Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis pareiškė, kad Lietuvos ekonomika atlaiko COVID-19 sukeltus iššūkius

(atnaujinta 10:14 2020.07.31)
Statistikos departamento duomenys rodo, kad šalies BVP, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, antrąjį ketvirtį smuko 3,7 proc., o per pirmąjį pusmetį — 0,6 proc.

VILNIUS, liepos 30 — Sputnik. Lietuvos ekonomika atlaiko pandemijos sukeltus iššūkius, rodo naujausia Lietuvos ekonomikos apžvalga, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba. 

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, vertindamas šalies ekonomikos rodiklius, teigia, kad prie to prisidėjo ir skubiai sutelktos valstybinės ekonomikos gelbėjimo priemonės.

"Naujausia ekonomikos analizė rodo, kad Lietuvos verslas parodė puikius išlikimo instinktus. Mūsų ekonomikos atsigavimas — vienas sparčiausių Europoje. Džiaugiuosi, kad prie to prisidėjo ir skubiai sutelktos valstybinės ekonomikos gelbėjimo priemonės", — sako premjeras.

Jis taip pat pabrėžė, kad svarbu užtikrinti visos šalies atsparumą naujiems COVID-19 protrūkiams, kad nereikėtų drastiškai stabdyti ekonomikos, ir tam svarbus visų gyventojų sąmoningumas.

Vidaus rinka

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, šalies bendrasis vidaus produktas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, antrąjį ketvirtį smuko 3,7 proc., o per pirmąjį pusmetį — vos 0,6 proc.  

Vidaus vartojimo rinka atsigauna, gyventojų nuotaikos gerėja, o jų išlaidos parduotuvėse bei paslaugų teikimo vietose auga. Mažmeninės prekybos rezultatai rodo, kad namų ūkių vartojimas pasiekė prieš karantino pradžią buvusį tempą.

Metinė infliacija Lietuvoje birželio mėnesį išliko nedidelė — 0,9 proc., tačiau eliminavus energijos prekes ji siekė 3 proc. Kainų augimas buvo pastebimas maisto prekių ir paslaugų kategorijose. Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos birželį per metus padidėjo 3,1 proc. Dalies paslaugų kainos augo lėčiau, nei prieš karantino pradžią, tačiau kai kurių paslaugų kainų metinis augimas paspartėjo.

Teigiami pokyčiai užfiksuoti ir pramonės veikloje. Birželio mėnesį pramonės produkcija išaugo 6,3 proc. Nors dar nėra statistinių užsienio prekybos duomenų už birželio mėnesį, geri pramonės rezultatai birželį leidžia tikėtis, kad prekių eksporto raida taip pat gerėjo. Gegužės mėnuo eksportuotojams nebuvo palankus — prekių eksportas per metus sumažėjo 21,8 proc., o paslaugų — 15,2 proc.

Migracijos rodikliai 

Atlaisvinus asmenų judėjimą tarp valstybių birželio mėnesį į Lietuvą atvyko dvigubai daugiau asmenų nei išvyko. Ypač išaugo grįžusių Lietuvos piliečių skaičius (2 kartus, palyginti su gegužės mėn. ir 1,5 karto, palyginti su 2019 metų birželio mėn.). 2020 metų sausio–birželio mėnesių laikotarpiu grynoji migracija buvo teigiama ir sudarė 8,5 tūkst. asmenų bei turėjo teigiamą poveikį darbo jėgos pasiūlai.

Pirmieji antrojo pusmečio duomenys rodo tebeaugantį ekonominį aktyvumą. Per paskutines keturias savaites reikšmingai augo darbo pasiūlymų skaičius. Birželio 29 – liepos 27 d. Užimtumo tarnyboje įregistruota 19 tūkst. laisvų darbo vietų — 32,4 proc. daugiau, nei prieš tai buvusias keturias savaites. Daugiausia laisvų darbo vietų registravo apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei statybos įmonės.

Tegai:
ekonomika, Saulius Skvernelis, COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Paaiškėjo, kaip COVID-19 paveikė Klaipėdos uosto apyvartą
Saviškių nepaliekame: kaip Rusija padeda kaimyninėms šalims kovoti su COVID-19
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl užteršto grunto Klaipėdos uoste

(atnaujinta 17:54 2020.10.22)
Jau kelerius metus Klaipėdos uosto akvatorijoje iškastas užterštas gruntas yra saugiai sandėliuojamas specialiai įrengtoje aikštelėje

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Klaipėdos teisėsaugininkai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimos aplinkos taršos ir užteršto grunto Klaipėdos uoste tvarkymo.

