Kruonio HAE, archyvinė nuotrauka

Kauno HE ir Kruonio HAE išlaikė avarinius bandymus

(atnaujinta 14:06 2020.07.27)
Kaip pažymėjo "Ignitis gamybos" generalinis direktorius Rimgaudas Kalvaitis, bandymai patvirtino elektrinių pasirengimą netikėtoms situacijoms

VILNIUS, liepos 27 — Sputnik. Šeštadienį Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (HAE) ir Kauno hidroelektrinėje (HE) buvo sėkmingai įvykdyti vidiniai elektros energetikos sistemos atnaujinimo po totalinės avarijos bandymai, kurių metu buvo patikrintos hidroelektrinių savilaidos automatikos.

Apie tai praneša "Ignitis grupės" spaudos tarnyba.

Hidroelektrinių bandymai buvo atliekami imituojant įtampos dingimą Lietuvos elektros energetinėje sistemoje. Taip patikrinta galimybė nesant įtampos paleisti Kauno HE ir Kruonio HAE hidroagregatus ir paduoti įtampą į Lietuvos elektros energetinę sistemą. 

"Hidroelektrinės yra nuolat veikiančios, patikimai tarnauja šalies energetikos poreikiams, todėl jų galimybėmis neabejojame. O šis elektros sistemos atkūrimo bandymas dar kartą patvirtino, kad esame pasirengę netikėtoms situacijoms", — teigia "Ignitis gamybos" generalinis direktorius Rimgaudas Kalvaitis.

Pažymima, kad šios hidroelektrinės yra vienintelės elektrinės Lietuvoje, turinčios "Black Start" funkciją (savilaidos automatika)  ir dalyvaujančios energetinės sistemos atnaujinimo po totalinės avarijos bandymuose.

Hidroelektrinių bandymus inicijavo Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius "Litgrid", kuriam sistemos atkūrimo po totalinės avarijos paslaugą teikia "Ignitis gamybos" valdomos Kauno HE ir Kruonio HAE. 

Panašūs Lietuvos elektros energetikos sistemos atkūrimo bandymai vykdomi kasmet. Sistemos atkūrimas — tai elektros tiekimo atnaujinimas po avarijų elektros sistemoje, kai nutrūksta elektros tiekimas visoje šalyje.

Bandymai tęsiasi

Anksčiau buvo pranešama, kad rugpjūčio 1–2 dienomis Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" atliks dalinį technologinį izoliuoto darbo bandymą, kurio metu bus testuojama šalies elektros energijos generatorių veikla ir pasirengimas reaguoti į sistemos režimo pokyčius.

Planuojama, kad bandyme dalyvaus didieji elektros gamintojai — "Orlen Lietuva" elektrinė, Lietuvos elektrinės septintasis ir devintasis blokai, Kauno termofikacinė elektrinė, Panevėžio elektrinė bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Pažymėta, kad Lietuvos vartotojams šis bandymas poveikio neturės.

Bandymo metu dažnio ir įtampų valdymui bus naudojama jungtis su Lenkija "LitPol Link". Tinklo dalyje, kur bus atliekamas bandymas, "Litgrid" dispečeriai savarankiškai valdys dažnį.

Baltijos šalims ruošiantis sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, šių metų rugsėjo mėnesį yra planuojamas Kaliningrado izoliuoto darbo bandymas.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (jį sudaro Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu gauti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo pat metu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
bandymai, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, Kruonio HAE, Lietuva
Dar šia tema
Konservatorius pareiškė, kad nepasitiki energetikos ministru Astravo AE klausimu
Dėl šalyje vyravusių sausų orų ribojama Kauno HE gamyba
Klaipėdos uostas

"Klaipėdos nafta" per metus į šalies gamtinių dujų sistemą patiekė rekordinį SGD kiekį

(atnaujinta 19:42 2020.10.01)
Per praėjusius gamtinių dujų metus SGD terminale atliktos 74 krovos operacijos — tai daugiau nei dvigubai didesnis kiekis nei 2019 gamtinių dujų metais, kai atplaukė 33 dujovežiai

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Per praėjusius gamtinių dujų metus (iki rugsėjo 30 dienos) išdujintas ir į Lietuvos gamtinių dujų sistemą patiektas didžiausias iki šiol gamtinių dujų kiekis — 23,9 TWh, tuo tarpu pernai jis siekė 14 TWh, rašo bendrovė "Klaipėdos nafta" (KN).

"Mūsų skaičiavimai rodo, kad per 2020 dujų metus Lietuvos gamtinių dujų vartotojams nuo viso gamtinių dujų suvartoto kiekio iš SGD terminalo buvo patiekta daugiau nei 70 proc. gamtinių dujų", — sakė KN generalinis direktorius Darius Šilenskis. 

Pasak jo, SGD terminalo klientai šiemet išnaudojo palankią SGD rinkos situaciją, kai dėl paklausos šoko, kurį sukėlė COVID-19 virusas, ir dėl šiltesnės nei įprasta žiemos užsipildė Europos gamtinių dujų saugyklos, o tai lėmė ir SGD kainų mažėjimą.

