Vilnius

Lietuvoje valstybės skolos ir BVP santykis vienas žemiausių ES

(atnaujinta 22:14 2020.07.29)
"Eurostato" duomenimis, Lietuvos Respublika pagal šį rodiklį aplenkė kaimyninę Estiją, tačiau nusileido Latvijai

VILNIUS, liepos 30 — Sputnik. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos valstybės skola sudarė daugiau nei 16,2 milijardo eurų. Tai rodo "Eurostato" statistikos agentūros duomenys.

Lietuvai apskaičiuotas rodiklis yra vienas žemiausių ES. Jis sudaro 33,2 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).

​Taip pat žemi valstybės skolos rodikliai BVP atžvilgiu pastebėti tokiose šalyse kaip Danija (33,2), Čekijos Respublika (32,8), Liuksemburgas (22,3), Bulgarija (20,3) ir Estija (8,9).

Latvijoje valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis buvo didžiausias Baltijos šalyse. Jis siekė 37,1 proc.

Aukščiausi rodikliai užfiksuoti Graikijoje (176,7), Italijoje (137,6), Portugalijoje (120), Belgijoje (104,4) ir Prancūzijoje (101,2).

2020 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje dėl priemonių, skirtų kovai su COVID-19, valstybės skolos ir BVP santykis euro zonoje siekė 86,3 proc., tuo tarpu praėjusių metų ketvirtojo ketvirčio pabaigoje šis rodiklis siekė 84,1 proc. ES šis santykis padidėjo nuo 77,7 proc. iki 79,5 proc.

Valstybės skolos ir BVP santykis Europoje — 2019
© Sputnik /
Valstybės skolos ir BVP santykis Europoje — 2019
Tegai:
BVP, valstybės skola, Lietuva, ES, Eurostatas
Dar šia tema
Ekonomistas: Lietuvos valstybės skola 2020 metais išaugs iki 50 % BVP
Lietuva išsiderėjo iš ES daugiau nei 14 mlrd eurų derybose dėl biudžeto
Lietuva iš Europos Sąjungos išprašė pinigų, kuriuos išleis JAV naudai
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius

Linkevičius pareiškė, kad Lietuva prašo nuolatinio JAV dėmesio BelAE

(atnaujinta 10:33 2020.09.18)
Pasak ministro, atominės elektrinės veiklos pradžia "derinama ne atsižvelgiant į saugumo parametrus, o į specialias datas — fizinis elektrinės paleidimas įvyko prieš pat prezidento rinkimus"

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva prašo JAV paramos užtikrinant BelAE saugumą, sakė Vašingtone su darbo vizitu besilankantis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Linkevičius ketvirtadienį susitiko su JAV energetikos sekretoriaus pavaduotoju Marku Menezesu (Mark Menezes).

Pasak ministro, Energetikos departamentas gerai informuotas apie situaciją BelAE.

"Prašome nuolatinio Jungtinių Valstijų dėmesio šiam projektui ir paramos Lietuvos pastangoms, siekiant užsitikrinti kuo didesnę jo saugą. Nuolat pabrėžiame, kad Astravas yra Rusijos geopolitinis projektas NATO pašonėje, kurio vienas iš tikslų yra savo įtakos sferoje išlaikyti ne tik Baltarusiją, bet ir Baltijos valstybes", — sakė ministras.

Jis pabrėžė, kad BelAE veiklos pradžia "derinama ne atsižvelgiant į saugumo parametrus, o į specialias datas — fizinis elektrinės paleidimas įvyko prieš pat prezidento rinkimus, o elektros gamyba, kaip skelbiama, bus pradėta lapkričio 7-ąją — minint Spalio revoliucijos metines".

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE ties Astravo statybos pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
JAV, Astravo AE, Linas Linkevičius
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Vaičiūnas pareiškė, kad Astravo AE boikotas neturės įtakos elektros kainai vartotojams
Baltijos šalių operatoriai kviečiami susitarti dėl BelAE elektros energijos boikoto
Baltarusijos energetikos ministerija atsakė į pareiškimus apie BelAE nepelningumą
Tanklaivis Coral Favia, archyvinė nuotrauka

Lietuva per rugsėjį gavo trečią Rusijos SGD krovinį

(atnaujinta 10:30 2020.09.18)
Tanklaivis "Coral Favia" įplaukė į uostą penktadienį, 04:13 vietos laiku, ir prisišvartavo šalia Klaipėdos SGD terminalo

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Į Lietuvą atvyko dujovežis iš Vysocko, kur yra Rusijos įmonės "Novatek" suskystintų gamtinių dujų (SGD) gamykla.

Portalo "Marinetraffic.com" duomenimis, tanklaivis "Coral Favia" į Klaipėdos uostą įplaukė penktadienį, 04:13 vietos laiku. Jis plaukė beveik keturias dienas. Šiuo metu laivas yra prie SGD terminalo.

Pagal "Klaipėdos naftos" grafiką į Lietuvą buvo pristatyta dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų. Tai jau trečiasis tanklaivis iš Vysocko šį mėnesį.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos dujų. Tačiau terminalas Lietuvai brangus: "Klaipėdos nafta" Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų tik už nuomą — neskaičiuojant jo išlaikymo išlaidų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Rusijos ir Norvegijos. Rusijos degalų pristatymai tapo reguliarūs nuo praėjusio pavasario. Amerikos SGD, apie kurių įsigijimą dažnai kalba Lietuvos valdžia, egzistuojant Klaipėdos terminalui, buvo tik keletas siuntų.

Tegai:
SGD, Rusija, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: Vokietijai iš esmės nepavyks išgyventi iš JAV SGD
Į Lietuvą atplukdytas antrasis Rusijos SGD krovinys rugsėjo mėnesį
Ekspertas: Rusija kone jėga išstumiama iš Europos dujų rinkos
Knygos Forestas Gampas autorius Winstonas Groomas

JAV mirė knygos "Forestas Gampas" autorius Winstonas Groomas

(atnaujinta 12:54 2020.09.18)
Rašytojo garsiausio kūrinio pagrindu buvo nufilmuotas kultinis to paties pavadinimo filmas su pagrindinį vaidmenį atlikusiu Holivudo aktoriumi Tomu Hanksu

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Eidamas 78-uosius metus mirė knygos "Forestas Gampas" ("Forrest Gump") autorius Winstonas Groomas, apie tai savo Facebook paskyroje pranešė Amerikos Ferhopo miesto, kuriame gyveno Groomas, merė Karin Wilson.

"Su dideliu liūdesiu pranešu apie mūsų brangaus draugo Winstono Groomo mirtį. Ferhopo miestas šiandien prarado savo legendinį autorių", — parašė ji.

Kas tapo rašytojo mirties priežastimi, nepranešama. Žmonės iš viso pasaulio po Karin Wilson pranešimu komentaruose reiškia užuojautą.

Populiariausia Winstono Groomo knyga tapo romanas "Forestas Gampas", parašytas 1986 metais ir ekranizuotas 1994 metais. To paties pavadinimo filmas pelnė šešis Oskaro apdovanojimus, tris "Auksinio gaublio" apdovanojimus ir daugybę kitų apdovanojimų.

Knygoje pasakojama apie psichikos sutrikimų turintį jaunuolį, kuris pats perteikia savo gyvenimo istoriją. 1995 metais Groomas parašė knygos "Forestas Gampas" tęsinį — knygą "Gampas ir ko." (angl. "Gump and Co."), kurią taip pat buvo planuota ekranizuoti, tačiau bandymai tai padaryti buvo nesėkmingi. Be šios serijos, Groomas taip pat yra parašęs keletą negrožinių knygų.

Temos:
Metų netektys — 2020
Dar šia tema
Mirė kompozitorius Ennio Morricone
Mirė žymi kino ir teatro aktorė Gražina Balandytė
Mirė poetas Aleksas Dabulskis 
Eidamas 50 metus mirė hito "I Like to Move It" autorius