Laivas Akademik Čerskij, archyvinė nuotrauka

Pasikeitė laivo, galinčio užbaigti "Nord Stream-2" statybas, savininkas

(atnaujinta 10:37 2020.07.29)
"Gazprom" įsigijo laivą "Akademik Čerskij" 2015 metais. Nuo 2016 metų jis veikia "Gazprom Flot" veiklos skyriuje

VILNIUS, liepos 29 — Sputnik. Laivas "Akademika Čerskij", kuris, kaip tikimasi, tęs

dujotiekio "Nord Stream-2" tiesimą, nebepriklauso "Gazprom", rašo RIA Novosti.

Birželio mėnesį paaiškėjo, kad laivas priklausė Samaros šilumos ir energijos nekilnojamojo turto fondui (SŠENTF), kuris savo ruožtu priklausė "Gazprom" grupei. Tačiau fondas nebėra įtrauktas į naujausią bendrovės filialų sąrašą.

Tuo tarpu SŠENTF išlieka veikiantis juridinis asmuo ir pagal vieningo valstybės registro duomenis, jo pavadinimas yra nepasikeitęs.

"Gazprom" įsigijo laivą "Akademik Čerskij" 2015 metais. Nuo 2016 metų jis veikia "Gazprom Flot" veiklos skyriuje. Šiuo metu vamzdžių klotuvas yra Vokietijos Mukrano uoste — "Nord Sream-2" logistikos bazėje.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės iki Baltijos jūros ir Vokietijos.

Jam aktyviai priešinasi JAV, kurios ketina parduoti savo suskystintas gamtines dujas Europos Sąjungoje. Vašingtonas gruodį paskelbė taikysiąs sankcijas projektui, reikalaudamas, kad įmonės, susijusios su projektu, nedelsdamos nutrauktų statybą. Šveicarijos "Allseas" beveik iš karto paskelbė apie darbo sustabdymą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad projektas yra tik komercinio pobūdžio ir naudingas Europos partneriams.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
laivas, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (410)
Dar šia tema
Briuselis įvertino JAV veiksmus "Nord Stream-2" atžvilgiu
Vokietija reaguoja į JAV grasinimus taikyti sankcijas "Nord Stream-2"
Kremlius vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis
Nord Stream-2 statyba

Rusijos Federacijos taryba įvertino ES atsisakymo nuo "Nord Stream-2" pasekmes

(atnaujinta 13:40 2020.09.20)
Maskvos teigimu, be finansinių nuostolių, Vokietijai ir kitoms Europos šalims "kils didelių klausimų dėl garantuotų energetinių resursų užtikrinimo"

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Rusijos Federacijos tarybos užsienio reikalų komiteto narys Sergejus Cekovas pakomentavo Bundestago deputato, Tarptautinių reikalų komiteto nario Valdemaro Gerdto pareiškimą, jog atsisakymas nuo "Nord Stream-2" gres milijardų eurų baudos sankcijomis.

Kaip Сekovas pranešė "RT", Gerdtas "labai teisingai išdėstė akcentus" ir pasisakė "labai aiškiai, labai konkrečiai".

"Jei kas nors mano, kad įmanoma atšaukti "Nord Stream-2" vien dėl to, kad kažkam kils noras, arba kad galima šokti pagal JAV dūdą ir tuo metu nieko nebus, tai tikrai bus. Bus rimtos baudos sankcijos... Vokietija, ir visa Europa turės didelių klausimų, kaip užtikrinti garantuotus energetinius resursus", — pasakė Cekovas.

Pasak Cekovo, taip pat verta priminti, kad atsisakius dujotiekio statybos, nukentės ir Vokietijos, taip pat tų šalių, kurios palaikė "Nord Stream-2", autoritetas.

Rusijos senatorius išreiškė viltį, kad Gerdto išsakytos protingos mintys artimiausiu metu "vis daugiau ir daugiau" skambės Vokietijoje ir ne tik.

Anksčiau Vokietijos politikas perspėjo, kad atsisakymas nuo "Nord Stream-2" Europai grės daugiau nei dešimties milijardų eurų baudos sankcijomis. Taip pat, pasak parlamentaro, atsisakius nuo projekto kils abejonių dėl Vokietijos energetinio saugumo.

Gerdto teigimu, projekto užbaigimas yra nenaudingas JAV ir šiuo klausimu vyksta kova "nešvariais politiniais ir ekonominiais metodais".

Anksčiau Meklenburgo-Pomeranijos ministrė pirmininkė Manuela Schleswig pareiškė, kad dujotiekis užbaigtas 97 proc.