Tyrimas nutrauktas konstatavus, kad nepadarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 270 str. 2 d., 228 str. 1 d. (aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas, piktnaudžiavimas).

"Uosto direkcija užterštą gruntą, iškastą uosto akvatorijoje, tvarko nenusižengdama įstatymams bei teisės aktams, darbai vykdomi turint visus reikalingus leidimus ir nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų", — teigia uosto spaudos tarnyba.

Uosto direkcija dar 2012 metais parengė užteršto grunto saugojimo aikštelės projektą, pagal kurį akvatorijoje iškastas užterštas gruntas yra saugiai sandėliuojamas specialiai įrengtoje aikštelėje. Užteršto grunto aikštelėje pagal specialią technologiją sandėliuojant iškastą marių gruntą užtikrinama, kad šis gruntas, supiltas į specialius geosintetinius konteinerius, į aplinką nepatenka.

Gruntas geosintetiniuose konteineriuose yra nusausinamas naudojant gamtai nekenksmingą technologiją. Akvatorijos dugne iškastas gruntas uždarais vamzdynais pasiekia užteršto grunto saugojimo aikštelę, kurioje sumaišomas su flokuliantu (medžiaga, kuri sulaiko kenksmingas medžiagas grunte), todėl į aplinką išpilamas tas pats marių vanduo. Užteršto grunto aikštelėje nevyksta jokie technologiniai procesai, kurių metu susidarytų aplinkai kenksmingos medžiagos.

Šiuo metu užteršto grunto aikštelėje sandėliuojama apie 190 000 m3 uoste iškasto grunto.

Tegai:
koronavirusas, Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Klaipėdos uostas priėmė amonio nitrato trąšų krovinį
Nagrinėjamos krovinių pristatymo į Klaipėdos uostą alternatyvos
Išardys metalo laužui: kas laukia Lietuvos uosto praradus baltarusiškus krovinius
Klaipėdos uostas susiduria su grėsmėmis dėl Baltarusijos
Vėjo jėgainės, archyvinė nuotrauka

Energetikos įmonės įsipareigojo pradėti taupyti energiją

(atnaujinta 17:48 2020.10.22)
Lietuva per artimiausią dešimtmetį nacionaliniu mastu turi sutaupyti 27 TWh galutinės energijos

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Energetikos ministerija kartu su didžiausiomis energetikos įmonių grupėmis "Ignitis grupė" ir EPSO-G pasirašė susitarimus, kuriais įmonės įsipareigoja iki 2030 metų sutaupyti ne mažiau nei 1,6 TWh galutinės energijos, praneša spaudos tarnyba.

"Europos Sąjungos klimato ambicijos auga, todėl kiekviena valstybė privalo maksimaliai išnaudoti visas galimybes mažinti energetikos sektoriaus poveikį klimato kaitai. Prie to prisidės ir Energetikos ministerijos pasirašyti susitarimai su didžiausiomis energetikos įmonėmis dėl energijos sutaupymo tikslų. Šie susitarimai dešimtmečiui įtvirtina įmonių aiškus įsipareigojimus eiti tvarios ir pažangios energetikos keliu", — sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Viena iš svarbiausių krypčių, kurioms Lietuva kaip ir kitos ES šalys sieks mažinti neigiamą poveikį klimatui — energijos vartojimo efektyvumo didinimas. Pagal Energetikos ministerijos sudarytus susitarimus, iki 2030 metų "Ignitis grupė" dukterinė įmonė "Energijos skirstymo operatorius" (ESO) pasieks ne mažiau nei 1,6 TWh energijos sutaupymų. EPSO-G dukterinės įmonės "Amber Grid" bei "Litgrid" įsipareigojo iki 2030 metų sutaupyti ne mažiau nei 4,19 GWh galutinės energijos.

Susitarimuose numatyta, kad įmonės įgyvendins ekonomiškai pagrįstas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, kurios padės taupyti energiją pas galutinius vartotojus. Svarbiausios susitarimuose numatytos energijos taupymo priemonės apima išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemos diegimą, kuri paskatins vartotojų elgsenos ir įpročių padidinant energijos vartojimo efektyvumą pasikeitimą, o taip pat įmonių veikloje suvartojamos energijos efektyvumo didinimą, diegiant aplinkai draugiškas ir efektyvias technologijas. Įmonės taip pat galės inicijuoti ir dalyvauti kituose galutinių vartotojų projektuose, taip pat deklaruoti ir kitų grupės įmonių pasiektus energijos sutaupymus.

Susitarimai su energetikos įmonėmis yra viena iš Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme numatytų priemonių. Įgyvendinusi visas įstatyme numatytas priemones, per artimiausius dešimt metų Lietuva iš viso planuoja sutaupyti ne mažiau kaip 27 TWh galutinės energijos.

Praėjusią savaitę Europos Komisija pateikė oficialų Lietuvos nacionalinio energetikos ir klimato srities (NEKS) plano vertinimą, kuriame pažymėjo, kad Lietuva turės skirti papildomų priemonių išsikeltiems tikslams energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje.

Tegai:
Lietuva, Energetikos ministerija
COVID-19 testas

Šalies gyventojams priminta, kaip elgtis susirgus COVID-19

(atnaujinta 20:51 2020.10.22)
Šią savaitę sutarta dėl papildomų pajėgų pasitelkimo, todėl procesas ateityje turėtų vykti sklandžiau, tačiau šiuo metu ypač svarbus gyventojų susitelkimas

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Atsižvelgiant į prastėjančią epidemiologinę situaciją Lietuvoje, dabar reikšmingas kiekvieno šalies gyventojo indėlis, rašo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Lauko kavinė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tai reiškia, kad būtina laikytis prevencijos priemonių, o susirgus — patiems imtis veiksmų ir informuoti didelę riziką sąlytį turėjusius asmenis, kad jie izoliuotųsi ir informuotų NVSC, o ne laukti specialistų skambučio.

NVSC informuoja, kad šiuo metu vėluoja asmenų, kurių testai koronavirusinei infekcijai nustatyti teigiamai, epidemiologinė diagnostika. Šią savaitę sutarta dėl papildomų pajėgų pasitelkimo, todėl procesas ateityje turėtų vykti sklandžiau, tačiau šiuo metu ypač svarbus gyventojų susitelkimas.

Kaip elgtis susirgus?

  1. Izoliuotis.
  2. Informuoti didelės rizikos sąlytį turėjusius asmenis, kad izoliuotųsi ir užpildytų NVSC anketą: https://nvsc.lrv.lt/salyti-turejusiu-asmenu-anketa ir lauktų NVSC specialistų skambučio izoliacijoje.
  3. Kreiptis į savo šeimos gydytoją, klausyti jo nurodymų.
  4. Kai susisieks NVSC specialistas, teikti jo prašomą informaciją.

Kaip elgtis sąlytį turėjusiam asmeniui?

Sąlytį turėjęs asmuo — tai su užsikrėtusiuoju 3 dienas iki tol, kol asmeniui, kuriam jau patvirtintas koronavirusas, pasireiškė simptomai, ir dvi savaites po simptomų atsiradimo bendravęs žmogus.

Jei žmogus bendravo su sergančiuoju, kuriam COVID-19 ligai būdingi simptomai nepasireiškė, tokiu atveju sąlytį turėjusiu laikomas žmogus, kontaktavęs 72 valandas iki tepinėlio sergančiajam, kuris buvo teigiamas, paėmimo ir 14 dienų po tepinėlio paėmimo.

Didelės rizikos sąlytį turėjusiu laikomas žmogus, kuris:

  • su užsikrėtusiuoju bendravo mažesniu nei 2 metrų atstumu ilgiau nei 15 minučių, arba asmuo, turėjęs tiesioginį fizinį kontaktą;
  • jei žmogus turėjo tiesioginį sąlytį be apsaugos priemonių su užkrėstais COVID-19 atvejo kūno skysčiais;
  • buvimas uždaroje patalpoje su COVID-19 liga sergančiu žmogumi ilgiau nei 15 minučių.

Mažos rizikos sąlytį su užsikrėtusiuoju koronavirusu turėjusiu laikomas žmogus, bendravęs didesniu nei 2 metrų atstumu trumpiau nei 15 minučių.

Tegai:
koronavirusas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Veryga papasakojo, kokiu atveju globos įstaigų pacientai bus vežami į ligonines
ULAC vadovas papasakojo apie kraujo grupės ir užsikrėtimo COVID-19 ryšį
ES atnaujintas trečiųjų šalių sąrašas dėl sienų atidarymo