Geležinkelis, archyvinė nuotrauka

Skirtas finansavimas Vilniaus geležinkelio mazgui elektrifikuoti

(atnaujinta 13:53 2020.07.30)
Iki 2023 metų pabaigos Lietuva planuoja elektrifikuoti visą geležinkelio liniją nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos

VILNIUS, liepos 30 — Sputnik. Vilniaus geležinkelio mazgui elektrifikuoti skirta apie 38,8 mln. eurų iš ES Sanglaudos fondų investicijų. Apie tai praneša Susisiekimo ministerija. 

Už skirtas lėšas numatoma elektrifikuoti 42 km ilgio geležinkelio ruožą įrengiant 25 kV kontaktinį geležinkelių tinklą, rekonstruoti Lentvario traukos pastotę, išplėsti geležinkelių transporto eismo valdymo centrą.

Projekto "Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimas" tikslas — modernizuoti Vilniaus geležinkelio aplinkkelio ruožą Kyviškės–Valčiūnai–Vaidotai–Paneriai bei Vilnius–Kirtimai–Valčiūnai. 

"Įgyvendinus šį projektą sumažėtų aplinkos tarša ir krovinių bei keleivių vežimo geležinkelių transportu išlaidos, padidėtų geležinkelių transporto eismo sauga, o tai sąlygos ne tik geležinkelių transporto konkurencingumo padidėjimą, bet ir pagerins vietinio verslo funkcionavimo, darbo jėgos mobilumo sąlygas", — teigiama pranešime. 

Be to, tikimasi, kad elektrifikavus šį geležinkelio ruožą bus sudarytos palankesnės sąlygos logistikai ir kombinuotojo krovinių vežimo veiklai vystyti.

Projektas "Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimas" yra pirmasis iš projekto "Geležinkelio ruožo Vilnius–Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas" įgyvendinimo etapų.

Iki 2023 metų pabaigos Lietuva planuoja elektrifikuoti visą Rytų–Vakarų kryptimi šalies teritoriją kertančią geležinkelio liniją nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos. 

"Iki šiol Lietuvos geležinkelių tinkle elektrifikuotų geležinkelio kelių yra mažai — iki pradedant įgyvendinti šį projektą Lietuvoje buvo elektrifikuota tik 9 procentai visų geležinkelio kelių. Tai mažiausias rodiklis tarp ES valstybių narių, kuriose vidurkis siekia 52,7 procento", — sako susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič.

Geležinkelio ruožas nuo Vilniaus iki Kaišiadorių jau yra elektrifikuotas.

Elektrifikavus geležinkelio ruožą Vilnius–Klaipėda, išskleistas elektrifikuotų geležinkelio kelių ilgis sieks 731 km. Planuojama, kad nuo 2024 m. elektrifikuotais geležinkelio keliais bus pervežama daugiau kaip trys ketvirtadaliai visų Lietuvoje geležinkelių transportu pervežamų krovinių ir du trečdaliai traukiniais vežamų keleivių.

Tegai:
geležinkelių bėgiai, geležinkelis, Vilnius
Dar šia tema
Keleivių srautas Kaliningrado geležinkeliu smarkiai sumažėjo
Lietuva modernizuos geležinkelio liniją nuo Kauno iki sienos su Lenkija
Ingrida Šimonytė

Šimonytė: "PKN Orlen" investicijos turėtų prisidėti prie naujų darbo vietų kūrimo

(atnaujinta 16:59 2021.02.25)
Taip pat pažymima, kad įgyvendinant strategiją bus diversifikuojami pajamų šaltiniai, kuriais siekiama iki 2050 metų sumažinti anglies dvideginio emisijas iki nulio

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Premjerė Ingrida Šimonytė susitiko su "PKN Orlen" koncerno prezidentu Danieliu Obajteku ir AB "Orlen Lietuva" generaliniu direktoriumi Michalu Rudnickiu, teigiama Vyriausybės pranešime.

Pabrėžiama, kad susitikimo metu "PKN Orlen" koncernas pristatė 2030-ųjų metų strategiją ir būsimas investicijas, kurios susijusios su koncerno įsipareigojimais mažinti taršą ir siekti aplinkosaugos tikslų.

"Planuojamos "PKN Orlen" investicijos Lietuvoje turėtų prisidėti prie naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos atsigavimo regione. Labai svarbu, kad koncerno akiratyje išlieka aplinkosauga  ir investicijos bus skirtos atsinaujinančiai energetikos plėtrai", — sakė premjerė.

Pažymima, kad įgyvendinant strategiją bus diversifikuojami pajamų šaltiniai, kuriais siekiama iki 2050 metų sumažinti anglies dvideginio emisijas iki nulio.

Taip pat, Lenkijos Vyriausybė vykdo koncerno įmonių konsolidavimą, pagal kurį prie "PKN Orlen" prijungs "Lotos", "PGNiG", "Energa".

Šių 4 įmonių metinės pajamos siekia 45 mlrd. eurų, grynasis pelnas — 1,33 mlrd. eurų.

