Astravo AE

Lietuva prašo JAV dalyvauti sprendžiant Astravo AE klausimą

(atnaujinta 17:09 2020.08.04)
Energetikos ministro teigimu, šiandien bendros pastangos yra kritiškai svarbios, kad "apsaugotume mūsų piliečius nuo Astravo atominės elektrinės keliamo pavojaus"

VILNIUS, liepos 31 — Sputnik. Baltarusijai baigiant Baltarusijos atominės elektrinės statybas Astrave, netoli sienos su Lietuva, Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas paprašė aktyvesnio JAV dalyvavimo užtikrinant regiono saugumą.

Penktadienį, kalbėdamas telefonu su JAV energetikos sekretoriumi Dan Brouillette, Lietuvos ministras pabrėžė, kad elektrinė kelia branduolinę ir geopolitinę grėsmę Lietuvai ir visam regionui, pranešė Energetikos ministerija.

"Lietuvos ir JAV santykiai turi ilgą istoriją, kurioje yra daug mūsų šalių abipusio pasitikėjimo ir paramos pavyzdžių. Lietuva dar niekada neturėjo tokio visaapimančio energetikos dialogo su JAV, kokį turi dabar — labai vertiname šį dialogą ir JAV lyderystę plėtojant dvišalį ir daugiašalį energetinį bendradarbiavimą", — kalbėjo Vaičiūnas.

Jo teigimu, šiandien bendros pastangos yra kritiškai svarbios, kad "apsaugotume mūsų piliečius nuo Astravo atominės elektrinės keliamo pavojaus, kad apsaugotume pačią Baltarusiją nuo neatsakingų žingsnių, kai branduolinio objekto paleidimas forsuojamas politiškai. Astravo AE ilgiems dešimtmečiams paliks Baltarusiją Rusijos atominiame glėbyje ir priklausomybėje."

"Nord Stream-2" atveju matome ir sveikiname aktyvius ir efektyvius JAV veiksmus, ne mažesnis JAV įsitraukimas būtinas ir kitos regioninės grėsmės — Astravo AE — klausimu", — sakė jis.

Nesutarimai tarp Lietuvos ir Baltarusijos dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui. Fizinis startas planuojamas rugpjūčio mėnesį.

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Anksčiau tapo žinoma, kad šalies valdžia planuoja surengti eilines pratybas, skirtas reagavimui į galimas "avarijas" branduoliniame objekte po to, kai epidemiologinė padėtis normalizuosis.

Daugelio ekspertų vertinimu, Lietuva nepajėgs boikotuoti Baltarusijos branduolinės energetikos objekto ES lygiu, nes net "broliškos" valstybės — Latvija ir Estija — labai atsargiai žiūri į atšiaurius Vilniaus pareiškimus ir veiksmus.

Be to, ekspertai ne kartą pažymėjo, kad aštrų Vilniaus pasipriešinimą BelAE klausimui lemia ne techninė ar aplinkosaugos problema ar saugumas, o "pasipiktinimas" dėl Ignalinos AE praradimo ir baimė prarasti savo ir be to silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Tegai:
JAV, Lietuva, Astravo AE
Dar šia tema
Pasipiktino politikavimu: Nekrošius traukiasi iš "Sąjūdžio prieš Astravo AE"
Seimas pareiškė apie manipuliacijas asociacijoje "Sąjūdis prieš Astravo AE"
"Rosatom" paskelbė Astravo AE paleidimo datą
Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje atpigo trečdaliu

(atnaujinta 22:38 2020.09.28)
Didžiausią įtaką elektros kainos kritimui "NordPool" regione darė vyravę lietingi ir vėjuoti orai

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sumažėjo 29 proc. iki 31,12 Eur/MWh, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Didmeninė elektros kaina krito ir visoje "NordPool" biržoje ir buvo 8,78 Eur/MWh.

"Didžiausią įtaką elektros kainos kritimui "NordPool" regione darė vyravę lietingi orai, dėl kurių užsipildė vandens rezervuarai Šiaurės šalyse. Dėl vėjuotų orų 21 proc. išaugo vėjo energijos gamyba. Baltijos šalių kainas paveikė didesnis elektros energijos srautas iš kaimynių šalių — Suomijos, Švedijos (SE4) ir Lenkijos", — sako bendrovės Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Rugsėjo 21–27 dienų bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse sumažėjo 1 proc. iki 490 GWh. Visose Baltijos šalyse gamyba sumažėjo 21 proc. iki 252 GWh.

Visos trys Baltijos šalys kartu pagamino pusę (51 proc.) joms reikalingos elektros energijos. 

Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas papasakojo, kuo įdomi yra 2020-ųjų metų krizė

(atnaujinta 22:26 2020.09.28)
Kaip pažymi Žygimantas Mauricas, ši krizė yra ypatinga tuo, kad netolygiai paveikė skirtingus šalies ekonomikos sektorius

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. "Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas papasakojo, kuo ypatinga yra 2020-ųjų krizė.

Kaip savo paskyroje Facebook rašo ekonomistas, mažmeninės prekybos augimas rugpjūčio mėn. paspartėjo iki 8,5 %, o rugsėjo duomenys, tikėtina, nebus prastesni, nes vartotojų pasitikėjimo rodiklis, priešingai nei tikėtasi, dar labiau išaugo. 

"Tad Lietuvoje neabejotinai turime "V" raidės formos krizę. Visgi, šią krizę taip pat galima apibūdinti kaip "K" raidės formos, nes ši krizė yra ypatinga tuo, kad netolygiai paveikė skirtingus ekonomikos sektorius. Tad kai vieni sektoriai jau tvirtai stovi ant abiejų kojų (mažmeninė prekyba, pramonė), kiti vis dar laukia šviesos tunelio gale (pvz. atvykstamojo/išvykstamojo turizmo sektorius)", — rašo Mauricas. 

Jis taip pat papildė savo pastebėjimus grafiku, kuriame palyginta 2009 ir 2020 metų krizes, pažymėdamas, kad pirmuoju atveju krizė truko 25 mėnesius, o antruoju — 2,5 mėnesio.

Ekonomistas taip pat rekomenduoja išnaudoti "gerą startą" Lietuvos ekonomikos transformacijai į aukštesnę Šiaurės Europos šalių lygą, efektyviai ir skaidriai investuojant Europos Sąjungos atsigavimo fondo bei ateities ekonomikos DNR plano lėšas.

Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika dėl su COVID-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 1,5 procentais, t. y. gerokai mažiau nei buvo numatyta vasarą (7 proc.).

Ateinančiais metais bendrasis vidaus produktas galėtų augti 3,3 procentais, o 2022–2023 metais — vidutiniškai po 2,3 procentus.

Tegai:
Žygimantas Mauricas, ekonomika, ekonomikos krizė
Viktoras Pranckietis

Pranckietis pareiškė, kad Lukašenka turi palikti Baltarusijos prezidento postą

(atnaujinta 10:19 2020.09.29)
Anksčiau Europos Sąjunga atsisakė pripažinti Aleksandrą Lukašenką teisėtu Baltarusijos prezidentu

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pareiške, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nesugeba priimti "demokratijos logikos" ir turi pasitraukti iš posto. 

Apie tai Seimo pirmininkas parašė savo paskyroje Facebook

Pasak Pranckiečio, šiuo metu regione vyksta lemtingi pokyčiai, ir Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono vizitas į Lietuvą turi didelę reikšmę. 

"Šiandien, kai mūsų regionas išgyvena lemtingus pokyčius, Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono vizitas Lietuvoje yra prasmingas įvykis. Mūsų kaimynystėje egzistavusi paskutinė autokratinė Europos valdžia byra, o likusios Europos atsakas yra aiškus – demokratijos logikos nesugebantis priimti tariamas Prezidentas turi pasitraukti", – rašo Pranckietis.

Pirmadienį Prancūzijos vadovas Emanuelis Makronas su oficialiu vizitu atvyko į Lietuvą. 

Anksčiau paaiškėjo, kad Vilniuje su Prancūzijos prezidentu susitiko buvusi Baltarusijos opozicijos kandidatė į prezidentus Sviatlana Tikchanovskaja. 

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai prasidėjo Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Praėjusią savaitę Europos Sąjunga atsisakė pripažinti Lukašenką teisėtu Baltarusijos prezidentu. Inauguruojant Aleksandrą Lukašenką atimamas demokratinis teisėtumas, dėl kurio Baltarusijoje gilėja krizė, sakoma ES diplomatijos vadovo Džosefo Borelio pranešime.

Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka turėtų pasitraukti iš savo pareigų. Įvykius Baltarusijoje jis pavadino "valdžios krize", nes valdžia nesugeba priimti demokratijos logikos ir laikosi savo vietoje tik per jėgą. 

Reaguodamas į tai, Baltarusijos lyderis Prancūzijos prezidentą pavadino "nebrandžiu politiku", priminė apie "geltonąsias liemenes" ir pasiūlė Minską kaip platformą deryboms dėl valdžios perdavimo su "Black Lives Matter" grupių atstovais ir musulmonais, protestuojančiais Marselyje ir Lione.

Tegai:
Baltarusija, Aleksandras Lukašenka, Viktoras Pranckietis
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lenkija pasirengusi kartu su Baltijos šalimis įvesti sankcijas Baltarusijai apeidama ES
Ekspertas: Lietuva ne veltui ragina Rusiją tarpininkauti Baltarusijos atžvilgiu