Laivas Fortūna dujotiekiui tiesti, archyvinė nuotrauka

Vokietija reaguoja į JAV grasinimus taikyti sankcijas "Nord Stream-2"

(atnaujinta 11:20 2020.07.23)
Pasak Zasnico miesto mero, Europa yra suvereni teritorija ir neturėtų leisti tokio kišimosi į ekonominius klausimus

VILNIUS, liepos 23 — Sputnik. JAV sankcijų "Nord Stream-2" sugriežtinimas yra tarptautinės teisės pažeidimas. Apie tai interviu RT Deutsch Sakė Vokietijos Zasnico miesto meras Frankas Krachtas, kuris gali būti paveiktas ribojamųjų priemonių.

"Mes dar negavome oficialaus pranešimo, tačiau turime į tai žiūrėti rimtai, nes tai yra esamų sankcijų tęsinys. Europa yra suvereni teritorija, ir manau, kad Europa neturėtų leisti tokio kišimosi į ekonominius klausimus", — paaiškino Krachtas.

Jis pridūrė, kad tokie projektai kaip "Nord Stream-2" atlieka svarbų vaidmenį plėtojant nedidelį uostamiestį: kuriamos naujos darbo vietos ir yra galimybė reklamuoti savo produktyvumo intervalą tarptautiniu lygmeniu.

"Nemanau, kad turėtume saugotis Rusijos. Meklenburgo-Pomeranijos regionas jau seniai palaiko gerus ekonominius santykius su Rusija. Mano nuomone, labai svarbu kalbėtis vienas su kitu, o ne grasinti, net šiais sunkiais laikais", — pridūrė jis.

Anksčiau JAV Atstovų rūmai patvirtino gynybos biudžeto projektą 2021 fiskaliniams metams, kuriame yra išplėstos sankcijos "Nord Stream-2". Įsigaliojus dokumentui, ribojamosios priemonės paveiks visus asmenis, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su dujotiekio tiesimu. Jos gali būti taikomos ir Frankui Krachtui, nes du Rusijos laivai, ketinantys užbaigti statybas, yra uoste, kuris 90 % priklauso Zasnico miestui.

"Nord Stream-2" projektas numato dviejų vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės iki Baltijos jūros. Projektui priešinasi Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios ketina suskystintas gamtines dujas tiekti ES, taip pat Ukraina ir kelios Europos šalys. Gruodį Vašingtonas pradėjo taikyti sankcijas, reikalaudamas, kad dujotiekio tiesimo įmonės nedelsdamos nutrauktų statybą.

Šveicarijos bendrovė "Allseas" beveik iš karto paskelbė nutraukianti savo darbus projekte.
Maskva ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis ir pelningas Europai.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, JAV, Nord Stream-2
Dar šia tema
Valstybės Dūma įvertino JAV bandymų sustabdyti "Nord Stream-2" pasekmes
Briuselis įvertino JAV veiksmus "Nord Stream-2" atžvilgiu
Vokietijos verslas planuoja atsaką į JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Rugpjūtį Klaipėdos uoste užfiksuotas 11 % krovos augimas

(atnaujinta 16:21 2020.09.23)
Pažymima, kad per mėnesį uoste krauta 4,3 mln. tonų krovinių — 412 tūkst. tonų daugiau nei tą patį 2019 metų laikotarpį

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Rugpjūtį Klaipėdos uoste užfiksuotas 11 procentų krovos augimas, praneša Klaipėdos uosto spaudos tarnyba.

Pažymima, kad per mėnesį uoste krauta 4,3 mln. tonų krovinių — 412 tūkst. tonų daugiau nei tą patį 2019 metų laikotarpį.

"Labiausiai augo biriųjų krovinių segmentas — 2020 metų rugpjūtį krauta daugiau kaip 21 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai (2020 m. rugpjūtį birių krovinių pilta 2,3 mln. tonų, 2019 metų rugpjūtį — 1,9 mln. tonų). Paskutinis vasaros mėnuo buvo itin derlingas grūdų", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad iš viso pilta 594 tūkst. tonų — tai geriausias mėnesio rezultatas per pastaruosius penkerius metus ir patenka į TOP-5 geriausių mėnesio rezultatų per visą uosto istoriją.

Tuo pačiu pranešama, kad per pirmus 2020 metų 8 mėnesius Klaipėdos uoste krauta 30,2 mln. tonų.

Teigiama, kad šių metų sausį–rugpjūtį į Klaipėdos uostą atplaukė 4 293 laivai, tai -5,1 proc. arba 231 laivu mažiau, apsilankė 151 442 keleiviai, tai -51,4 proc. arba 160 082 keleiviais mažiau nei 2019 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais.

Pažymima, kad keleivių skaičius mažesnis dėl pasaulinės pandemijos. 2020 metais į Klaipėdos uostą turėjo atplaukti 66 kruiziniai laivai, kuriais turėjo atkeliauti apie 80 tūkst. turistų.

