Nord Stream-2 statyba

Politologas įvertino situaciją aplink "Nord Stream-2"

(atnaujinta 17:21 2020.07.30)
Anot politologo, JAV puoselėja savo interesus ir savo specifinę strategiją Europos energetinio saugumo srityje, o Europos Sąjunga neturi aiškios savo bendrų interesų vizijos

VILNIUS, liepos 30 — Sputnik. Europos Sąjunga neturi kuo atsakyti į JAV grasinimus taikyti sankcijas įmonėms, kurios užsiima dujotiekio "Nord Stream-2" statyba, nes tam Briuseliui reikalinga bendra pozicija dėl Rusijos, sakė Vienos universiteto Eurazijos studijų centro mokslo koordinatorius, Saugumo politikos instituto mokslo direktorius Aleksandras Dubovis RIA Novosti.

Anksčiau Austrijos naftos ir dujų korporacijos OMV vadovas Raineris Zelė (Rainer Seele) kalbėjo, kad būtina suduoti "politinį atsaką" į Vašingtono grasinimus taikyti sankcijas šioms bendrovėms.

Anot politologo, JAV puoselėja savo interesus ir savo specifinę strategiją Europos energetinio saugumo srityje, o Europos Sąjunga neturi aiškios savo bendrų interesų vizijos: ES, ypač prancūziškai ir vokiškai kalbančioje aplinkoje, dažnai diskutuojama apie vadinamąją strateginę autonomiją, tačiau klausimas neišeina iš pokalbių lygio ir taip bus dar ilgai.

"Kol nebus aiškios ES politinės valios, supratimo, kuria kryptimi ES judės ateityje, kaip ji turėtų užmegzti ryšius su savo pagrindiniais partneriais ir kaimynais, kaip turėtų atrodyti ES politika Rusijos ir energetikos sektoriuje — kol tai tęsis, bus sunku kalbėti apie tai, ką galėtų padaryti ES. Šiuo metu tai iš tikrųjų nedaug, galima sakyti — nieko. Galite laukti rinkimų JAV, bet nemanau, kad situacija kažkaip pasikeis: jei ateis į valdžią demokratai, JAV politika ES atžvilgiu nesikeis, tik retorika bus švelnesnė", — teigė Dubovis.

Jo nuomone, Europos Sąjunga yra atsidūrusi sunkioje padėtyje. Viena vertus, ji turi apsaugoti "Nord Stream-2" projekte dalyvaujančių valstybių ir įmonių interesus, taip pat būtina atsižvelgti į ilgalaikius interesus Europos Sąjungos energetikos sektoriuje, o tam reikalingas "Nord Stream-2" įgyvendinimas. Tuo tarpu ES taip pat turi atsižvelgti į Rytų Europos ES valstybių narių interesus, nes jos mano, kad Rusija yra pagrindinė grėsmė jų interesams.

"Be to, nepaisant Vašingtono spaudimo, reikia būti ypač atsargiems, kad nebūtų apsunkinti santykiai su JAV. Tai labai sunki užduotis, ir kaip ją išspręsti, manau, kad ES šiuo metu aiškiai nesupranta. Galiausiai Vokietijos pozicija bus lemiama. Jei Berlynas mano, kad "Nord Stream-2" atitinka besąlyginius ilgalaikius interesus, aš manau, kad projektas bus baigtas", — pridūrė ekspertas.

Be to, politologas pažymėjo, kad Vokietijos padėtis taip pat yra sunki: jei ji stipriai propaguos savo interesus ir darys žalą ES Rytų Europos valstybių pozicijai, tai tikrai atsilieps, ir artimiausiu metu.

"Dabar ES turi stengtis paremti diplomatines derybas "Nord Stream-2" klausimu, nepagilinti ir nepadaryti dar didesnės žalos santykiams su JAV, nes tai neatneš nieko gero", — apibendrino agentūros pašnekovas.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. JAV aktyviai priešinasi projektui, siekdamos tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, Ukrainai ir daugeliui kitų Europos šalių.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (442)
Dar šia tema
Briuselis įvertino JAV veiksmus "Nord Stream-2" atžvilgiu
Pasikeitė laivo, galinčio užbaigti "Nord Stream-2" statybas, savininkas
Kremlius vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis
Draugystė prieš Europą: Lenkija ir Ukraina susivienijo prieš "Nord Stream-2"
Nord Stream-2

Vokietija paaiškino "Nord Stream-2" svarbą  

(atnaujinta 09:54 2020.10.31)
Pasak Vokietijos atstovo, šalis dujas laiko labai svarbia technologija bent iki 2050 metų. Be to, Vokietijos vyriausybė remiasi tuo, kad bus baigtas tiesti dujotiekis

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. "Nord Stream-2" projektas yra svarbus Vokietijai, įskaitant perėjimo prie atsinaujinančių energijos šaltinių fone, paaiškino Vokietijos ambasados ​​Rusijoje ekonomikos skyriaus vadovas Matiasas Deneris, praneša RIA Novosti.

Pasak Vokietijos atstovo, šalis dujas laiko labai svarbia technologija bent iki 2050 metų. Be to, Vokietijos vyriausybė remiasi tuo, kad bus baigtas tiesti dujotiekis, sakė jis.

Jis taip pat pridūrė, kad "Nord Stream-2" aktyviai diskutuojama vykdant Vokietijos vidaus politiką, taip pat ir dėl energetikos perėjimo.

Pasak jo, dabar vyriausybė dujas laiko stabilizuojančiu veiksniu.

"Tai yra atsinaujinančios energijos gamybos klausimais yra problema, kad tokių šaltinių pasiūla yra nestabili", — aiškino Vokietijos atstovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad būtent jėgainės, naudojančios gamtines dujas, gali gerai pereiti nuo didelio prie mažo suvartojimo.

Anksčiau Berlyno parlamento narys iš partijos "Alternatyva Vokietijai" Gunaras Lindemanas pagrasino Vokietijai, jei atsisakys statyti "Nord Stream-2". Pasak jo, šis projektas yra būtinas Vokietijai, nes atmetus pigias rusiškas dujas, šalyje labai padidės energijos kainos.

Po incidento su Aleksejumi Navalniu keli Vokietijos politikai paragino taikyti sankcijas visiems, susijusiems su "Nord Stream-2" dujotiekio statybomis. Ši idėja buvo palaikoma JAV, pažymint, kad projektas esą padidina Vokietijos priklausomybę nuo Rusijos.

"Nord Stream-2" statybos

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Aleksejaus Navalno hospitalizacija

Navalnas buvo paguldytas į ligoninę rugpjūčio 20 dieną Omske, kai sunegalavo lėktuve. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Kol kas nėra aišku, kas tai sukėlė, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas lėktuvu buvo nugabentas gydytis į Vokietiją. Po to Vokietijos vyriausybė pareiškė, kad Navalnas neva buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia "Novičiok" grupės medžiaga. Vokietijos ministrų kabinetas teigė, kad Vokietijos ekspertų išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos. OPCW pranešė, kad Navalno organizme buvo rasta medžiaga, savo charakteristikomis panaši į "Novičiok", tačiau neįtraukta į draudžiamų cheminių medžiagų sąrašus.

Šiuo atžvilgiu Kremlius pareiškė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija laukia Vokietijos atsakymo į oficialų pauklausimą dėl šios situacijos. Oficiali Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, kad per mėnesį Rusija išsiuntė Vokietijai tris teisinės pagalbos prašymus dėl situacijos su Navalnu, atsakymai nebuvo gauti.

Navalno hospitalizavimo dieną prokuratūra ir policija pradėjo atlikti patikrinimus. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad tyrimo veiksmai dėl padėties su Navalnu de facto vykdomi.

Jei pasitvirtins nuodingos medžiagos buvimas, tyrimas bus atviras ir de jure. Pasak jo, Rusija yra pasirengusi bendrauti su Europa dėl situacijos su Navalnu, tačiau jai reikia informacijos iš Paryžiaus ir Berlyno.

Vokietijos valdžia anksčiau neneigė, kad šalies žvalgybos tarnyba BND nuo 1990-ųjų turėjo prieigą prie "Novičiok" nervus paralyžiuojančios medžiagos.

