Vilnius

Finansų ministras paragino susimąstyti apie augančią Lietuvos skolą

(atnaujinta 13:15 2020.07.29)
Šapokos teigimu, yra didelė tikimybė, kad valstybės skola augs "eksponentiškai", jei respublika viršys ES leidžiamus finansinius ir ekonominius rodiklius

VILNIUS, liepos 29 — Sputnik. Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka perspėjo, kad reikia galvoti apie augančią šalies skolą, kad ji neviršytų Europos Sąjungos kriterijų. Jis tai pasakė Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje.

"Reikia galvoti apie skolos lygį. Jeigu pradedame viršyti Mastrichto kriterijus, atsiranda didelė tikimybė, kad skola pradėtų augti eksponentiškai ateityje, kalbu apie keletą metų į priekį. Skolos trajektorijai ateinantys metai, 2021–2023-ieji, ypatingai svarbūs yra", — pasakė ministras.

Jis taip pat pažymėjo, kad ministerija pateiks "saugų biudžetą". Anot Šapokos, kalbėti apie išlaidų didinimą vartojimui būtų "nesaugu".

Mastrichto kriterijais vadinami finansiniai ir ekonominiai šalies rodikliai, kurie reikalingi norint įstoti į euro zoną. Jie gavo savo pavadinimą iš to paties pavadinimo Europos Sąjungos susitarimo.

Šie kriterijai naudojami įvertinti finansų sistemos gyvybingumą, kainų lygį ir valiutos kurso stabilumą. Kriterijų tikslas — užtikrinti subalansuotą ekonominės ir valiutų sąjungos funkcionavimą.

Anksčiau po kelių dienų diskusijų Briuselyje baigėsi paskutinis derybų dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos ir Europos gaivinimo ir atsparumo fondo etapas. Palyginti su ankstesne finansine perspektyva, 2021–2027 metams Lietuvai pavyko išsiderėti 1,7 mlrd. eurų daugiau. Bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma siekia 14,5 mlrd. eurų.

Anot Lietuvos vadovo Gitano Nausėdos, prireikus Lietuva taip pat galėtų pasiskolinti iš Gaivinimo ir atsparumo fondo iki 6,8 proc. nuo Lietuvos BNP arba 3 mlrd. eurų reformoms įgyvendinti.

Anksčiau Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas susirūpino dėl Vyriausybės paskolų ir valstybės skolos, kurios, jo manymu, gali išaugti nuo 39 procentų iki 50, palyginti su šalies BVP.

Anot Vasiliausko, jei visos priemonės būtų įgyvendintos pagal paramos planą, tada "biudžeto deficitas būtų dviženklis". Jis perspėjo, kad šioje situacijoje skolų augimas bus vienas didžiausių istorijoje.

Koronaviruso pandemija sukėlė naujas finansines krizes. Šiuo metu respublikoje galioja nepaprastoji padėtis. Dėl blogėjančios epidemiologinės situacijos šalies valdžia planuoja grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą uždarose viešose vietose.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje jau nustatyta daugiau kaip 16,3 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 650 tūkstančių žmonių mirė.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik /
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
Vilius Šapoka, Lietuva, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Nord Stream-2 statybos

Ekspertas: "Nord Stream-2" klausimą gali išspręsti Vokietija, bet ne Lietuva

(atnaujinta 15:37 2020.09.25)
Vokietijoje diskutuojama apie projektą, tačiau ne Vilnius turi patarti Vokietijos vadovybei, kaip elgtis šiuo klausimu, mano ekspertas Stanislavas Mitrachovičius

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. ES gali nepalaikyti Lietuvos deputatų siūlymo įvesti sankcijas Rusijai, nes Europos Sąjunga yra suinteresuota prekyba su RF, interviu Sputnik Lietuva pasakė Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ir Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas Stanislavas Mitrachovičius.

Lietuvos Seimas užregistravo rezoliucijos projektą, raginantį Europos Sąjungą įvesti sankcijas Rusijai, atsižvelgiant į situaciją su tinklaraštininku Aleksejumi Navalnu.

