus. Naktį vėjas yra pietryčių, rytų, nuo 7 iki 12 metrų per sekundę, dieną jis keisis nuo 5 iki 10 metrų per sekundę, kartais 12-14 metrų per sekundę. Oro temperatūra naktį nuo 6 iki 11 laipsnių, dieną 12-17 laipsnių.

Penktadienį bus gausus, tačiau protarpiais lietus. Pietryčių, pietų vėjas, nuo septynių iki 12 metrų per sekundę. Oro temperatūra naktį nuo šešių iki 11 laipsnių, dieną 14–19 laipsnių.

Gegužės orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik
Gegužės orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
orai, Lietuva