Elektros perdavimo linijos

Ekspertas: pasitraukimas BRELL nepridės patrauklumo gyvenimui Baltijos šalyse

(atnaujinta 19:27 2020.07.20)
Jei įvyks atjungimas nuo šios sistemos, vartotojai bus priversti mokėti žymiai daugiau už elektrą, mano ekspertas Sergejus Kondratjevas

VILNIUS, liepos 20 — Sputnik. Atjungimas nuo BRELL sistemos mažai tikėtinas atsižvelgiant į dabartinę krizę ir sunkias derybas dėl Europos biudžeto, interviu Sputnik Lietuva pasakė Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas.

Lietuva planuoja iki 2025 metų visiškai atsisakyti elektros energijos pirkimo iš Rusijos ir Baltarusijos, pareiškė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Ministerijos vadovas pridūrė, kad šiuo atžvilgiu ypač svarbi yra Lietuvos ir kitų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su Vakarų Europos sistemomis, tuo pat metu išeinant iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija).

Ekspertas Sergejus Kondratjevas pažymėjo, kad Lietuva turi gerus tarpsisteminius ryšius su Lenkijos ir Švedijos energetikos sistemomis. Tačiau staiga išsijungus bent vienai iš elektros perdavimo linijų, respublikai tenka arba prašyti pagalbos iš Rusijos Federacijos bei Baltarusijos, arba apriboti savo vartotojus.

"Atsijungus nuo BRELL energijos žiedo, bus sunku, techniškai neįmanoma paprašyti šios pagalbos. Ir čia kyla klausimas, ar Lietuvos sistema bus pasirengusi avarijoms energetikos sistemoje ir ar Lietuva dabar turi reikiamų lėšų tam pasiruošti, kad sustiprintų tinklus, kad pastatytų naujus galimai atsarginius šaltinius. Arba ne", — pasakė jis.

Kondratjevo teigimu, esant dabartinei krizinei situacijai ir sudėtingoms deryboms dėl Europos biudžeto šiuos planus bus gana sunku įgyvendinti.

"Ir be to, jei mes kalbame konkrečiai apie BRELL, mes neturime pamiršti, kad Lietuva turės įtikinti savo kaimynes — Latviją, Estiją — būtinybe atsijungti nuo BRELL energijos žiedo. Manau, kad viskas kartu daro šį procesą mažai tikėtiną. Aš, žinoma, palieku tam tikrą variantą, kad visa tai pavyks įgyvendinti, bet, mano manymu, tokiu atveju Lietuvos vartotojams ir Baltijos šalių vartotojams teks mokėti daug daugiau už elektrą. Tai, be abejo, nepridės patrauklumo gyvenimui šiose šalyse", — pasakė ekspertas.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (jį sudaro Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu gauti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo pat metu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
elektra, BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, Baltijos šalys
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (94)
Dar šia tema
Linkevičius apie Astravo AE: jų tikslas yra mus toliau laikyti sovietiniame "Brell" žiede
Kaliningradas pranešė apie neįvykusi bandomąjį Baltijos šalių atjungimą nuo BRELL
Baltijos šalys ir Lenkija paprašė ES pinigų antrajam pasitraukimo iš BRELL etapui
Geležinkelis, archyvinė nuotrauka

LG: Baltarusijos sienos uždarymas nepaveikė geležinkelių transporto

(atnaujinta 10:58 2020.10.30)
Tiek tranzitiniai keleiviniai traukiniai į Kaliningradą, tiek krovininiai traukiniai važiuoja be sutrikimų, pranešė "Lietuvos geležinkelių" atstovas Mantas Dubauskas

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Dalinis Baltarusijos ir Lietuvos sienos uždarymas nepaveikė geležinkelių transporto, penktadienį pranešė "Lietuvos geležinkelių" komunikacijos vadovas Mantas Dubauskas.

Vakar vakare Baltarusija įvedė apribojimus pasienyje su Lietuva, Lenkija ir Ukraina. Šį sprendimą Baltarusija paaiškino epidemiologine situacija kaimyninėse šalyse.

"Baltarusijos Respublika laikinai riboja patekimą į šalies teritoriją iš Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos", — teigiama Baltarusijos valstybės sienos komiteto pranešime.

"Lietuvos geležinkelių" komunikacijos vadovas Mantas Dubauskas savo Facebook paskyroje pranešė, kad Baltarusijos taikomos priemonės neturėjo įtakos geležinkelių transportui.

"Baltarusijai vakar paskelbus apie iš dalies uždaromą sieną su Lietuva, geležinkelių transporto tai nepaveikė. Tiek tranzitiniai keleiviniai traukiniai į Kaliningradą, tiek krovininiai traukiniai važiuoja be sutrikimų", — rašo jis savo Facebook paskyroje.

Šiuo metu į Baltarusiją gali patekti Baltarusijos piliečiai, grįžtantys į savo šalį, į darbą ar iš darbo vykstantys krovininių automobilių vairuotojai bei kitų valstybių piliečiai, turintys Baltarusijos darbo vizas, darbo sutartis ar leidimus gyventi Baltarusijoje.

Krovininiai automobiliai į Baltarusiją gali įvažiuoti be ribojimų nepaisant to, kokių šalių piliečiai juos vairuoja.

Tuo pačiu be jokių sąlygų į Baltarusiją galima patekti per Minsko nacionalinį oro uostą — įvestos priemonės netaikomos lėktuvų keleiviams.

Ketvirtadienį šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad siena turėtų būti uždaryta nepadarant jos "geležine uždanga". Anksčiau jis nematė tokių priemonių reikalingumo, o kovo mėnesį kaimyninių valstybių ribojamąsias priemones pavadino "visišku kvailumu".

Tegai:
Lietuvos geležinkeliai, Baltarusija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Baltarusija patikslino Astravo AE komercinio paleidimo datą
Lietuva ir Latvija bendradarbiavimo per sieną programą tęs be Baltarusijos
Iš Baltarusijos į Lietuvą negali įvažiuoti daugiau nei 500 sunkvežimių
Lempos

"Litgrid" kitais metais pigiau teiks elektros perdavimo ir sistemines paslaugas

(atnaujinta 09:49 2020.10.30)
Pabrėžiama, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį paskelbė "Litgrid" valdybos patvirtintas kainas

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" teikiamos paslaugos 2021 metais kainuos pigiau, teigiama bendrovės pranešime.

Pažymima kad nuo sausio 1 dienos įsigalios mažesnės nei šiemet elektros perdavimo ir sisteminių paslaugų kainos.

Pabrėžiama, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį paskelbė "Litgrid" valdybos patvirtintas kainas.

Elektros perdavimo paslaugos nuo kitų pradžios kainuos 0,721 ct/kWh, arba 11,4 % mažiau nei šiemet, kai kaina siekia 0,814 ct/kWh. Sisteminių paslaugų kaina bus 0,762 ct / kWh, arba 2,9 % mažiau nei dabar galiojantis 0,785 ct/kWh tarifas.

"Kitais metais taikysime mažesnį elektros perdavimo tarifą, nes 2018–2019 m. pasiekę didesnę faktinę investicijų grąžą, nei buvo nustatyta reguliuotojo, priėmėme sprendimą metais anksčiau nei numatyta grąžinti vartotojams 10 mln. eur. Sisteminių paslaugų kainos mažėjimo priežastys yra kelios, viena iš jų — šiemet mūsų įgyvendinti infrastruktūros pokyčiai ir dėl jų sumažėjusios reaktyviosios galios ir įtampos valdymo sąnaudos", — teigė Vytautas Tauras, "Litgrid" Finansų departamento direktorius.

Pranešime teigiama, kad "Litgrid" perkėlė valdomą šuntinį reaktorių — vienintelį tokį Lietuvoje įrenginį — iš Ignalinos į Elektrėnų transformatorių pastotę. 

Elektros perdavimas ir sisteminės paslaugos yra reguliuojamos veiklos, kurią Lietuvoje teikia tik perdavimo sistemos operatorius. Šių veiklų kainų viršutines ribas kasmet nustato rinkos reguliuotojas, jos yra vienos iš galutinių vartotojų mokamos elektros kainos dedamųjų.