Deputatai siūlo įvesti vadinamojo Magnickio tipo sankcijų mechanizmą žmogaus teisių srityje, įtraukti į jį asmenų sąrašą ir sankcijas, skirtas konkretiems sektoriams, taip pat raginimą Vokietijai atsisakyti dujotiekio projekto "Nord Stream-2".

Ekspertas Stanislavas Mitrachovičius pareiškė, kad Vokietija gali atsisakyti projekto, bet tai šiuo atveju bus jos sprendimas, o ne pritarimas Lietuvos siūlymams.

"Kalbant apie Vokietiją ir "Nord Stream-2", Vokietija, žinoma, yra pagrindinė šalis šiuo klausimu. Jei ji panorės atsisakyti projekto, ji gali tai padaryti, ji gali pasakyti, kad, pavyzdžiui, negaus dujų, bet tai bus jos sprendimas šiuo atveju, tikrai ne Lietuva jai patars ar duos vertingų nurodymų Vokietijai, kaip elgtis", — pasakė jis.

Mitrachovičius pažymėjo, kad Vokietijoje vyksta diskusijos dėl "Nord Stream-2". Pasak jo, projektas turi ir šalininkų, ir priešininkų.

"Kova tęsiasi Vokietijoje, ir tikrai ne Lietuva turi įsitraukti į šią kovą ir nurodyti Vokietijai, kaip elgtis teisingai. <...> Ne Lietuva spręs, tai ["Nord Stream-2" klausimą] spręs Vokietija", — pasakė jis.

Kita vertus, ekspertas mano, kad projektas greičiausiai bus įgyvendintas, nors galimas ir uždelsimas.

Dujotiekiui daromas spaudimas

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Šiuo metu ginčai dėl projekto paaštrėjo, atsižvelgiant į situacijos su Aleksejumi Navalnu raidą. Keletas Vakarų politikų, tarp jų ir Vokietijoje, ragina blokuoti dujotiekio įgyvendinimą.

Tačiau kanclerė Angela Merkel teigė, kad "Nord Stream-2" ir Navalno incidento klausimai neturėtų būti svarstomi kartu.

Kremlius paragino nebepolitizuoti dujotiekio, kuris yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek ES, įskaitant Vokietiją.

Aleksejaus Navalno hospitalizacija

Aleksejus Navalnas sunegalavo rugpjūčio 20 dieną lėktuve, skridusiame iš Tomsko į Maskvą. Lėktuvas skubiai nusileido Omske, o tinklaraštininkas buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių labai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas buvo nugabentas į Berlyno "Šaritė" kliniką. Po kelių dienų Vokietijos valdžia paskelbė, kad jis esą buvo apsinuodijęs "Novičiok" grupės medžiaga. Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad šias išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, o Berlyno prašymu Cheminio ginklo draudimo organizacija atlieka dar vieną tyrimą.

Maskva išsiuntė Berlyno laboratorijai prašymą pateikti išsamesnės informacijos apie analizės rezultatus, tačiau atsakymo nebuvo. Tuo tarpu prokuratūra ir policija pradėjo tyrimą tą dieną, kai Navalnas buvo paguldytas į ligoninę. Kita vertus, vienas iš "Novičiok" kūrėjų Leonidas Rinkas išreiškė abejonę, kad tinklaraštininkas buvo apnuodytas būtent šia medžiaga — anot jo, Navalnas neturėjo atitinkamų simptomų. Be to, yra žinoma, kad Vokietijos žvalgybos tarnyba BND turėjo prieigą prie "Novičiok" nuo 1990-ųjų, jį tyrė apie 20 Vakarų valstybių, o Rusija 1992 metais sustabdė plėtrą cheminio ginklo srityje ir 2017 metais sunaikino tokių medžiagų atsargas, tai patvirtino ir Cheminio ginklo draudimo organizacija.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Lietuva, Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Europarlamentaras papasakojo apie "Nord Stream-2" užkulisius
Ukraina įvardijo riziką Kijevui dėl "Nord Stream-2" blokavimo
Vokietijoje teigiama, kad nutiesta 97 % "Nord Stream-2"
Ekspertas: JAV gali įtraukti Baltijos šalis į koaliciją prieš "Nord Stream-2"
"Nord Stream-2" tiesiantiems laivams atsisakyta suteikti draudimą
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Baltarusijos krovinių išėjimas Klaipėdos gali smarkiai paveikti Lietuvos įmones

