BelAE, archyvinė nuotrauka

Lietuva iki 2025 metų ketina atsisakyti elektros Rusijos ir Baltarusijos

(atnaujinta 18:24 2020.07.17)
Pasak energetikos ministro, ypač svarbu sinchronizuoti Lietuvos bei kitų Baltijos šalių elektros tinklus su žemynine Europa ir pasitraukti iš (BRELL)

VILNIUS, liepos 17 — Sputnik. Lietuva iki 2025 metų ketina visiškai atsisakyti elektros energijos iš Rusijos ir Baltarusijos. Apie tai pranešė "TASS" su nuoroda į šalies energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną.

"Tikslas po 2025 metų nepirkti elektros energijos tiek iš Rusijos, tiek iš Baltarusijos", — sakė jis.

Šiuo atžvilgiu Energetikos ministerijai, pasak ministro, nurodyta tęsti derybas su Latvija ir Estija dėl BelAE boikoto. "Taip pat iki 2025 metų, būtent paleidus Astravo AE, turi būti siekiama, kad ši elektra nepatektų į Baltijos šalių elektros rinką", — teigė Vaičiūnas.

Anot ministro, šiuo atžvilgiu ypač svarbu sinchronizuoti Lietuvos bei kitų Baltijos šalių elektros tinklus su žemynine Europa ir pasitraukti iš BRELL žiedo, kurį sudaro Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija ir Lietuva.

Lietuva tvirtina, kad BelAE projektą Baltarusija įgyvendina pažeisdama tarptautinius reikalavimus branduolinės energijos srityje. Seimas paskelbė, kad BelAE kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, taip pat teisiškai uždraudė pirkti ir eksportuoti joje pagamintą elektros energiją per savo elektros tinklus. Varšuva yra pasirengusi palaikyti Baltarusijos AE boikotą. Talinas ir Ryga aiškiai nenurodė savo pozicijos.

Baltarusija teigia, kad Lietuvos pretenzijos yra politizuotos. Minskas ne kartą pabrėžė, kad elektrinės saugumas bus užtikrinamas laikantis aukščiausių standartų. Kaip ketvirtadienį paskelbė Rusijos valstybinė korporacija "Rosatom", planuojama, kad fizinis pirmojo Astravo AE bloko paleidimas įvyks rugpjūčio pradžioje.

Tegai:
Astravo AE, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, Baltijos šalys, Žygimantas Vaičiūnas, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (494)
Dar šia tema
Bus tikrinamas savivaldybių pasirengimas branduolinėms avarijoms
"Rosatom" paskelbė Astravo AE paleidimo datą
Ekspertas: agresyvūs Lietuvos išpuoliai prieš BelAE — "visiškai fenomenalūs"
Vilniaus senamiestis

Ekspertas: kad gautų pinigų, Lietuvai geriau siųsti piliečius į užsienį

(atnaujinta 16:17 2021.01.22)
Ekonominis Lietuvos išsigelbėjimas yra ne darbo vietų išsaugojimas, o darbo jėgos migracija ir bendradarbiavimas su Rusija bei Baltarusija, sako ekonomikos daktaras Aleksejus Zubecas

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas teigė, kad sveiko proto požiūriu, Lietuva turi palaikyti gydytojus, mokytojus ir teisėsaugą, tačiau visų darbo vietų išsaugojimas yra prieštaringas klausimas.

"Pagrindinis Lietuvos eksporto produktas yra darbo jėga, jei mes kalbame apie darbo vietų išsaugojimą, tada kyla klausimas, kam to reikia Lietuvos ekonomikai? Pagrindinis eksporto produktas yra žmonės. Sveiko proto požiūriu būtina palaikyti socialinę sferą — gydytojus, mokytojus ir kt. teisėtvarkos jėgos, kas yra būtina valstybės funkcionavimui. Likusi darbo jėga, užuot ją laikiusi Lietuvos viduje, valdžios vietoje, priešingai, paskatintų išvykti į užsienį, kad jos paskui grąžintų pinigus į savo tėvynę", — sakė ekonomistas.