Tegai:
susitikimas, Orlen Lietuva, Ingrida Šimonytė
 BelAE

Lietuva paragino Ukrainą boikotuoti BelAE "solidarumo"

(atnaujinta 16:30 2021.02.25)
Kreivys mano, kad elektros energijos prekybos su Baltarusija nutraukimas yra būtina sąlyga nutraukti antrojo maitinimo bloko statybą

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys paragino Ukrainą solidarizuotis BelAE klausimu, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Ši tema buvo aptarta jungtiniame Lietuvos ir Ukrainos parlamentų užsienio reikalų komitetų posėdyje.

Pasak Lietuvos ministro, tuo metu, kai BelAE buvo pradėta eksploatuoti, joje jau buvo aptikti "gedimai", kurie kelia rimtą nerimą ir esą rodo saugumo problemas.

Kreivys taip pat pabrėžė, kad prekybos elektros energija nutraukimas su Baltarusija yra būtina sąlyga nutraukti antrojo Baltarusijos atominės elektrinės bloko statybą.

"Astravo atominė elektrinė yra geopolitinis projektas ir mūsų bendra grėsmė, todėl kviečiu kolegas ukrainiečius solidarizuotis stabdant jos tolimesnę plėtrą", — sakė Energetikos ministerijos vadovas.

Anksčiau Ukraina atnaujino elektros energijos importą iš Rusijos ir Baltarusijos. Laikinai einantis Ukrainos energetikos ministro pareigas Jurijus Vitrenka teigė, kad jis pasisako už "pagrįstus apribojimus" elektros energijos importui iš Rusijos ir Baltarusijos. Jis taip pat pasisakė už atjungimą nuo energetikos sistemos su Rusijos Federacija ir Baltarusija, sakydamas, kad Kijevas turi susivienyti su Europos energetikos sistema.

Nacionalinė energetikos ir komunalinių paslaugų reguliavimo komisija (NEURCU) 2020 metų gruodžio 16 dieną posėdyje nuo 2021 metų sausio 1 dienos panaikino teisės aktų įgyvendinimo normą, suteikiančią jai teisę visų pirma atšaukti aukcionai, skirti paskirstyti tarptautinius skerspjūvius pagal importą, elektros energijos eksportas į šalis, kurios nėra energetikos bendruomenės narės.

Tai leido prekybininkams importuoti elektrą iš Rusijos ir Baltarusijos.

Ginčas dėl Astravo AE

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

Tegai:
Lietuva, Ukraina, Astravo AE, Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Vasario 26-oji

Kokia šiandien diena: vasario 26-osios šventės

(atnaujinta 17:36 2021.02.25)
Vasario 26 yra 57-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 308 dienos

Šiandien saulė teka 07:19, leidžiasi 17:46, dienos ilgumas 10 val. 27min.

Mėnulis (delčia) teka 01:43 val., leidžiasi 10:32 val.

Savo vardadienį šiandien švenčia Aleksandras, Aurimė, Izabelė, Jogintas, Sandra, Valburga.

Vasario 26-oji Lietuvos istorijoje

1806 metais gimė gydytojas ir kultūros veikėjas Kazimieras Vilčinskis. Jis savo lėšomis leido ir spausdino "Vilniaus albumą" Paryžiuje bei Londone. Mirė 1895 m.

1885 metais gimė Aleksandras Stulginskis, Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas, 1918 metų Vasario 16 Lietuvos Valstybės atkūrimo akto signataras, antrasis Lietuvos prezidentas. Mirė 1969 m.

1902 metais gimė poetas, kunigas, vienuolis jėzuitas Pranciškus Masilionis. Mirė 1980 m.

1943 metais gimė politikė, pirmoji Lietuvos ministrė pirmininkė po Nepriklausomybės atkūrimo (1990–1991 m.) Kazimira Danutė Prunskienė.

1998 metais įvyko prezidento Valdo Adamkaus inauguracijos iškilmės.

2012 metais eidamas 80-uosius metus mirė skulptorius Lionginas Virbickas.

Vasario 26-oji pasaulio istorijoje

1531 metais žemės drebėjimo aukomis Portugalijoje tapo dešimtys tūkstančių žmonių, sugriauta didesnė Lisabonos miesto dalis.

1797 metais Anglijos bankas pirmą kartą apyvarton išleido vieno svaro banknotus.

1815 metais Napoleonas Bonapartas pabėgo iš tremties Elbos saloje.

1871 metais Prancūzija ir Vokietija pasirašė Versalio taikos sutartį.

1935 metais pirmą kartą viešai pademonstruotas radaro veikimas.

1936 metais Adolfas Hitleris Saksonijoje atidarė pirmąją "Volkswagen" automobilių gamyklą.

1952 metais Vintstonas Čerčilis paskelbė, jog Didžioji Britanija pasigamino atominę bombą.

1995 metais Kinija ir JAV pasirašė susitarimą, padėjusį išvengti prekybos karo; Kinija įsipareigojo gerbti autorines teises, prekybinius firmų ženklus bei patentus.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai