Baltarusijos AE

Politologas: Lietuva nori sužlugdyti BelAE projektą pavydo

(atnaujinta 16:38 2020.07.28)
Visi oficialiojo Vilniaus pareiškimai, susiję su atomine elektrine, yra politiškai motyvuoti, mano politologas Semionas Uralovas

VILNIUS, liepos 28 — Sputnik. Lietuva suprato, kad uždariusi savo atominę elektrinę suklydo, todėl nusprendė niekam neleisti turėti savo atominės elektrinės, interviu Sputnik Lietuva pasakė portalo "Sonar-2050" vyriausiasis redaktorius, politologas Semionas Uralovas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino Europos Vadovų Tarybos vadovą Šarlį Mišelį (Charles Michel) įsitraukti sprendžiant problemas, susijusias su planuojamu Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) paleidimu.

Šalies vadovas pareiškė, kad Baltarusija ir Rusija "nepaiso Europos Komisijos, ES valstybių narių ir Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų grupės (ENSREG) ekspertų reiškiamo susirūpinimo dėl Astravo AE projekto skaidrumo stokos ir daugelio branduolinės saugos standartų pažeidimų".

Politologas Semionas Uralovas pažymėjo, kad prezidento pareiškimai, susiję su BelAE, yra politiškai motyvuoti, nes Vilnius nori uždaryti objektą, ir visi argumentai yra šio plano ribose. Anot jo, tokiu būdu Lietuva "parduoda" savo poziciją ES viduje kaip "pagrindinė kovotoja su Rusijos projektais".

"Mes suprantame, kad į BelAE jie pirmiausiai žiūri kaip į Rusijos ir Baltarusijos integracijos projektą. O antrasis aspektas — tai banalus Baltijos šalių pavydas, nes lietuviai suprato, kad uždarę savo atominę elektrinę jie suklydo, kad niekas iš europiečių nestatys jiems savo atskiros, bet suvokimas atėjo per vėlai, todėl dabar jie vadovaujasi principu — tegul niekas neturės atominės elektrinės. Valdininkai yra skirtingi, skirtingos korporacijos, kurios taip pat susidomėjusios, o Lietuvos elitas šiuo atveju yra šio projekto žlugimo iniciatorius", — pasakė jis.

Ginčas tarp Lietuvos ir Baltarusijos dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui. Fizinis startas planuojamas rugpjūčio mėnesį.

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Anksčiau tapo žinoma, kad šalies valdžia planuoja surengti eilines pratybas, skirtas reagavimui į galimas "avarijas" branduoliniame objekte po to, kai epidemiologinė padėtis normalizuosis.

Daugelio ekspertų vertinimu, Lietuva nepajėgs boikotuoti Baltarusijos branduolinės energetikos objekto ES lygiu, nes net "broliškos" valstybės — Latvija ir Estija — labai atsargiai žiūri į atšiaurius Vilniaus pareiškimus ir veiksmus.

Be to, ekspertai ne kartą pažymėjo, kad aštrų Vilniaus pasipriešinimą BelAE klausimui lemia ne techninė ar aplinkosaugos problema ar saugumas, o "pasipiktinimas" dėl Ignalinos AE praradimo ir baimė prarasti savo ir be to silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Tegai:
Astravo AE, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (415)
Dar šia tema
Ekspertas: agresyvūs Lietuvos išpuoliai prieš BelAE — "visiškai fenomenalūs"
Lietuvoje pastatytos naujos radiacinio monitoringo stotys BelAE poveikiui vertinti
"Tegul kanda": Sąjunginė valstybė įvertino Lietuvos išpuolius prieš BelAE
Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje atpigo trečdaliu

(atnaujinta 22:38 2020.09.28)
Didžiausią įtaką elektros kainos kritimui "NordPool" regione darė vyravę lietingi ir vėjuoti orai

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sumažėjo 29 proc. iki 31,12 Eur/MWh, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Didmeninė elektros kaina krito ir visoje "NordPool" biržoje ir buvo 8,78 Eur/MWh.

"Didžiausią įtaką elektros kainos kritimui "NordPool" regione darė vyravę lietingi orai, dėl kurių užsipildė vandens rezervuarai Šiaurės šalyse. Dėl vėjuotų orų 21 proc. išaugo vėjo energijos gamyba. Baltijos šalių kainas paveikė didesnis elektros energijos srautas iš kaimynių šalių — Suomijos, Švedijos (SE4) ir Lenkijos", — sako bendrovės Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Rugsėjo 21–27 dienų bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse sumažėjo 1 proc. iki 490 GWh. Visose Baltijos šalyse gamyba sumažėjo 21 proc. iki 252 GWh.

Visos trys Baltijos šalys kartu pagamino pusę (51 proc.) joms reikalingos elektros energijos. 

Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas papasakojo, kuo įdomi yra 2020-ųjų metų krizė

(atnaujinta 22:26 2020.09.28)
Kaip pažymi Žygimantas Mauricas, ši krizė yra ypatinga tuo, kad netolygiai paveikė skirtingus šalies ekonomikos sektorius

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. "Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas papasakojo, kuo ypatinga yra 2020-ųjų krizė.

Kaip savo paskyroje Facebook rašo ekonomistas, mažmeninės prekybos augimas rugpjūčio mėn. paspartėjo iki 8,5 %, o rugsėjo duomenys, tikėtina, nebus prastesni, nes vartotojų pasitikėjimo rodiklis, priešingai nei tikėtasi, dar labiau išaugo. 

"Tad Lietuvoje neabejotinai turime "V" raidės formos krizę. Visgi, šią krizę taip pat galima apibūdinti kaip "K" raidės formos, nes ši krizė yra ypatinga tuo, kad netolygiai paveikė skirtingus ekonomikos sektorius. Tad kai vieni sektoriai jau tvirtai stovi ant abiejų kojų (mažmeninė prekyba, pramonė), kiti vis dar laukia šviesos tunelio gale (pvz. atvykstamojo/išvykstamojo turizmo sektorius)", — rašo Mauricas. 

Jis taip pat papildė savo pastebėjimus grafiku, kuriame palyginta 2009 ir 2020 metų krizes, pažymėdamas, kad pirmuoju atveju krizė truko 25 mėnesius, o antruoju — 2,5 mėnesio.

Ekonomistas taip pat rekomenduoja išnaudoti "gerą startą" Lietuvos ekonomikos transformacijai į aukštesnę Šiaurės Europos šalių lygą, efektyviai ir skaidriai investuojant Europos Sąjungos atsigavimo fondo bei ateities ekonomikos DNR plano lėšas.

Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika dėl su COVID-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 1,5 procentais, t. y. gerokai mažiau nei buvo numatyta vasarą (7 proc.).

Ateinančiais metais bendrasis vidaus produktas galėtų augti 3,3 procentais, o 2022–2023 metais — vidutiniškai po 2,3 procentus.

Tegai:
Žygimantas Mauricas, ekonomika, ekonomikos krizė
Medikai

Nuo koronaviruso visame pasaulyje mirė daugiau nei milijonas žmonių

(atnaujinta 08:55 2020.09.29)
Per pandemijos, kuri buvo paskelbtą kovo mėnesį, laikotarpį COVID-19 virusu užsikrėtė daugiau nei 33 milijonai žmonių, Lietuvoje — beveik 4,5 tūkstančio

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Pasaulyje daugiau kaip milijonas žmonių mirė nuo koronaviruso, tokius duomenis pateikia Džonso Hopkinso universitetas.

Antradienio 7:30 duomenimis, užregistruota 1 000 867 mirtys, iš viso per pandemiją užsikrėtė 33 282 969 žmonės.

Daugiausia aukų užfiksuota JAV, kur nuo COVID-19 mirė daugiau nei 200 tūkst. žmonių. Antroje vietoje yra Brazilija — daugiau nei 140 tūkstančių mirusių žmonių, trečioje — Indija, kurioje užregistruota per 95 tūkstančius mirčių.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterešas koronaviruso aukų skaičių visame pasaulyje vadino "pritrenkiančiu". Pasak jo, viruso plitimui, darbo praradimui ir sukrėtimams nėra pabaigos.

"Mes galime įveikti šią problemą. Turime mokytis iš klaidų. Svarbu atsakingas valdymas. Svarbus mokslas. Svarbus bendradarbiavimas", — pažymėjo Guterešas.

Tuo tarpu, jo nuomone, dezinformacija apie koronavirusą žudo žmones.

Kol pasaulis negavo vakcinos, generalinis sekretorius paragino laikytis atstumo, dėvėti kaukes ir plauti rankas.

Pasak PSO ekstremalių situacijų sveikatos psaugos srityje programos direktoriaus Maiklo Rajano, oficialūs koronaviruso mirčių skaičiai pasaulyje greičiausiai yra mažesni nei realūs.

Lietuvoje pastaruoju metu pastebimas COVID-19 atvejų skaičiaus augimas. Per pastarąją dieną koronavirusas buvo nustatytas 105 žmonėm. Nuo pandemijos pradžios susirgo 4490 žmonės, mirė 92 pacientai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė pareiškė, jog tam tikruose Lietuvos regionuose prasidėjo antroji koronaviruso banga.

Penktadienio, rugsėjo 25 dienos, duomenimis, Lietuvos sergamumo koronaviruso infekcija rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekė 31,2.

Tegai:
Lietuva, pandemija, mirtis, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Medikai pataria, kaip apgauti virusą
"Maximos" darbuotojai Radviliškyje nustatytas COVID-19 virusas
COVID-19 tyrimai šią savaitę intensyviau bus vykdomi 17-oje didelės rizikos savivaldybių
Dėl pandeminės situacijos "Sodra" ir VMI klientus aptarnaus nuotoliniu būdu