Pasak Zubeco, bendradarbiavimas su dviem kaimyninėmis šalimis būtų puiki Lietuvos ekonomikos plėtros galimybė.

"Ne per vėlu kreiptis į Baltarusiją ir užmegzti normalius santykius su Rusija, norint pasinaudoti tranzitinės valstybės padėtimi. Tai būtų puiki proga Lietuvos ekonomikos plėtrai, tačiau tokiems variantams trukdo politinė pozicija, kuri visiškai nėra konstruktyvi ir prieštarauja ilgalaikiams Lietuvos, kaip valstybės, išlikimo interesams", — sakė ekspertas.

Pasak jo, jokios ES subsidijos ateityje nepadės.

"Senoji Europa prarado susidomėjimą naujosios Europos šalimis, kurios tampa jos balastu, ir vis mažiau dėmesio skiriama Baltijos respublikoms. Jei Lietuva ir Baltijos šalys nori išlikti kaip nepriklausomos, jos turi atsisukti į rytus — į Baltarusiją ir Rusiją, tai yra jų ekonominė perspektyva. išsigelbėjimas. Jei Lietuva ir kitos Baltijos valstybės neparodo nepriklausomos politikos, jų ekonomika yra pasmerkta. Jokios ES fondų subsidijos jiems nepadės, tai yra skausmo numalšinimas, kurį laiką palengvinantis problemą. Ilgainiui tai nepadės", — sakė ekonomistas. 

Tegai:
Baltarusija, Rusija, ekonomika, Lietuva
Nord Stream-2 statybos

Vokietijos ministrų kabinetas sureagavo į EP rezoliuciją dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 18:50 2021.01.22)
Vyriausybės atstovas spaudai pabrėžė, kad Merkel jau kalbėjo apie projekto likimą, ir prie to nėra ko pridurti

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė atkreipė dėmesį į Europos Parlamento rezoliuciją, raginančią nutraukti dujotiekio "Nord Stream 2" statybą dėl tinklaraštininko Aleksejaus Navalno arešto, sakė Vokietijos kabinos atstovas Štefenas Zeibertas, primindamas, kad kanclerė Angela Merkel jau prieš dieną kalbėjo vamzdyno tema, kritikuodama JAV sankcijas šiam projektui, kurio statybą ji palaiko.

Anksčiau Europos Parlamento nariai priėmė rezoliuciją dėl Navalno arešto, kurioje jie reikalavo, kad Europos Sąjunga "nedelsdama nutrauktų "Nord Stream-2" projekto darbus bei protingai sustiprintų Rusijos Federacijai taikomas ribojamąsias priemones, susijusias su jo sulaikymu".

"Federalinė kanclerė Angela Merkel vakar kalbėjo šia tema [apie "Nord Stream-2" ateitį], aš neturiu ką pridurti. Mes atkreipėme dėmesį į Europos Parlamento sprendimą", — RIA Novosti citavo Zeibertą trumposios spaudos konferencijos metu.

Anksčiau Merkel per spaudos konferenciją pareiškė, kad jos pozicija dėl "Nord Stream-2" nepasikeitė. Ji taip pat dar kartą pavadino JAV sankcijas šiam projektui netinkamomis, tačiau išreiškė pasirengimą derėtis su naująja JAV administracija dujotiekio klausimu.

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija patarė užsienio politikams, komentuojantiems situaciją su Navalnu, gerbti tarptautinę teisę ir spręsti savo šalių problemas, o pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad Vakarų politikų pareiškimai šia tema vienodi. Savo ruožtu Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Kremlius neketina klausytis užsienio pareiškimų apie Navalną.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją pastatyti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. 2019 m. gruodžio mėn. Valstijos įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos bendrovė "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte.