"Nord Stream 2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Tada Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie tokių darbų sustabdymą. Dabar JAV diskutuojama apie projekto apribojimų išplėtimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje interesais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, ES, Rusija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (410)
Dar šia tema
Vokietijos užsienio reikalų ministras mano, kad "Nord Stream-2" gali būti užšaldytas
Galintis užbaigti "Nord Stream-2" laivas atplaukė į Vokietijos uostą  
Europarlamentaras papasakojo apie "Nord Stream-2" užkulisius
Rusijos ledlaužis

Žiniasklaida papasakojo apie JAV "naktinį košmarą" Arktyje

(atnaujinta 15:21 2020.09.20)
Dėl klimato kaitos padarinių regione atsiveria naujos ekonominės galimybės, ir didžiausios pasaulio valstybės vis dažniau pareiškia apie savo ketinimą jame dominuoti

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Strateginis karas su Kinija ir Rusija tapo svarbiu JAV Arkties strategijos aspektu, nors prieš penkerius metus Jungtinėms Valstijoms skirti raginimai atidžiau pažvelgti į Arkties regioną tik pradėjo skambėti. Apie tai rašo žurnalo "The National Interest" ekspertas Maiklas Lajonsas (Michael Lyons).

"Arktis — tai regionas, į kurį Amerikos politikai retai atkreipia dėmesį, tačiau kuris atlikea pagrindinį vaidmenį pasaulio valstybių politikoje. Dėl klimato kaitos padarinių Arktyje atsiveria naujos ekonominės galimybės, ir didžiausios pasaulio valstybės vis dažniau pareiškia apie savo ketinimus dominuoti šiame regione. Amerikos strategų nelaimei, Vašingtonas gerokai atsilieka nuo savo konkurentų", — sakoma straipsnyje.
© CC BY-SA 3.0 / Timo Palo / Teadlased jääl
Arkties ledas iš Kinijos ledlaužio "Xue Long"

Pavyzdžiui, JAV pakrančių apsaugos tarnyba turi tik du ledlaužius. Kinija taip pat turi tik du ledlaužius. Tuo tarpu Rusijos laivynas šiuo metu turi mažiausiai 40 ledlaužių, o iki 2035 metų turės dar 13 branduolinių ledlaužių.

Pagal Įstatymą dėl biudžeto asignavimų nacionalinei gynybai 2021 metams, kuris šiuo metu yra nagrinėjamas JAV Kongrese ir kuriame yra nuoroda į 2019 metų balandžio JAV pakrančių apsaugos dokumentą apie strategines perspektyvas, "pademonstravusios operatyvinio buvimo siekį, Kanada, Danija ir Norvegija jau padarė strategines investicijas į patrulinių laivų, turinčių ledo laužymo galimybes, statybą... Jungtinės Valstijos — vienintelė Arkties valstybė, kuri nepadarė panašių investicijų į antvandeninius laivus su ledo laužymo galimybėmis, leidžiančiomis užtikrinti saugumą jūroje".
© Sputnik / Pavel Lvov
Atominis ledlaužis "50 let Pobedy" Šiaurės ašigalyje

Atstovų rūmų įstatymo projekte, be žingsnių investicijų klausimui spręsti, taip pat yra raginimas įsteigti patariamąjį komitetą jūrų pervežimų Arktyje klausimais ir pakrančių apsaugos tarnybai nukreiptas reikalavimas pateikti ataskaitą apie ginkluotųjų pajėgų Arkties potencialą (siūloma ypatingą dėmesį skirti palyginimui su užsienio ginkluotųjų pajėgų potencialu). Galiausiai šiuo įstatymo projektu JAV Gynybos departamentas raginamas įsteigti regioninį Arkties saugumo tyrimų centrą, kas taps dideliu žingsniu siekiant ištirti šį regioną.

Makro lygiu naujajame tūkstantmetyje visuotinė JAV strategija tampa vis labiau nekontroliuojama ir neprotinga. Artimųjų Rytų, kaip prioritetinės krypties, svarba sumažėjo, o Amerikos politikos mintis vis dažniau užima Kinijos kilimo klausimas.

Vaizdas iš sraigtasparnio į atominį ledlaužį "Jamal"
"Akivaizdu, Kinija yra grėsmė, kuri kardinaliai skiriasi nuo to, su kuo JAV susidūrė anksčiau. Pekinas demonstruoja didžiulę nepagarbą tarptautiniams įstatymams ir normoms (kaip matėme ginčuose dėl Pietų Kinijos jūros) ir atvirai niekinamą požiūrį į demokratiją ir žmogaus teises (Honkonge ar uigūrų Kinijoje pavyzdys). Be to, atsižvelgiant į didėjančią pasaulio ekonomikos priklausomybę nuo Kinijos, tampa aišku, kad Pekinas bus ta daugialypė ir sudėtinga problema, kurią turės spręsti ne viena Amerikos politikų karta", — rašo ekspertas.

Kinijos veržlus kilimas likdavo praktiškai nepastebėtas, o jo nepaisydamos JAV pamiršo net apie pagrindinius savo pasaulinės strategijos principus, pažymi Lajonsas.

"Pagalvokite, pavyzdžiui, apie laipsnišką Kinijos skverbimąsi į Vakarų pusrutulį, kur ji įtikino 19 Lotynų Amerikos ir Karibų jūros baseino valstybių pasirašyti su ja sutartis Si Dzinpingo iniciatyvos "Vienas diržas, vienas kelias" ribose. Kinija prasiskverbė beveik į visus pasaulio regionus. Nuo Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono bei Afrikos iki Europos ir Lotynų Amerikos — Kinija jau pradėjo stiprinti savo pozicijas ir mesti iššūkį tarptautinei tvarkai. Antrasis šaltasis karas jau prasidėjo, o JAV per ilgai šildėsi savo šlovės spinduliuose", — rašo jis.
© Depositphotos / ChinaImages
Kinijos mokslininkai ledlaužyje "Xuelong"

2018 metų sausį Kinija paskelbė save "arktine valstybe" ir pradėjo ruoštis savo Poliarinio šilko kelio iniciatyvos įgyvendinimui. Strateginė tų ekonominių galimybių, kurias atveria Arktis, svarba kol kas nėra visiškai aiški, tačiau jau dabar akivaizdu, kad Kinija pareiškė apie savo ryžtingą siekį tapti svarbia žaidėja santykinai išskirtiniame žaidime.

"Pasipriešinimas Arktyje tokiam priešininkui kaip Rusija kelia daugybę iššūkių, tačiau bendro Rusijos ir Kinijos iššūkio JAV interesams Arktyje perspektyva — tai potencialus techninis trileris ir naktinis košmaras, kuriam pasipriešinti Amerika visiškai nepasirengusi", — mano Lajonsas.
© Depositphotos / ChinaImages
Kinijos mokslininkai ledlaužyje "Xuelong"

Arktis — tai ne tik "potencialus koridorius strateginėms varžyboms" ir ne tik "potenciali aikštelė išplėstinei didžiųjų valstybių konkurencijai". Šis žaidimas jau prasidėjo, ir Amerikos politikai atsilieka nuo savo kolegų iš kitų šalių reakcijoje į šią grėsmę. JAV geologijos komitetas apskaičiavo, kad Arktyje yra maždaug 90 milijardų barelių neatrastų naftos atsargų, tai yra apie 13 procentų pasaulio atsargų ir beveik trečdalis neatrastų gamtinių dujų atsargų. Lenktynės jau prasidėjo, ir JAV šiuo metu negali joms vadovauti.

Trampo administracija pademonstravo norą pasinaudoti šių gamtos išteklių dalimi, kai 2017 metais po gana prieštaringai vertinamo įstatymo projekto priėmimo JAV Kongresas nusprendė leisti Amerikos energetikos kompanijoms pradėti tyrinėti gamtos išteklius Arkties nacionaliniame laukinės gamtos rezervate (Arctic National Wildlife Refuge). Šis Gamtos išteklių ministerijos valdomas rezervatas yra didelis "Paskutinės didžiosios neliestos gamtos" ruožas ir užima maždaug 78 000 kvadratinių kilometrų Aliaskos Šiaurės šlaito regione — pagal plotą jis maždaug lygus Čekijos plotui. Administracija jau pradėjo įgyvendinti planus palaipsniui atverti šias teritorijas naftos ir dujų gręžimui per programą, pagal kurią sklypai nuomojami energetikos įmonėms. Kadangi dominavimas energijos srityje yra pagrindinis Trampo administracijos prioritetas, vargu ar pakeis situaciją aplinkosaugininkų ir vietinių genčių, išgyvenančių šiaurės elnių bandų dėka, raginimai. (Tuo tarpu žemos naftos kainos ir staigus pasaulinės paklausos kritimas gali sulėtinti šių planų realizavimo tempus).

Iki šiol JAV užmerkdavo akis į Kinijos ambicijas praktiškai visuose pasaulio regionuose. Šios Kinijos ambicijos buvo nukreiptos be kito ko į Arktį, ir, kad sutrukdytų Rusijai ir Kinijai diktuoti žaidimo taisykles visame Arkties regione, Amerika turi tinkamai pasirengti ginti savo interesus ten, rašo straipsnio autorius. Žvalgymo darbai , šio regiono tyrinėjimas ir Pakrančių apsaugos ataskaitos — tai svarbūs žingsniai kartu su kongreso planais per ateinančius kelerius metus pastatyti dar šešis ledlaužius, kas leis šiek tiek pakeiti jėgų pusiausvyrą.

© Sputnik / Anna Iudina
Rusijos poliarininkai per darbus dėl naujos dreifuojančios stoties "SP-40" dislokavimo Arkties regione
"Jei Kinija ir Rusija sujungs savo jėgas vykdyti bendrą veiklą Arktyje, šis santykis bus 42 ledlaužiai prieš aštuonis, tai reiškia, pranašumas bus Maskvos ir Pekino pusėje. Jei Pentagonas mano, kad jos misija Arktyje yra "apriboti Kinijos ir Rusijos galimybes naudos šį regioną kaip varžybų koridorių, kuris leis jiems įgyvendinti savo strateginius tikslus", tada jis visiškai nepasiruošęs vykdyti šią misiją", — apibendrino ekspertas.
Tegai:
Arktis, Rusija, JAV, Kinija
Dar šia tema
Rusija Arktyje dislokavo dar vieną oro gynybos divizioną
Amerikos atominis povandeninis laivas Arktyje pasirodė iš po ledo — video
Nufilmuotas Rusijos Tu-142 skrydis virš Arkties
"Gazprom Neft" pirmą kartą pristatė Arkties naftą Kinijai
"Roshydromet" vadovas paaiškino naujų salų atsiradimą Arktyje
Rusijos užsienio reikalų ministerija paaiškino S-400 sistemų atsiradimą Arktyje
Buvęs JAV Federalinio rezervų banko (FED) vadovas Alan'as Greenspan'as

JAV finansų patriarchas: "Mes turime didelę problemą"

(atnaujinta 15:26 2020.09.20)
Viena ryškiausių metamorfozių, pasitaikančių Vakarų politikams ir biurokratams, yra virsmas ciniškais tiesos sakytojais, kuris įvyksta iškart po to, kai jie palieka aukštas pareigas ir nebesitiki sugrįžti į aukščiausius valdžios ar įmonių valdymo lygius

Tai labai pastebima tarp Europos politikų, kurie, išėję į pensiją, kardinaliai keičia savo retoriką ir nustoja demonstruoti neįtikėtiną meilę Vašingtonui ir jo vertybėms, tačiau tarp Amerikos valdininkų yra įdomių panašių sąmonės pokyčių pavyzdžių. Kartais jų teiginiai atrodo net pranašiški.

Pavyzdžiui, buvęs JAV Federalinio rezervų banko (Fed) vadovas Alan'as Greenspan'as, kuris tam tikra prasme yra šiuolaikinės Amerikos (ir pasaulinės) finansų sistemos tėvas, staiga paskelbė, kad JAV biudžeto deficitas iš tikrųjų yra didelė problema, o oficialūs vertinimai labai sumenkina situacijos rimtumą. Greenspan'as pažvelgė į vandenį, nes pažodžiui praėjus porai dienų po jo skandalingo interviu prezidento lenktynių favoritas Joe Biden'as rinkėjams ir ekspertų bendruomenei pateikė tokią biudžeto strategiją, kad net pagrindinę žiniasklaidą šiek tiek sukrėtė tariamo deficito lygis.

Amerikos verslo žiniasklaidos flagmanas "The Wall Street Journal" rašo: "Joe Biden'ą demokratai paskyrė nuosaikiu kandidatu į prezidentus, atmesdami aukštus vyriausybės išlaidų planus, kuriuos progresyvesni varžovai pateikė kaip pernelyg brangius. Visuotinėje rinkimų kampanijoje jis pasiūlė savo kelių trilijonų dolerių biudžeto platformą, kuri, kaip parodė nauji tyrimai, ilgalaikes Vašingtono išlaidas išstums į aukščiausią lygį per pastaruosius dešimtmečius..." "Tai yra didžiausias siūlomas kandidato į prezidentus išlaidų padidėjimas nuo George'o McGovern'o", — sakė profesorius Kent'as Smetters'as.

Pensilvanijos universiteto Vortono verslo mokyklos ekonomikos mokslų daktaras, prižiūrintis biudžeto modeliavimo projektą, turėdamas omenyje nugalėtą 1972 metų demokratų kandidatą į prezidentus, dirbančius liberalioje platformoje, kurioje buvo garantuotos minimalios pajamos visiems amerikiečiams <...> Abas'as Biden'as teigė "negalintis patvirtinti Vortono modelio skaičių tikslumo ir nepaskelbs savo paties įvertinimo". 

Atsižvelgiant į Biden'o būstinės atsisakymą rodyti savo duomenis, galima daryti prielaidą, kad šių skaičių arba išvis nėra (tai yra, biudžeto asignavimai vertinami neatsižvelgiant į jų būsimas pasekmes), arba yra tokie nemalonūs rinkimų požiūriu (nes ne kiekvienas amerikietis tiki, kad pinigai auga ant medžių), kad šių realių skaičių geriau niekam nerodyti.

Alan'as Greenspan'as pakomentavo ekonominę situaciją, remdamasis dabartiniu trijų trilijonų dolerių deficitu ir neatsižvelgdamas į scenarijų, kuriame Biden'o komanda smarkiai išplečia biudžeto skylę. Tačiau net ir dabartinis biudžetinės saviveiklos lygis kelia skausmą buvusiam vyriausiajam Amerikos bankininkui.

CNBC perpasakoja pesimistinę Amerikos bankų sistemos guru poziciją: "Buvęs federalinių rezervų sistemos pirmininkas Alan'as Greenspan'as teigė, kad didžiausios ekonominės JAV problemos yra infliacija ir biudžeto deficitas: "Apskritai aš manau, kad infliacijos prognozė, deja, yra neigiama, ir tai iš esmės yra socialinių išlaidų, išstumiančių privačias investicijas ir našumo augimą, rezultatas".

Kalbėdamas apie fiskalinį deficitą, Greenspan'as teigė, kad federalinės vyriausybės išlaidų disbalansas "nebekontroliuojamas". "Iki liepos mėnesio 2020 metų deficitas buvo 2,45 trln. dolerių — šalutinis produktas, kurį turėjo padidinti vyriausybės išlaidos, kad ekonomika išgyventų pandemiją ir (su ja susijusius) ekonominės veiklos apribojimus".

Tačiau ne tik politikams ir valdininkams, atsakingiems už biudžeto politiką, bet ir visai Amerikos valstybinei sistemai kliuvo nuo finansų pasaulio patriarcho. Kalbėdamas apie koronaviruso epidemiją ir jos pasekmes, Greenspan'as liūdnai pareiškė: "Mes mažai žinome, todėl daug apsimetame". Galima daryti prielaidą, kad senatvė, finansinė nepriklausomybė, sunkus nusiteikimas ir atmintis, kurioje yra daug nemalonių paslapčių, buvusiam Fed vadovui suteikia tam tikrą nepažeidžiamumą ir galimybę ignoruoti jo pareiškimų pasekmes.

Dėl akivaizdžių politinių priežasčių nė vienas iš dabartinių politikų — nesvarbu, ar tai būtų Biden'o komanda, ar Trump'as — nesiruošia riboti biudžeto deficito ir kovoti su infliacija, kuri JAV atveju susitelkusi ne į paprasto mėsainio kainą, o į būsto, švietimo ir medicinos išlaidas, kurios neatsispindi oficialioje statistikoje.

Maždaug nuo 2014 metų užsieniečiai nustojo finansuoti Amerikos biudžeto deficitą pirkdami vyriausybės obligacijas, ir tai aiškiai matyti iš JAV Iždo departamento statistikos, kurioje daugiausia registruojami užsieniečių grynieji JAV vyriausybės skolų pardavimai, o tai lemia, kad vis didėjančios biudžeto (karinės ir socialinės) išlaidos turi būti vis labiau finansuojamos iš spaustuvės.

Beveik bet kuri šalis, išskyrus JAV, kuri yra laiminga pagrindinės tarptautinės prekybos valiutos spausdinimo privilegijos savininkė, jau seniai būtų susidūrusi su krize, primenančia Argentinos valiutų krizę, tačiau Vašingtonui iki šiol pavyko išsisukti. Anot finansų ministro Steven'o Mnuchin'o, "dabar ne laikas nerimauti dėl biudžeto deficito ar Fed balanso", o politinės logikos požiūriu jis tikrai teisus, nes prezidento rinkimai jau visai čia pat.

Tačiau ilgainiui Alan'as Greenspan'as greičiausiai bus teisus, nes Amerikos finansų sistemos saugumo ribos nėra neribotos, o Donald'o Trump'o ir jo pirmtakų pastangomis buvo pradėtas pasaulinės finansų sistemos dolerizacijos procesas. Tai reiškia, kad atėjus skubiam poreikiui išspręsti šią problemą bus neįmanoma jos išspręsti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ekonomika, JAV