Tegai:
elektra, Litgrid
Dar šia tema
Minskas paskelbė nesėkmingą Lietuvos taktiką BelAE atžvilgiu
Pirmą kartą po penkerių metų. Prasidėjo Vilniaus TE-3 elektrinės bandymai
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga lyderis Ramūnas Karbauskis

Lietuvos valdančiosios partijos lyderis priminė, pavyko pasiekti per ketverius metus

(atnaujinta 13:25 2020.10.30)
Kartu Karbauskis pažadėjo, kad jie bus "konstruktyvi ir aktyvi opozicija" ir nekels kliūčių naujai valdžiai

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Valdančiosios partijos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad jie garbingai perduos valdžią Seimo rinkimus laimėjusiems konservatoriams, ir pasidalino tuo, ką jiems pavyko pasiekti per ketverius metus.

Jis pažymėjo, kad "valstiečiai" gerokai sumažino pajamų nelygybę ir skurdą šalyje, padidino pensijas, įvedė išmokas vaikams ir sugebėjo sukaupti valstybinį rezervą. Politikas pridūrė, kad to padaryti "iki mūsų buvusioms Vyriausybėms nepavyko".

"Mūsų valstybės skola, lyginant su kitomis šalimis, net ir po pirmosios COVID-19 bangos išlieka viena mažiausių ir, pasak ekonomistų, skolos valdymas priklausys nuo būsimos valdžios sprendimų. COVID-19 situacija, net vis dar augant susirgimų skaičiams, yra viena geresnių ES", — Facebook parašė Karbauskis.

"Valstiečių" lyderis pareiškė, kad partija didžiuojasi darbais, dėl kurių mirčių nuo alkoholio sukeltų ligų kelis kartus sumažėjo, o vaikai auga saugesnėje ir draugiškesnėje aplinkoje be tabako ir alkoholio. Pasak jo, už tai jie buvo praminti "draudikų partija".

"Į Lietuvą važiuoja užsienio ekspertai daryti tyrimus, o užsienio valstybės į juos investuoja milijonus, kad suprastų ir galėtų pasimokyti, kaip toks reguliavimas, kaip alkoholio reklamos draudimas žiniasklaidoje, per tokį trumpą laiką teigiamai paveikia socialinį gyvenimą, šeimų gerovę", — pasakė politikas ir pridūrė, kad alkoholio pramonė ir susijusios įmonės dėl reklamos draudimo prarado daug pinigų.

Karbauskis pažadėjo, kad "valstiečiai" bus "konstruktyvi ir aktyvi opozicija", o jų frakcija Seime bus stipri ir su kompetentinga "šešėline Vyriausybe". Jis taip pat pareiškė, kad jie netrukdys valdantiesiems dirbti, tačiau atidžiai stebės jų įstatymines iniciatyvas, vertins ir viešins, ar jos rengiamos žmonių gerovei, ar interesų grupėms.

"Aišku, nepaisant to, kad iš karto po rinkimų buvo įgarsinti pagrindiniai darbai, kurių imsis naujieji valdantieji, kaip alkoholio reklamos atšaukimas žiniasklaidoje, kaip marihuanos įteisinimas, ar prostitucijos legalizavimas, tikimės, kad jie turi ir konkretų svarbių darbų Lietuvai planą. Ypač, tą svarbiausią planą, kaip jie valdys COVID-19 situaciją bei jos padarinius socialiniam ir ekonominiam valstybės gyvenimui. Nes dabar, vertindami viešus būsimos premjerės Šimonytės ir konservatorių lyderio  Landsbergio pasisakymus, galime manyti, kad nėra jokio konkretaus plano", — pasakė politikas.

Jis taip pat pareiškė, kad rinkimus laimėjusi partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai nerodo jokių pasiruošimo vadovauti ženklų.

Pirmasis ir antrasis Seimo rinkimų turai vyko spalio 11 ir 25 dienomis. Šešios partijos sugebėjo įveikti penkių procentų barjerą. Tai yra Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis.

Tegai:
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Seimas, Ramūnas Karbauskis, Vyriausybė, Lietuva
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
"Euforijai nėra laiko": Lietuvos prezidentas kreipėsi į naujuosius Seimo narius
Landsbergių klano triumfas. Kaip nauji partneriai padės TS-LKD grįžti į valdžią?
Galėjo būti dešimtys tūkstančių: Lietuvos premjeras atsakė į kritiką dėl COVID-19