Lietuvos bankas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos banko vadovas ankstesnį šių metų ketvirtį pavadino "gilia duobe"

(atnaujinta 11:05 2020.07.31)
Tuo tarpu Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pažymėjo, kad šalies ūkis jau atsigauna, nors ir labai netolygiai

VILNIUS, liepos 31 — Sputnik. Dėl pandemijos sukelto šoko ankstesnis ketvirtis Lietuvos ekonomikai buvo "giliausia duobė" nuo 2009 m. finansų krizės, pareiškė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, praneša LB spaudos tarnyba.

"Kiti operatyviau ekonomikos temperatūrą pamatuojantys rodikliai atskleidžia, kad šiuo metu didelė dalis ūkio sektorių iš duobės jau arba beveik išsiropštė. Vis dėlto neapibrėžtumas, ypač eksporto rinkose, tebėra itin didelis, atsigavimas yra labai nevienodas ir trapus, tad ekonomikos skatinimo priemones turime taikyti preciziškai tiksliai ir apgalvotai", — sako Vasiliauskas.

Be to, pasak Vasiliausko, Lietuvos ekonomika antrąjį ketvirtį susitraukė 5,1 proc. Naujausi ekonominiai rodikliai liudija, kad šalies ūkis jau atsigauna, nors ir labai netolygiai. Naujų paskolų suteikiama vis dar mažiau nei iki pandemijos, bet kreditavimo paklausa rodo atsigavimo ženklų.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Lietuvos banko vadovas pažymėjo, kad darbo užmokesčio pokyčiai rodo atsigavimo ženklų. Iki pandemijos atlyginimai daugumoje veiklų augo apie 9–10 proc., kovo–gegužės mėn. augimas buvo sulėtėjęs iki 3–5 proc. Naujausi birželio mėn. duomenys rodo, kad atlyginimų augimas ima atsigauti, o augimo sparta netgi siekia lygį, koks buvo iki pandemijos. Vis dėlto iš vieno mėnesio pokyčio dar anksti spręsti, ar šis atsigavimas yra tvarus.

Karantino metu reikšmingų sukrėtimų patyrė nekilnojamojo turto rinka: senos statybos butų parduota perpus mažiau, o naujos statybos būstų prekyba po itin aktyvios metų pradžios beveik sustojo. 

Būstų kainų augimas sulėtėjo iki maždaug 5, o būsto nuoma atpigo 5–10 proc. Vis dėlto šiek tiek didėjantis būsto paskolų srautas rodo pamažu grįžtantį pirkėjų susidomėjimą nekilnojamuoju turtu.

Koronaviruso pandemija sukėlė naujas finansines krizes. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis. Šią savaitę Vyriausybė nusprendė grįžti prie privalomojo kaukių dėvėjimo. Nuo rugpjūčio 1-osios kaukes bus privaloma dėvėti viešajame transporte, prekybos vietose, kavinėse, masiniuose susibūrimuose.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso patvirtinti 2062 koronaviruso atvejai, mirė 80 pacientų.

Tegai:
ekonomika, Lietuvos bankas
Dar šia tema
Lietuvos bankas išleidžia pirmąją pasaulyje skaitmeninę kolekcinę monetą
Skvernelis pareiškė, kad Lietuvos ekonomika atlaiko COVID-19 sukeltus iššūkius
Nausėda: ES lėšos turi būti nukreiptos aukštai pridėtinei vertei kurti
Установка камеры приёма ДОУ на строительной площадке в Любмине, архивное фото

Danija leido eksploatuoti "Nord Stream-2"

(atnaujinta 14:42 2020.10.01)
Pažymima, kad leidimas buvo išduotas remiantis daugeliu sąlygų, kurios turi užtikrinti saugų dujotiekio eksploatavimą

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Danijos energetikos agentūra išdavė leidimą "Nord Stream 2 AG" eksploatuoti "Nord Stream-2" dujotiekį šalies žemyniniame šelfe, pranešė agentūra.

"Danijos energetikos agentūra išdavė "Nord Stream 2 AG" leidimą eksploatuoti "Nord Stream-2" dujotiekį žemyniniame Danijos šelfe", — sakoma pranešime.

Pažymima, kad leidimas buvo išduotas remiantis daugeliu sąlygų, kurios turi užtikrinti saugų dujotiekio eksploatavimą.

"Lieka galioti 2019 metų spalio 30 dieną leidimo statyti "Nord Stream-2" sąlygos, nes jos dar neįvykdytos.

"Nord Stream-2" statyba

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Tuomet Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie savo darbų projekte sustabdymą. Dabar JAV aptaria eilinį sankcijų išplėtimą šiam projektui.

Kremlius anksčiau ragino nustoti "Nord Stream-2" paminėti kokio nors politizavimo kontekste, nes tai yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai, įskaitant Vokietiją.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Danija, Nord Stream-2
Dar šia tema
"Nord Stream-2" tiesiantiems laivams atsisakyta suteikti draudimą
JAV sukurs koaliciją prieš "Nord Stream-2": ar tai sustabdys statybas?
Lietuva reikalauja sankcijų prieš "Nord Stream-2" dėl Navalno
Pinigai

Ekonomistas papasakojo apie sėkmingą koronaviruso krizės įveikimą  

(atnaujinta 07:10 2020.10.01)
Jis pabrėžė, kad liepos mėnesio Lietuvos eksportas jau įžengė į teigiamą teritoriją, todėl galbūt šiais metais bus išvengta eksporto kritimo

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. "Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas papasakojo apie sėkmingą koronaviruso krizės įveikimą. Apie tai jis rašė savo Facebook paskyroje.

"Lietuvą iš COVID-19 krizės ištraukė ne tik plačiai savo pinigines atvėrę vartotojai, bet ir įspūdingą rezultatą pademonstravę eksportuotojai. Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas per pirmuosius septynis šių metų mėnesius nukrito vos 6% ir tai buvo vienas geriausių rezultatų visoje ES", — rašo jis.

Taip pat jis pabrėžė, kad liepos mėnesio Lietuvos eksportas jau įžengė į teigiamą teritoriją, todėl galbūt šiais metais bus išvengta eksporto kritimo. 

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Maurico teigimu, tokį rezultatą lėmė tai, kad koronaviruso metu nebuvo stabdoma pramonės ir transporto įmonių veikla, vidaus vartojimas COVID-19 krizės metu išliko stiprus, o tai didino importo iš Lietuvos paklausą. Be to, įtakos turėjo ir trumpos šalies pramonės įmonių gamybos grandinės.

Taip pat Lietuva eksportuoja santykinai mažai turizmo paslaugų, o aukštos pridėtinės vertės IT paslaugų eksportas COVID-19 krizės metu augo, todėl bendras paslaugų eksportas sausio–liepos mėnesiais susitraukė vos 3 procentais.

"Labiausiai eksportas krito Pietų Europos šalyse (Graikijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje ir Italijoje), tad šios krizės metu atskirtis tarp Šiaurės ir Pietų Europos išaugs", — teigia Mauricas.

Ekonomisto teigimu, antrosios koronaviruso bangos baimės stabdys turizmo paslaugų eksportą šiais metais, tad Pietų Europos šalyse ekonomika atsigaus tik 2021 metų antroje pusėje, o Šiaurės Europoje ekonominis aktyvumas žiemą taip pat gali kiek sumažėti.

Tegai:
koronavirusas, Žygimantas Mauricas, ekonomika
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva turėtų bijoti ne asmeninių, o ekonominių sankcijų
Pritarta siūlymui lengvinti sąskaitų atidarymą Lietuvoje trečiųjų šalių įmonėms
Karinis konfliktas Karabache

Putinas, Trampas ir Makronas susitarė dėl pareiškimo dėl padėties Karabache

(atnaujinta 16:17 2020.10.01)
Valstybių vadovai griežtai pasmerkė įtampos eskalavimą regione ir paragino nedelsiant paskelbti paliaubas, taip pat atnaujinti derybas be išankstinių sąlygų

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Rusijos, JAV ir Prancūzijos prezidentai Vladimiras Putinas, Donaldas Trampas ir Emanuelis Makronas susitarė dėl pareiškimo dėl padėties Kalnų Karabache, jis paskelbtas Kremliaus tinklalapyje.

Rusijos vadovas apie parengtą pareiškimą kalbėjo anksčiau susitikime su nuolatiniais JT Saugumo Tarybos nariais.
Valstybių vadovai griežtai pasmerkė įtampos eskalavimą regione ir paragino nedelsiant paskelbti paliaubas bei atnaujinti derybas be išankstinių sąlygų.

Karabacho kontaktinėje linijoje padėtis paaštrėjo rugsėjo 27-osios rytą. Nepripažinta respublika pareiškė, kad Azerbaidžano kariuomenė pradėjo ugnį jos teritorijoje, įskaitant sostinę Stepanakertą. Yra civilių aukų.

Baku ir Jerevanas kaltina vienas kitą dėl eskalacijos. Azerbaidžano gynybos ministerija tvirtina, kad Armėnija pradėjo šaudymą, o Azerbaidžano pajėgos vykdo tik atsakomąsias operacijas. Tuo tarpu Jerevanas teigia, kad Karabache oro ir raketų išpuolius pradėjo Azerbaidžanas.

Военный конфликт в Карабахе
© Sputnik / Минобороны Азербайджана

Karabacho konfliktas

Konfliktas prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominis regionas paskelbė apie atsiskyrimą nuo Azerbaidžano TSR. Dėl ginkluotos konfrontacijos 1992–1994 metais Baku prarado Kalnų Karabacho ir septynių gretimų regionų kontrolę.

Nuo 1992 metų ESBO Minsko grupėje, kuriai pirmininkauja Rusija, JAV ir Prancūzija, vyksta derybos dėl taikaus konflikto sprendimo. Azerbaidžanas reikalauja išsaugoti jo teritorinį vientisumą, Armėnija gina nepripažintos Kalnų Karabacho respublikos interesus, nes ji nedalyvauja derybose.

Tegai:
Prancūzija, JAV, Rusija, Kalnų Karabachas