(atnaujinta 16:37 2020.09.25)
Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka grasino nukreipti krovinių srautus iš Baltijos į kitus maršrutus

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Klaipėdos uostas rizikuoja nukentėti nuo ekonominių padarinių, kuriuos sukelia griežta Vilniaus pozicija Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos atžvilgiu. Pranešė naujienų agentūra AFP.

Ust Lugos uostas
© Sputnik / Константин Чалабов

Beveik iš karto po kaimyninės šalies prezidento rinkimų Lietuva pradėjo kištis į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos valdžia nepripažįsta Lukašenkos valdžios teisėtumo ir nuolat skelbia, kad neva prezidento lenktynių rezultatai buvo "suklastoti".

Vilnius taip pat įvedė sankcijas 30 Baltarusijos piliečių, įskaitant Baltarusijos lyderį, ir išplėtė šį sąrašą kartu su Ryga ir Talinu. Į jį įtraukta dar 100 žmonių.

Reaguodamas į ribojamąsias priemones, kurių ėmėsi Lietuva, Lukašenka grasino nukreipti krovinių srautus iš Klaipėdos uosto į kitus maršrutus.

Kaip pažymi AFP, Klaipėda yra didžiausias uostas tarp Baltijos šalių. Per metus per jį pereina daugiau nei 45 milijonai tonų krovinių, iš kurių Baltarusijos krovinių srautas sudaro daugiau nei ketvirtadalį.

"Baltarusijos kroviniai yra labai svarbūs Klaipėdos uostui", — agentūrai sakė Klaipėdos uosto generalinis direktorius Algis Latakas.

Savo ruožtu Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis sakė, kad Klaipėdoje veikiančios įmonės labai atidžiai seka naujausią informaciją šia tema.

"Kai kurioms įmonėms tai reikš gana didelį neigiamą ekonominį poveikį", — sakė jis.

Be naftos produktų, kurie perkraunami Lietuvos uoste, Minskas taip pat naudoja Klaipėdą trąšoms eksportuoti į didžiausią kalio gamintoją pasaulyje "Belaruskalij".

Latakas mano, kad Klaipėda yra artimiausia Baltarusijos trąšų gamyklų vieta, todėl praktiškai bus sunku šiuos srautus nukreipti, nes Minskui reikalinga sutarta tiekimo grandinė.

Anot jo, jokių pokyčių nei Klaipėdos uoste, nei Lietuvos geležinkelyje neregistruota. Apie išsamesnes pasienio patikras pastarosiomis dienomis pranešė tik Lietuvos sunkvežimiai.

Vilniaus ir Minsko santykiai pablogėjo po prezidento rinkimų Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka. Lietuvos politikai reikalauja pakartotinio balsavimo.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sakė, kad šalis "priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų". Tačiau praėjusią savaitę Lietuvoje buvo pranešta, kad kontrolės punktai veikia kaip įprasta.

Krovinių srautų perorientavimo iš Baltijos šalių į Rusijos Federacijos uostus klausimas buvo aptartas abiejų šalių prezidentų — Aleksandro Lukašenkos ir Vladimiro Putino. Baltarusijos lyderis pabrėžė, kad tai būtų įmanoma, jei Maskva pasiūlytų ne blogesnes sąlygas nei Baltijos šalys.

Tegai:
Lietuva, ekonomika, Baltarusija, Klaipėdos uostas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Vilniaus kogeneracinė jėgainė nuo lapkričio tieks šilumą vilniečiams
Per "Danske Bank" Lietuvoje galimai vyko daugiau nei pusės milijardo eurų "plovimas"