Tegai:
ekonomika, Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Vaičiūnas aptarė bendradarbiavimą su Liuksemburgu
Rusijos ambasadorius papasakojo apie Lenkijos kovos su "Nord Stream-2" priežastį
VRM ministrė susitiko su Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotoju, vicemaršalka Piotru Zgorzelskiu, Lenkijos Seimo nariu Władysławu Teofiliu Bartoszewskiu ir Lenkijos ambasadore Lietuvoje Urszula Doroszewska

Vidaus reikalų ministrė džiaugiasi kaip niekada gerais Lietuvos ir Lenkijos santykiais

Pranešama, kad susitikimo metu buvo aptarta regioninė politika, vidaus reikalų ministrė pristatė Lenkijos Seimo atstovams pokyčius Lietuvos regioninėje politikoje ir naujai patvirtintą įstatymą

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra kaip niekada geri, sakė vidaus reikalų ministrė (VRM) Rita Tamašunienė.

Kozlovičių pasienio kontrolės punktas Bresto srityje, archyvinė nuotrauka
 
© Sputnik / Андрей Александров

Pažymima, kad šiandien VRM ministrė susitiko su Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotoju, vicemaršalka Piotru Zgorzelskiu, Lenkijos Seimo nariu Władysławu Teofiliu Bartoszewskiu ir Lenkijos ambasadore Lietuvoje Urszula Doroszewska.

Pranešama, kad susitikimo metu buvo aptarta regioninė politika, vidaus reikalų ministrė pristatė Lenkijos Seimo atstovams pokyčius Lietuvos regioninėje politikoje ir naujai patvirtintą įstatymą.

"Labai svarbu, kad Jūs, ministre, išmanote savivaldos darbą ir žinote, kokių pokyčių reikia, nes demokratija visada prasideda nuo apačios, nuo savivaldos, ne nuo centrinės valdžios, todėl stiprinti savivaldą yra itin svarbu", — teigė Lenkijos Seimo Pirmininko pavaduotojas, vicemaršalka Piotras Zgorzelskis.

Taip pat aptarti partnerystės ir dvišalio bendradarbiavimo klausimai, koronaviruso ir sienų kontrolės aktualijos, migracijos politika ir situacija Baltarusijoje. 

"Bendradarbiavimas su Lenkija mums yra vienas svarbiausių prioritetų. Praėjusią savaitę turėjome istorinį įvykį — dviejų Vyriausybių posėdį, kuris aiškiai parodė, kiek daug sąlyčio taškų mes turime. Geri santykiai tarp valstybių užtikrino ir sėkmingą bendradarbiavimą bei operatyvius sprendimus tuomet, kai buvo atkurta sienų kontrolė, taip pat aktyviai bendradarbiauja ir mūsų priešgaisrinės apsaugos tarnybos", — teigia Tamašunienė. 

VRM pranešime teigiama, kad Lenkija, kaip ir Lietuva, yra numačiusi išimtį Baltarusijos piliečiams, atvykstantiems humanitariniais pagrindais ir darbo bei mokslo reikalais. Lenkija yra suplanavusi ir finansinę paramą Baltarusijos piliečiams. 

"Norėčiau padėkoti už bendradarbiavimą Vidaus reikalų ministerijos vadovybei, nes Jūsų indėlis yra labai svarbus ir kai buvo paskelbta apie laikiną sienų kontrolės atkūrimą, ir šiuo metu, kai teikiame pagalbą Baltarusijos žmonėms, labai tą vertiname ir džiaugiamės gerais rezultatais", — sakė Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska. 

Pažymima, kad nuo rugpjūčio 11 dienos jau išduoti 277 leidimai Baltarusijos piliečiams, kurie atvyks ypatingais humanitariniais pagrindais, iš jų 70 atvyko, 20 pateikė prašymus suteikti prieglobstį.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Linkevičius yra vienas agresyviausių politikų Lietuvoje Baltarusijos vadovybės atžvilgiu. Kaip pažymėjo Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus, jo kolega lietuvis "stengiasi išlieti purvą [ant Baltarusijos] labiau nei bet kas kitas". Pasak Makėjaus, Minskas mano, kad tokia retorika, be kita ko, pasireiškia dėl artėjančių Lietuvos Seimo rinkimų.

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Lenkija, Vidaus reikalų ministerija (VRM), Rita Tamašunienė
Dar šia tema
Estijoje už apgaulę dešimt žmonių neteko pilietybės
VRM: dėl BelAE galimos grėsmės vyksta antžeminės radiacinės žvalgybos ir švarinimo mokymai
Autobusas, archyvinė nuotrauka

Fotofaktas: į miestų gatves išriedėjo rinkimų autobusai

(atnaujinta 21:11 2020.09.23)
Visuomeninis transportas su kvietimu balsuoti kursuos miestų gatvėmis iki Seimo rinkimų pabaigos 

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Artėjant Seimo rinkimams po Lietuvos miestų gatves pasklido rinkimuose dalyvauti kviečiantis visuomeninis transportas.

Троллейбус с рекламой выборов в Сейм
Troleibusas su kvietimu balsuoti rinkimuose
"Autobusai, troleibusai ir mikroautobusai su kvietimu balsuoti Seimo rinkimuose jau kursuoja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Mažeikių ir Plungės gatvėmis", — rašo VRK spaudos tarnyba.

Visuomeninis transportas, išmargintas kvietimais dalyvauti rinkimuose, Lietuvos miestų gatvėmis kursuos iki pat Seimo rinkimų pabaigos.

Šiemet Vyriausioji rinkimų komisija įregistravo 174 savarankiškus dalyvius, iš jų 15 politinių partijų ir 149 politinių partijų iškeltus kandidatus. Rinkimai vyks spalio 11 dieną. 

Tegai:
Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020