Berlyno "Šaritė" klinika rugsėjo 23 dieną pranešė, kad Navalnas išrašytas iš ligoninės, jo būklė patenkinama, gydantys gydytojai neatmeta, kad pacientas gali visiškai pasveikti. 

Tegai:
Nord Stream-2, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (442)
Dar šia tema
Baidenas pažadėjo Baltijos šalims stiprų atsaką Rusijai pergalės JAV rinkimuose atveju
Ekspertas: Rusija pasirengusi JAV sankcijoms dėl "Nord Stream-2"
Nord Stream

Ekspertas paaiškino, kodėl nereikia skubėti su "Nord Stream-2"

(atnaujinta 10:32 2020.10.31)
Be to, ekspertas mano, kad "Nord Stream-2" statyba bus paskutinis bendras Rusijos ir Europos Sąjungos projektas, nes ES "uoliai, atkakliai rodo save kaip nepatikimą ekonominę partnerę"

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius papasakojo, kodėl "Gazprom" gali neskubėti baigti "Nord Stream-2" dujotiekio statybos.

Specialistas pažymėjo, kad projekto negalima greitai užbaigti vienu vamzdžių klojimo laivu, tačiau Rusijos įmonė neturi pagrindo skubėti.

Nord Stream-2 
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Gazprom" atveju nereikia skubėti, nes "Jamal–Europa" ir Ukrainos dujų transportavimo sistemos tranzito pajėgumai pagal susitarimą, atsižvelgiant į pumpuojamų požeminių saugyklų lygį Europoje, leidžia šį sezoną praleisti visiškai neskubant", — interviu Sputnik Lietuva sakė jis.

Be to, ekspertas mano, kad "Nord Stream-2" statyba bus paskutinis bendras Rusijos ir Europos Sąjungos projektas, nes ES "uoliai, atkakliai rodo save kaip nepatikimą ekonominį partnerį".

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
ES, Rusija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (442)
Dar šia tema
Atominiai spąstai Rusijai. Lenkija ir jos bandymai pasistatyti atomines elektrines
Ekspertas: "Turkish Stream" bus naudingas, jei iškils problemų su Ukraina
Džo Baidenas ir Donaldas Trampas

Ekspertas įvertino susirėmimų po JAV rinkimų tikimybę

(atnaujinta 10:45 2020.10.31)
Manoma, kad po JAV prezidento rinkimų yra tikslinga bijoti ginklus turinčių žmonių pasirodymo gatvėse. Tai labai tikėtina sukels susidūrimus, pridūrė agentūros šaltinis

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Itin dešinieji ir kairieji gali išeiti į JAV miestų gatves su ginklais ir neramumais, jei prezidento Donaldo Trampo ir demokratų kandidato Džo Baideno rezultatai rinkimuose bus artimi, sako profesorius, UMasso Lowello universiteto Kriminalinės teisės ir teismo ekspertizės mokyklos saugumo tyrimų programos direktorius Ari Perleigeris, praneša RIA Novosti.

Itin dešinės grupės, dažnai labai ginkluotos, atkūrė save po protestų visoje JAV. Ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į grupę "Proud boys", kuri buvo minima per prezidento diskusijas. Trampas jų tiesiogiai nekritikavo, kreipdamasis į juos žodžiais "Eikite šalin ir laukite", kurį jie priėmė kaip palaikymo žodžius.

Žiniasklaida pranešė, kad ultradešinieji rinkimų apylinkėse registruojasi stebėtojų teisėmis, ir nerimaujama dėl galimo ginkluotų žmonių pasirodymo rajone, o tai gali turėti įtakos rinkėjų norui balsuoti. Kai kuriose valstybėse valdžia priminė, kad atviras ginklų nešiojimas rinkimų apylinkėse ir bandymas pakeisti teisėsaugos funkcijas yra neteisėti.

Žmonės su ginklais

"Manau, kad kitą dieną po rinkimų, jei rezultatai bus artimi, žmonės iš abiejų pusių gali išeiti į gatves. Ir mes galime pamatyti susidūrimus. Sunku tiksliai pasakyti, bet jei rezultatai bus artimi, abiem pusėms bus didelis spaudimas išeiti. gatvių", — RIA Novosti sakė jis.

Jis sutiko, kad tikslinga bijoti ginklus turinčių žmonių pasirodymo gatvėse. Tai labai tikėtina sukels susidūrimus, pridūrė agentūros šaltinis.

Tačiau Perligeris pripažino, kad tikisi įtikinamos Bideno pergalės, o didelis rezultatų skirtumas leis išvengti nepageidaujamų pokyčių, sakė jis.

Palaikymas iš Trampo

Prezidentas yra problemos dalis, nes jis pats atvirai kvietė žmones eiti stebėti rinkimų apylinkes, abejodamas balsavimo sąžiningumu, nors savo žodžių nekreipė į dešinę, sako Perligeris.

"Dabar matome smurto padaugėjimą, sąmokslų, suplanuotų išpuolių skaičiaus padidėjimą, pavyzdžiui, prieš Mičigano gubernatorių, Virdžinijos gubernatorių, Vičitos merą. ne tik eina balsuoti, bet ir paprastai išeina į gatves ir reiškia savo nuomonę, dalyvauja demonstracijose, mitinguose", — sakė jis.

Anot jo, situacijos, kai ginkluoti žmonės susirenka prie vietos parlamentų pastatų, taip pat yra signalas, kad jie nesutiks su politikos, kuria netiki, teisėtumu.

"Kai kurios iš šių grupių, pavyzdžiui, ragina šerifus ir teisėsaugos pareigūnus nevykdyti įstatymo dėl rinkimų apylinkių, kaukių dėvėjimo ir medicinos taisyklių laikymosi. Ir yra ginkluotų grupuočių, kurios ragina savo narius nesilaikyti įstatymų, o tai taip pat kelia nerimą", — pridūrė jis.

Jo nuomone, tokios grupės yra suinteresuotos užgniaužti balsavimą.

"Manau, kad jie nori atremti vis didėjančius protestus, kairiųjų aktyvizmą. Konkrečiau, manau, kad jiems labai rūpi, kad jei demokratai laimės, jie skatins politiką, kuri prieštarauja jų (dešiniųjų) pagrindiniams principams tokiais klausimais kaip: ginklų teisių reguliavimas, aplinkos politika ir įstatymai, žemės nuosavybės įstatymai", — paaiškino jis.

Jo nuomone, dešinieji nori žmonėms ir politikams aiškiai parodyti, kad jie nepriims tokių taisyklių.

Kraštutinių dešiniųjų ginkluotų grupių veikla tradiciškai stebima prieš rinkimus, sakė Perligeris.

"Pagrindinė nerimo priežastis yra smurto lygio didėjimas artėjant rinkimams ir savaitę po rinkimų. Manau, kad daugelis šių grupių yra įsitikinusios, ar bent jau joms buvo įteigta, kad rinkimai yra nesąžiningi, kad rinkimai yra manipuliuojami, kad rinkimų procesas yra korumpuotas ir pan. Tai reiškia, kad yra tikimybė, kad šios grupės pajus, jog rinkimų rezultatai yra neteisėti, ypač jei laimi demokratai", — aiškina jis.

Pasak jo, pagrindinis šiuo požiūriu skirtumas nuo 2016 metų rinkimų yra tas, kad dabar politinėje sistemoje yra reikšmingų veikėjų, teigiančių, kad rinkimais manipuliuojama.

"Anksčiau smurto vis daugėjo nuo dešiniųjų dešiniųjų arčiau rinkimų, nuo 1990-ųjų pradžios iki šių dienų. Per pusantrų metų prieš rinkimus stebime smurto lygio padidėjimą. Paprastai po rinkimų jis smarkiai sumažėja. Bet šį kartą ten baiminasi, kad smurtas nenuslūgs dėl mano ką tik paminėtų priežasčių", — pridūrė Perleigeris.

Jų daug, bet ne visi pavojingi

Pasak eksperto, tikslus ultradešiniųjų grupių skaičius nežinomas. Jis pažymėjo, kad "labiau tradicinės baltųjų viršininkų grupės", tokios kaip Ku Klux Klanas ir neonaciai, mažai linkusios į tikrai rimtas operacijas.

"Jie gali persekioti, gali padegti mečetę, sinagogą. Nors asmenys gali būti labai mirtini, kaip ir žmogus, prieš porą metų nuėjęs į sinagogą Pitsburge ir nužudęs 11 žmonių. Bet apskritai šios grupės yra mažiau pajėgios (smurtauti)", — sakė jis.

Šia prasme pavojingesnės yra ginkluotos asociacijos, turinčios daugiau galimybių ir plačiau. Tai apima, pavyzdžiui, "Priesaikų laikytojai" ir "Trys procentai".

"Jie turi biurus skirtingose ​​valstijose ir paprastai siunčia savo padalinius visur, kur vyksta valdžios ir žmonių susidūrimai", — sakė šaltinis.

Yra šimtai įvairių milicijos grupių, tačiau daugelis yra labai mažos ir nėra labai aktyvios, sako Perligeris. Apie 50–70 grupių yra tikrai aktyvios.

"Daugelis jų vykdo karinius mokymus, daugelis susirenka į įrangą ir ginklus, daugelis jų turi labai tvirtą koordinaciją. Ir keli iš jų yra labai dideli... Jie kelia didžiausią grėsmę", — sakė jis.

Ginkluotosios grupės, pasak jo, kuria savo ideologiją remdamosi įsitikinimu, kad federalinės valdžios institucijos per daug kišasi į piliečių gyvenimą ir pažeidžia daugelį konstitucinių teisių.

"Tai ne tik ginklų nuosavybė, bet ir žemės nuosavybė, aplinkos politika, kuri, jų manymu, kenkia jų gebėjimui palaikyti esamą padėtį. Ir jie neigia parlamentą ir federalines agentūras, kurios, jų manymu, turi per daug galios. Jie daugiausia yra antivyriausybinės grupės", — sakė Perleiger.

Be to, daugelis šių formacijų mano, kad vyriausybę kontroliuoja kai kurie užsienio žaidėjai, norintys pakenkti amerikiečių gyvenimo būdui, sako jis.

"Daugelis jų mano, kad svarbiausias valdžios šaltinis iš tikrųjų yra vietinė teisėsauga, vietinis šerifas, o ne federalinis", — tęsė jis.

Daugelis jų taip pat perėmė antisemitines ar imigrantų idėjas, pridūrė šaltinis.

Prezidento Trumpo retorika ir veiksmai atitinka jų interesus, sakė Perligeris.

"Jie tiki, kad Trampas bando sunaikinti, sumažinti federalinės vyriausybės galias. Jie mano, kad Trampo politika padeda jiems atremti federalinę vyriausybę", — sakė jis.

Pavyzdžiui, pasak jo, Trampas neįvedė jokios kovos su koronavirusu politikos nacionaliniu lygmeniu, palikdamas tai savo nuožiūra valstybėms. Be to, Trampas blokuoja bet kokį ginklų įstatymą, jis neįgyvendina aplinkos apsaugos įstatymų, jis kritikavo žvalgybą, FTB ir CŽV.

"Jiems tai patinka. Tai tiksliai atitinka jų požiūrį... Malonu stebėti, kaip jis kritikuoja visus šiuos federalinius padalinius", — aiškino agentūros pašnekovas.

Tačiau yra ir dalykų, kuriuos dešinieji spekuliuoja Trampo atžvilgiu. Pavyzdžiui, santykiai su Izraeliu ar Irano generolo Qasimo Soleimani nužudymas, sako Perligeris. Jis taip pat kritikuojamas dėl derybų su KLDR.

"Kai jie nori, jie gali rimtai kritikuoti D.Trumpą. Jis yra gera priemonė laikytis savo nuomonės, tačiau jie nėra kvaili, nelaiko jo mesiju. Šios grupės puikiai žino, kad jis yra įrankis", — pridūrė jis.

Tegai:
JAV, Donaldas Trampas, Džo Baidenas
Temos:
JAV prezidento rinkimai — 2020
Dar šia tema
"Artėja tamsi žiema": JAV baigėsi paskutiniai Trampo ir Baideno debatai
Ekspertas įvertino, kaip JAV rinkimų rezultatai paveiks santykius su Rusija