Žygimantas Mauricas

Ekonomistas: Lietuvos valstybės skola 2020 metais išaugs iki 50 % BVP

(atnaujinta 11:41 2020.07.22)
Antradienį Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolino 1,75 mlrd. eurų 30-iai metų už 0,5 % siekiančias palūkanas

VILNIUS, liepos 22 — Sputnik. "Luminor" banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad Lietuvos valstybės skola 2020 metais išaugs iki rekordiškų 50 % BVP, tačiau palūkanų šalis mokės kaip niekada anksčiau mažai. Apie tai jis rašo savo Facebook paskyroje.

"Lietuva vakar tarptautinėse rinkose pasiskolino 1,75 mlrd. eurų 30-čiai metų už vos 0,5% siekiančias palūkanas. Šios lėšos pagrinde bus naudojamos dar 2011 metais išleistos 1,35 mlrd. eurų 10 metų trukmės euroobligacijų emisijos išpirkimui (Lietuva kasmet nuo 2011 metų už šias euroobligacijas mokėjo 6,2% siekusias palūkanas). Tad bendra sumokamų palūkanų suma 2021 metais, nežiūrint rekordiškai išaugsiančios valstybės skolos iki kone 50% BVP, mažės ir sieks vos 0,6% BVP t.y. mažiau nei 2008 metais, kuomet Lietuvos skola buvo tris kartus mažesnė", — rašo ekonomistas. 

Pasak Maurico, palūkanų normų kritimą lėmė trys veiksniai: narystė euro zonoje, vykdoma atsakinga fiskalinė politika nuo 2009 metų bei spartus ir tvarus Lietuvos ekonomikos augimas.

"Be abejo, žemos palūkanų normos yra ne tik galimybė, bet ir grėsmė, galinti paskatinti perteklinį skolinimąsi, kuris pakirstų ilgus metus augintą pasitikėjimą ir galimai pasibaigtų kaip Graikijai 2010 metais (priminsiu, kad Graikija įstojusi į euro zoną taip pat skolinosi labai pigiai tol, kol neatėjo euro zonos skolų krizė), tad bet kuriuo atveju reikėtų išlaikyti skolos ir BVP santykį žemiau 60% ribos t.y. neviršyti Mastrichto skolos kriterijaus", — teigė jis.

Antradienį Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolino 1,75 mlrd. eurų, išleisdama 30 metų trukmės euroobligacijų emisiją už 0,5 % siekiančias palūkanas.

Kaip skelbia Finansų ministerija, šiomis lėšomis bus finansuojamas šių metų skolinimosi poreikis, įskaitant ir kitais metais planuojamą 1,35 mlrd. JAV dolerių euroobligacijų emisijos išpirkimą.

Euroobligacijos išplatintos 0,637 proc. pelningumu, o išleidimo kaina lygi 96,27 proc. jų nominaliosios vertės. Euroobligacijos bus apmokamos 2020 metų liepos 28 dieną ir išperkamos 2050 metų liepos 28 dieną.

Tegai:
valstybės skola, Lietuva, Žygimantas Mauricas
Dar šia tema
Įvardyta šalis, iš kurios Lietuva per šešis mėnesius gavo daugiausia SGD
ES skyrė 490 mln. eurų Ignalinos AE uždarymui
Ekonomistas: turtingos Europos šalys nepasirengusios mokėti Baltijos šalių skolas
ES vadovai susitarė dėl naujo biudžeto: Lietuvai — apie 14,6 mlrd eurų
LTG Cargo traukiniu iš Klaipėdos į Vilnių nugabeno pirmąją puspriekabę
 

Susisiekimo ministerija: pagrindinėje šalies automagistralėje mažės vilkikų

(atnaujinta 12:21 2020.09.29)
Teigiama, kad šiuo metu automagistrale Vilnius–Kaunas–Klaipėda per parą pervažiuoja apie 3 tūkst. vilkikų su puspriekabėmis. Tuo tarpu "LTG Cargo" vienas traukinio sąstatas gali pervežti apie 40 puspriekabių

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Praėjusią savaitę Vilniaus intermodalinį terminalą (VIT) pasiekė pirmoji traukiniu atvežta vilkiko puspriekabė iš Klaipėdos jūrų uosto, praneša Susisiekimo ministerija.

Pažymima, kad bandomojo vežimo metu iš Danijos keltu atgabenta puspriekabė Centriniame krovos terminale (CKT) buvo pakrauta ant specialios "LTG Cargo" traukinio platformos ir išgabenta į VIT. Vilniuje į puspriekabę buvo pakrautas krovinys ir ji išgabenta atgal į Klaipėdos jūrų uostą.

"Atlikdami technologinius bandymus siekiame kuo geriau pasiruošti reguliariems puspriekabių pervežimams. Šiemet jau sėkmingai pervežėme puspriekabes iš Vokietijos į Lietuvą, dabar atliekame bandymus ir Lietuvoje, o visoje krovinio logistikos grandinėje apjungiame geležinkelio ir jūros transportą", — teigia "LTG Cargo" generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

Pabrėžiama, kad reguliarius puspriekabių vežimus "LTG Cargo" planuoja pradėti dar šiemet, o klientams bus siūlomas susisiekimas ir su Skandinavijos šalių uostais — Kyliu, Karlshamu, Treleborgu.

"Centrinis Klaipėdos terminalas suinteresuotas nuolat plėsti ir tobulinti savo teikiamas paslaugas. Siekiame neatsilikti nuo kitų Europos ro-ro terminalų, tad moderniais sprendimais ir inovacijomis privalome išlikti patrauklūs savo klientams. Šiandien žengtas pirmas žingsnis leidžia praverti "žaliojo uosto" koncepcijos duris, tęsiant sunkiasvorio transporto srautus Klaipėdoje mažinančius uosto projektus", — sakė CKT generalinis direktorius Karolis Grigalauskas.

Teigiama, kad šiuo metu automagistrale Vilnius–Kaunas–Klaipėda per parą pervažiuoja apie 3 tūkst. vilkikų su puspriekabėmis. Tuo tarpu "LTG Cargo" vienas traukinio sąstatas gali pervežti apie 40 puspriekabių.

Tegai:
krovinių vežimas, Susisiekimo ministerija, LG CARGO
Dar šia tema
Ekonomistas papasakojo, kuo įdomi yra 2020-ųjų metų krizė
Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje atpigo trečdaliu
Nord Stream-2

Vokietijos vyriausybė rimtai suabejojo ​​sankcijų prieš "Nord Stream-2" teisėtumu

(atnaujinta 10:44 2020.09.29)
Pasak Bundestago ekonomikos tarnybos, nacionalinių interesų apsaugos principas, kurį taiko JAV, yra politinių sprendimų pasekmė

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė rimtai abejoja, ar JAV sankcijos dujotiekio "Nord Stream-2" projektui atitinka tarptautinę teisę, sakė Vokietijos ministrų kabineto atstovas Štefenas Zeibertas (Steffen Seibert).

Jis pakomentavo Bundestago ekonomikos tarnybos pranešimą, kuriame pažymima, jog, nepaisant aiškios Vokietijos ir Briuselio pozicijos, kad ekstrateritorinės sankcijos pažeidžia tarptautinę teisę, "negalima visiškai ignoruoti JAV argumentų".

Anot RIA Novosti, pasak pranešimo autorių, nacionalinių interesų apsaugos principas, kurį taiko JAV, gali "atrodyti išgalvotas", tačiau šio principo taikymas yra politinių sprendimų, kuriems nėra taikomi tokie teisiniai apribojimai, pasekmė, o tarptautinėje teisėje nėra objektyvių kriterijų, kurie reglamentuotų šio principo taikymą.

"Vyriausybė turi rimtų abejonių dėl to, ar tokios ekstrateritorinės sankcijos atitinka tarptautinę teisę. Mes išsamiai išnagrinėsime ir įvertinsime šią ataskaitą", — sakė jis pirmadienį vykusioje trumpojoje konferencijoje, atsakydamas į klausimą, ar Vokietijos vyriausybė mano, kad JAV sankcijos prieš "Nord Stream-2" pažeidžia tarptautinę teisę.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Rusija, JAV, Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos garbės reikalas: Lavrovas pasisakė apie "Nord Stream-2" projektą
Kodėl "įpėdinis Frydrichas" meluoja vokiečiams apie Putiną
Svetlana Tichanovskaja

Baltarusijos URM Tichanovskają pavadino "nauja Lietuvos įžymybe"

(atnaujinta 22:04 2020.09.29)
Pasak ministerijos atstovo, Makrono kontaktai "su keistais subjektais" neturės jokios praktinės prasmės

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija buvusią kandidatę į prezidentus Svetlaną Tiсhanovskają pavadino "nauja įžymybe", praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Antradienį užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolijus Glazas pakomentavo Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono susitikimą su Tichanovskaja per politiko vizitą Vilniuje.

"Prancūzijos prezidento Makrono vizito į Lietuvos sostinę darbotvarkė ypač nestebina. Iš esmės kyla stiprus jausmas, kad Lietuvoje atsirado nauja įžymybė, kurią visiems reikia aplankyti", — sakė Baltarusijos ministerijos atstovas.

Anot Glazo, nereikia pasiduoti iliuzijoms, nes kai kurie "skuboti kontaktai su keistais subjektais" neturi ir neturės jokios praktinės prasmės.

"Diplomatijoje yra pakankamai visų pripažintų civilizuotų instrumentų, kuriuos pasitelkus galima vesti dialogą ir ginti interesus. Šie instrumentai yra daug efektyvesni nei bandymai spausti ir primesti savo valią kaimynui", — pridūrė Glazas.

Jis pabrėžė, kad Baltarusijos užsienio politika visada buvo grindžiama tarptautine teise ir kitais suprantamais principais — valstybės interesais ir konkrečių žmonių, verslo, prekybos, saugumo, infrastruktūros ir kt. interesais.

Kaip anksčiau sakė Tichanovskaja, susitikimo su Makronu metu ji priminė, kad Baltarusijos žmonės pasisako už naujų rinkimų organizavimą šiais metais, o ESBO yra geriausia platforma deryboms dėl naujo balsavimo.

Pats Makronas anksčiau įvykius Baltarusijoje pavadino "valdžios krize" ir paragino dabartinį prezidentą Aleksandrą Lukašenką atsistatydinti. Atsakydamas į tai, Baltarusijos lyderis savo kolegą pavadino nesubrendusiu politiku ir patarė atkreipti dėmesį į Prancūzijos vidaus reikalus.

Padėtis Baltarusijoje

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų, Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Nuo pat Baltarusijos protestų pradžios Vilnius kišosi į kaimyninės valstybės reikalus.

Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti". Be to, Baltijos šalys įvedė sankcijas Baltarusijos piliečiams, tame tarpe ir Lukašenkai.

Tegai:
Svetlana Tichanovskaja, Emanuelis Makronas
Dar šia tema
Prancūzijos prezidentas susitiks su Tichanovskaja Lietuvoje, "jei ji paprašys"
Tichanovskaja paskelbė, kad yra susitikime su Makronu Vilniuje
Žiniasklaida sužinojo apie Tichanovskajos planus susitikti su Merkel