Per praėjusius gamtinių dujų metus SGD terminale atliktos 74 krovos operacijos, tai yra, tiek SGD terminale apsilankė dujovežių — tai daugiau nei dvigubai didesnis kiekis nei 2019 gamtinių dujų metais, kai atplaukė 33 dujovežiai. Iš viso 2020 gamtinių dujų metais jie atgabeno 3,5 mln. kub. m SGD, tuo tarpu per palyginamuosius gamtinių dujų metus — 2,2 mln. kub. m.

Gamtinių dujų metai skaičiuojami nuo spalio 1 iki rugsėjo 30 dienos.

Tegai:
SGD, Klaipėdos nafta
Dar šia tema
Leningrado srities uostai gali pasiimti naftos srautus iš Lietuvos uostų 2024 metais
Ekspertas: Lietuva turėtų bijoti ne asmeninių, o ekonominių sankcijų
Kaliningrado sritis nori perimti dalį žemės ūkio krovinių iš Baltijos šalių
Установка камеры приёма ДОУ на строительной площадке в Любмине, архивное фото

Danija leido eksploatuoti "Nord Stream-2"

(atnaujinta 14:42 2020.10.01)
Pažymima, kad leidimas buvo išduotas remiantis daugeliu sąlygų, kurios turi užtikrinti saugų dujotiekio eksploatavimą

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Danijos energetikos agentūra išdavė leidimą "Nord Stream 2 AG" eksploatuoti "Nord Stream-2" dujotiekį šalies žemyniniame šelfe, pranešė agentūra.

"Danijos energetikos agentūra išdavė "Nord Stream 2 AG" leidimą eksploatuoti "Nord Stream-2" dujotiekį žemyniniame Danijos šelfe", — sakoma pranešime.

Pažymima, kad leidimas buvo išduotas remiantis daugeliu sąlygų, kurios turi užtikrinti saugų dujotiekio eksploatavimą.

"Lieka galioti 2019 metų spalio 30 dieną leidimo statyti "Nord Stream-2" sąlygos, nes jos dar neįvykdytos.

"Nord Stream-2" statyba

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Tuomet Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie savo darbų projekte sustabdymą. Dabar JAV aptaria eilinį sankcijų išplėtimą šiam projektui.

Kremlius anksčiau ragino nustoti "Nord Stream-2" paminėti kokio nors politizavimo kontekste, nes tai yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai, įskaitant Vokietiją.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Danija, Nord Stream-2
Dar šia tema
"Nord Stream-2" tiesiantiems laivams atsisakyta suteikti draudimą
JAV sukurs koaliciją prieš "Nord Stream-2": ar tai sustabdys statybas?
Lietuva reikalauja sankcijų prieš "Nord Stream-2" dėl Navalno
Šiauliai, archyvinė nuotrauka

Vokietija įtraukė Šiaulių regioną į koronaviruso paveiktų vietų sąrašą

(atnaujinta 19:48 2020.10.01)
Nuo šiol visiems asmenims, atvykusiems iš Šiaulių regiono į Vokietiją, taikomas izoliavimosi reikalavimas

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Vokietijos sveikatos apsaugos ministerija įtraukė Šiaulių regioną į koronaviruso (COVID-19) paveiktų vietų sąrašą, praneša Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija. 

Pagal Vokietijoje nustatytą tvarką, žmogus, atvykęs iš Šiaulių regiono, turės registruotis vietos sveikatos institucijoje ir izoliuotis 14 dienų pagal atskirose Vokietijos žemėse nustatytą tvarką. Norintieji sutrumpinti izoliacijos terminą galės iškart po atvykimo pasidaryti nemokamą koronaviruso testą, jei asmuo atvyksta iš paveikto regiono. 

Sulaukus neigiamo testo atsakymo izoliuotis nebereikia. Taip pat atvykę asmenys gali atsivežti ne senesnius nei 48 valandų Europos Sąjungos šalyje jau atlikto testo rezultatus.

Kiti Lietuvos regionai į rizikingų vietų sąrašą nėra įtraukti, atvykus iš jų izoliacija ir kitos viruso plitimo kontrolės priemonės nebus taikomos.

Vokietijoje teritorija laikoma paveikta koronaviruso, jei per 7 dienas joje užfiksuota 50 atvejų 100 000 gyventojų. Naujausiais duomenimis, Vokietijoje patvirtinta 289 tūkst. COVID-19 atvejų. 

Šiuo metu Lietuvoje galioja ekstremali padėtis dėl COVID-19 plitimo. Ketvirtadienio duomenimis, šalyje per visą epidemijos laikotarpį patvirtinti 4784 COVID-19 ligos atvejai. Šiuo metu serga 2249 asmenys, 2424 pasveiko. Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 91 koronavirusinės infekcijos atvejis.

Anksčiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė pareiškė, kad tam tikruose Lietuvos regionuose prasidėjo antroji koronaviruso banga.

Nuo pandemijos pradžios pasaulyje koronavirusu užsikrėtė apie 33,7 mln. žmonių, mirė daugiau nei 1 mln.

Tegai:
Šiaulių rajonas, Vokietija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje