Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: Astravo AE kelia nesantaiką tarp Baltijos šalių

(atnaujinta 13:37 2020.07.30)
Lietuva teigia, kad atominė elektrinė netoli šalies sienų kelia grėsmę jos saugumui, ir nori paskelbti visuotinį Baltijos šalių boikotą, tačiau negali dėl to susitarti su savo kaimynais

VILNIUS, liepos 30 — Sputnik. Naujoji Baltarusijos atominė elektrinė Astrave kelia nesantaiką tarp Baltijos šalių ir veikia Rusijos naudai, rašo Šveicarijos leidinys Neue Zürcher Zeitung.

Lietuva teigia, kad atominė elektrinė netoli šalies sienų kelia grėsmę jos saugumui, ir nori paskelbti visuotinį Baltijos šalių boikotą, tačiau negali dėl to susitarti su savo kaimynais. Visų pirma, Latvija nenori atsisakyti nebrangios energijos iš Baltarusijos.

"Baltarusijos atominė elektrinė skaldo Baltijos šalis, o Putinas trina rankas", — rašoma "Neue Zürcher Zeitung" paskelbtame straipsnyje.

Be to, kaimyninė Latvija turi kitų interesų, ir net Briuselis negali čia padėti, pabrėžia laikraštis.

Kai Lietuvos prezidentas Nausėda neatvyko į metinį susitikimą su kolegomis iš Baltijos šalių Latvijos ir Estijos, tam buvo pateiktas sausas atsakymas: "Tai įvyko dėl vidinių priežasčių". Tačiau situacija netrukus paaiškėjo — prezidentas Nausėda nelaikė tokio susitikimo "tikslingu", nes nėra bendros pozicijos "elektros energijos pirkimo iš trečiųjų šalių klausimu".

Vadinasi, Lietuva nedalyvavo tradiciniame regiono viršūnių susitikime dėl nesutarimų techniniu klausimu? Anot laikraščio korespondento Rudolfo Hermanno, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad to jau per daug, juolab, kad tai yra pirmasis toks atsisakymas dalyvauti Baltijos šalių vadovų susitikime nuo 1991 metų. Vis dėlto Lietuva norėjo pabrėžti problemos, kuri ją vargina kelerius metus, politinę svarbą. Čia kalbama apie Baltarusijos atominę elektrinę Astrave, netoli Lietuvos sienos. Artimiausiu metu turėtų būti paleistas pirmasis atominės elektrinės blokas.

Lietuvai pirmiausia rūpi du aspektai. Pirmasis yra saugumo klausimas, rašo Šveicarijos laikraštis. Lietuvos sostinė Vilnius, kuriame gyvena apie pusė milijono žmonių, yra vos už 50 km nuo Astravo. 100 km zonoje, kuri, remiantis Tarptautinės energetikos agentūros TATENA rekomendacijomis, įvykus sunkiai avarijai turėtų būti evakuota per 24 valandas, gyvena apie milijoną lietuvių, ir tai yra trečdalis šalies gyventojų.

"Tai yra didžiulė problema, nes Baltarusija nekelia pasitikėjimo branduolinės saugos klausimu, — pabrėžia laikraštis. — Jos autoritarinis režimas niekada nebuvo ypač skaidrus."

Straipsnyje pabrėžiama, kad 2016 metų vasarą Minskas bandė nuslėpti incidentą, kai ant žemės nukrito branduolinio reaktoriaus korpusas, kuris montavimo metu svėrė 330 tonų.

"Antrasis aspektas, dėl kurio Lietuva kritikuoja Astravo atominę elektrinę, yra susijęs su platesniais saugumo ir energetikos politikos klausimais. Lietuva, Latvija ir Estija, kurios iki 1991 metų buvo TSRS dalis, vis dar yra prijungtos prie Rusijos ir Baltarusijos aukštos įtampos tinklo — vadinamojo BRELL žiedo. Baltijos tinklų sinchronizavimas su žemyninės Europos sistema numatytas 2025 metais, tačiau viliojama pigi Astravo energija gali pakenkti šiam planui", — pažymi "Neue Zürcher Zeitung".

Kaip primena laikraštis, Lietuvos abejonės turi istorines šaknis. Kai po nepriklausomybės atgavimo šalis siekė įstoti į ES, Briuselis iškėlė sąlygą, kad Lietuvos Ignalinos atominė elektrinė būtų uždaryta. Žlugus Tarybų Sąjungai, elektrinė turėjo didelę vertę Lietuvai, nes dėl šios atominės elektrinės Lietuva buvo nepriklausoma nuo Rusijos elektros energijos prasme, aiškina laikraštis.

Kai 2004 ir 2009 metais buvo uždaryti abu Ignalinos AE reaktoriai, Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija pradėjo planuoti naujos atominės elektrinės statybą. Tačiau tada į situaciją įsikišo Maskva ir "iš karto sudavė dvigubą smūgį", pabrėžia straipsnio autorius. Viena vertus, su Baltarusija buvo sutarta statyti atominę elektrinę Astravo AE su dviem reaktoriais, o statybos turėjo būti beveik visiškai finansuojamos iš Rusijos paskolos, kurios suma viršija 10 milijardų JAV dolerių. Kita vertus, Rusija paskelbė panašaus masto atominės elektrinės statybą šalia Nemuno Kaliningrado srityje, kuri taip pat yra visai netoli Lietuvos.

Bet kokiu atveju trys naujos atominės elektrinės šalia Baltijos šalių negalėjo būti ekonomiškai perspektyvios, nes net pagal optimistinį scenarijų jos viršytų esamą paklausą. Tapo aišku, kad bent vieno iš projektų teks atsisakyti, o pasirinkimas krito ant Lietuvos elektrinės, nes tarptautinio projekto koordinavimas ES užtruktų ilgiau nei atitinkama Rusijos ir Baltarusijos procedūra. Oficialiai planai statyti atominę elektrinę Lietuvoje ir toliau egzistuoja, tačiau iš tikrųjų projektas neturi perspektyvų.

Projektas nesulaukė ir gyventojų palaikymo: 2012 metais du trečdaliai lietuvių manė, kad jis yra per brangus ir ekonomiškai abejotinas. Pastebėtina, kad Rusija po to taip pat atsisakė Kaliningrado atominės elektrinės statybų, pabrėžia Šveicarijos laikraštis.

Tuo tarpu Baltijos šalims pavyko užsitikrinti energijos tiekimą iš kitų šaltinių nei Rusija, net neturint naujos atominės elektrinės. Energijos tiekimo patikimumo požiūriu Baltijos šalys šiandien galėtų paklusti Lietuvos raginimui paskelbti Baltarusijos atominės energijos boikotą, pažymi straipsnio autorius.

Tačiau Lietuvai nepavyko gauti palaikymo šiuo klausimu nei Briuselyje, nei net tarp kaimyninių Baltijos šalių, nepavyko įtikinti Latvijos, kad reikalingas boikotas. Dabar Lietuva, kurios įstatymai vertina Astravo atominę elektrinę kaip keliančia grėsmę saugumui ir draudžia Baltarusijos elektros importą, regione liko vieniša. Iš visų Baltijos šalių Lietuva visada aktyviausiai kovojo už nepriklausomybę nuo Rusijos įtakos ir buvo pasirengusi tam išleisti begalę pinigų. Matyt, Latvija, atvirkščiai, vis dar nėra pasirengusi atsisakyti nebrangios elektros energijos iš Baltarusijos, rašo Šveicarijos laikraštis.

Tai, kad Baltijos šalys negali susitarti, gali nukelti svarbų sinchronizacijos iš elektros tinklo su žemyninės Europos tinklu projektą.

"Be to, Baltijos šalių atotrūkis Kremliaus vadovui Putinui parodo, kad šias šalis galima lengvai sukiršinti sumaniai panaudojus "energetinę politinę kortą", — sakoma straipsnyje.

Taip pasireiškia sena Baltijos šalių silpnumo apraiška, rašoma laikraščio išvadose. Kalbant apie "stambius tarpregioninės svarbos projektus, kurių įgyvendinimas ilgainiui galėtų sustiprinti Baltijos valstybių pozicijas, jie reguliariai įsipainioja į smulkius ginčus". Tai taikoma tiek elektros ir dujų rinkai, tiek geležinkelio "Rail Baltica" projektui.

"Kaip mažoms valstybėms, joms gali būti naudingi suderinti bendri veiksmai — jei jos sugebėtų susitarti", — apibendrina "Neue Zürcher Zeitung".

Ginčas tarp Lietuvos ir Baltarusijos dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui. Fizinis startas planuojamas rugpjūčio mėnesį.

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Anksčiau tapo žinoma, kad šalies valdžia planuoja surengti eilines pratybas, skirtas reagavimui į galimas "avarijas" branduoliniame objekte po to, kai epidemiologinė padėtis normalizuosis.

Daugelio ekspertų vertinimu, Lietuva nepajėgs boikotuoti Baltarusijos branduolinės energetikos objekto ES lygiu, nes net "broliškos" valstybės — Latvija ir Estija — labai atsargiai žiūri į atšiaurius Vilniaus pareiškimus ir veiksmus.

Be to, ekspertai ne kartą pažymėjo, kad aštrų Vilniaus pasipriešinimą BelAE klausimui lemia ne techninė ar aplinkosaugos problema ar saugumas, o "pasipiktinimas" dėl Ignalinos AE praradimo ir baimė prarasti savo ir be to silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Tegai:
Astravo AE, Baltijos šalys, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (415)
Dar šia tema
Apie Astravo AE su įkyrių musių atkaklumu
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Karbauskis ragina atsakyti už "Sąjūdžio prieš Astravo AE" "neskaidrius veiksmus"
Seimas pareiškė apie manipuliacijas asociacijoje "Sąjūdis prieš Astravo AE"
Nord Stream-2

Vokietijos vyriausybė rimtai suabejojo ​​sankcijų prieš "Nord Stream-2" teisėtumu

(atnaujinta 10:29 2020.09.29)
Pasak Bundestago ekonominės tarnybos, nacionalinių interesų apsaugos principas, kurį taiko JAV, yra politinių sprendimų pasekmė

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė rimtai abejoja, ar JAV sankcijos dujotiekio "Nord Stream-2" projektui atitinka tarptautinę teisę, sakė Vokietijos kabineto atstovas Steffenas Seibertas.

Jis pakomentavo Bundestago ekonominės tarnybos pranešimą, kuriame pažymima, kad, nepaisant aiškios Vokietijos ir Briuselio pozicijos, kad ekstrateritorinės sankcijos pažeidžia tarptautinę teisę, "negalima visiškai ignoruoti JAV argumentų".

Anot RIA Novosti, pasak pranešimo autorių, nacionalinių interesų apsaugos principas, kurį taiko JAV, gali "atrodyti išgalvotas", tačiau šio principo taikymas yra politinių sprendimų, kuriems nėra taikomi tokie teisiniai apribojimai, pasekmė, o tarptautinėje teisėje nėra objektyvių kriterijų, kuris reglamentuotų šio principo taikymą.

"Vyriausybė turi rimtų abejonių dėl tokių ekstrateritorinių sankcijų atitikimo tarptautinei teisei. Mes išsamiai išnagrinėsime ir įvertinsime šią ataskaitą", — sakė jis pirmadienį vykusioje trumpojoje konferencijoje, atsakydamas į klausimą, ar Vokietijos vyriausybė mano, kad JAV sankcijos prieš "Nord Stream-2" pažeidžia tarptautinę teisę.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Rusija, JAV, Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos garbės reikalas: Lavrovas pasisakė apie "Nord Stream-2" projektą
Kodėl "įpėdinis Frydrichas" meluoja vokiečiams apie Putiną
Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje atpigo trečdaliu

(atnaujinta 22:38 2020.09.28)
Didžiausią įtaką elektros kainos kritimui "NordPool" regione darė vyravę lietingi ir vėjuoti orai

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sumažėjo 29 proc. iki 31,12 Eur/MWh, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Didmeninė elektros kaina krito ir visoje "NordPool" biržoje ir buvo 8,78 Eur/MWh.

"Didžiausią įtaką elektros kainos kritimui "NordPool" regione darė vyravę lietingi orai, dėl kurių užsipildė vandens rezervuarai Šiaurės šalyse. Dėl vėjuotų orų 21 proc. išaugo vėjo energijos gamyba. Baltijos šalių kainas paveikė didesnis elektros energijos srautas iš kaimynių šalių — Suomijos, Švedijos (SE4) ir Lenkijos", — sako bendrovės Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Rugsėjo 21–27 dienų bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse sumažėjo 1 proc. iki 490 GWh. Visose Baltijos šalyse gamyba sumažėjo 21 proc. iki 252 GWh.

Visos trys Baltijos šalys kartu pagamino pusę (51 proc.) joms reikalingos elektros energijos.