Angela Merkel
© Sputnik / Сергей Гунеев

2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžių. Todėl, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), iš viso dujotiekio ilgio (2 460 kilometrų) liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio — 120 kilometrų liko Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuną" nuo sausio 15 d., Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tuo tarpu sausio mėnesį JAV išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2", įtraukdamos bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus laivų krovimui atnaujinti, teikiančias įmones. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės jo patvirtinti. Nuo sausio 19 dienos JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus".

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: Vokietija šiemet užsimanys baigti "Nord Stream-2"
Kremlius sureagavo į naujas JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Vokietijos užsienio reikalų ministras patikslino Berlyno poziciją dėl "Nord Stream-2"
Laivas, galintis užbaigti "Nord Stream-2", išplaukė į Vismarą
Sausio 22-oji

Kokia šiandien diena: sausio 23-osios šventės

(atnaujinta 22:37 2021.01.22)
Šią dieną 2011 metais Dubajuje pradėjo veikti "aukščiausiai pasaulyje" esantis restoranas — 422 metrų aukščio pastato "Burdž Chalifa" 122-ame aukšte

Sausio 23 yra 23-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 342 dienos.

2021 metų sausio 23 dieną saulė saulė teka 08:25, leidžiasi 16:37, dienos ilgis — 8 val. 12 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Gailigedas, Gunda, Raimundas, Armandas.

Sausio 23-oji Lietuvos istorijoje

1429 metais imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis pasiūlė Lietuvos karaliumi karūnuoti Vytautą.

1897 metais gimė Ieva Simonaitytė, Klaipėdos krašto lietuvių rašytoja. Mirė 1978 m.

1921 metais Vilniuje gimė Marija Gimbutienė, JAV lietuvių archeologė, žymi Europos priešistorės tyrinėtoja. Mirė 1994 m.

1985 metais mirė aktorius Juozas Laucius. Gimė 1893 m.

1999 metais Vilniaus Rotušėje pirmą kartą įvyko Vienos pokylis.

Sausio 23-oji pasaulio istorijoje

1783 metais gimė prancūzų rašytojas Stendalis — Mari Anri Beilas. Mirė 1842 m.

1789 metais Vašingtone buvo įkurtas Džordžtauno Koledžas, vėliau tapęs universitetu.

1793 metais Peterburge buvo pasirašyta Rusijos sutartis su Prūsija dėl Žečpospolitos valstybės II-ojo padalijimo.

1799 metais prancūzų armija užėmė Neapolio miestą Italijoje.

1832 metais gimė prancūzų dailininkas impresionistas Eduaras Manė. Mirė 1883 m.

1920 metais gimė vieno populiariausių pasaulyje žaislų "skriejantis diskas" (angl. Frisbee) išradėjas Volteris Frederikas Morisonas. Mirė 2010 m. Jutos valstijoje, JAV.

1931 metais mirė Rusijos baleto žvaigždė Ana Pavlova.

1989 metais mirė vienas iš žymiausių siurrealizmo atstovų, ispanų dailininkas Salvadoras Dali. Gimė 1904 m.

1999 metais lankydamasis Meksikoje, popiežius Jonas Paulius II per mišias pasmerkė Amerikos socialines blogybes — prekybą narkotikais, rasinę diskriminaciją bei mirties bausmės taikymą.

2007 metais po sunkios ligos mirė garsus lenkų žurnalistas ir rašytojas Ryšardas Kapuscinskis, savo reportažais iš neramiausių pasaulio vietų pelnęs tarptautinę reputaciją. Jam buvo 74 metai.

2011 metais Dubajuje pradėjo veikti "aukščiausiai pasaulyje" esantis restoranas — 422 metrų aukščio pastato "Burdž Chalifa" 122-ame aukšte.

2013 metais mirė kardinolas Juzefas Glempas, kuris nuo 1981 iki 2009 metų vadovavo Lenkijos Katalikų Bažnyčiai. Kardinolui buvo 83 metai.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai