Ledai

Lietuvos mažmeninės prekybos tinklas pasakojo, kaip karantinas paveikė ledų pardavimą

(atnaujinta 17:27 2020.08.02)
Paprastai ledų pardavimai pradeda kilti balandžio mėnesį, kai būna šilčiau, o birželio mėnesį būna didžiausia, tačiau šiemet to nebuvo

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Palyginus su praėjusia vasara, nuo birželio mėnesio ledų pardavimai yra sumažėję 13 proc., rodo prekybos tinklo "Maxima" duomenys.

Degalinė
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Pažymima, kad daugiausia ledų prekybos tinkle nupirkta birželio 19 ir 26 dienomis, kai visoje Lietuvoje sinoptikai užfiksavo karščio rekordus.

"Karantino metu pirkėjai parduotuvėse lankėsi rečiau, todėl mažėjo tam tikrų prekių pardavimai, pavyzdžiui, jau paruoštų valgyti gaminių, šviežių bandelių ir ledų. Visgi vos pasibaigus karantinui, nuo birželio 17 dienos, ledų pardavimai pradėjo augti ir aplenkė praėjusios vasaros pardavimus 5 proc.", — teigė Ernesta Dapkienė, "Maximos" komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė.

Pranešama, kad praėjusiais metais vidutiniškai vienas pirkėjas nusipirko 3,8 porcijas ledų, šiemet skaičius išaugo iki 4,2 porcijų.

"Pastebime, kad šiemet daugiau nuperkama ledų ant pagaliuko ir kūginių ledų. Tuo metu vaisinių ir ledų puodeliuose pardavimai sumažėjo 20-30 proc. Nepaisant to, ledai puodeliuose išlieka populiariausiu pasirinkimu", — sako ji.

Tuo pačiu, Lietuvos ledų gamintojai neslepia pajutę pandemijos įtaką. Planuodami apsipirkimus, gyventojai ėmė vengti ir impulsinių pirkimų, mažiau skirti lėšų ne pirmo būtinumo prekėms.

"Tai dalinai paveikė ir mūsų produkcijos, ledų, pirkimą. Tačiau priėmėme tam tikrus taktinius sprendimus, kurie su šiuo iššūkiu padėjo susidoroti. Juk vis dėlto ledai yra desertas, kuris teikia malonumą, o juo reikia mėgautis net tada, kai pasaulis eina iš proto", — sakė AB "Klaipėdos pienas", Baltijos šalių prekybos tinklų pardavimų vadovas Nerijus Valūnas.

Jo teigimu, daugiau įtakos pirkėjų pasirinkimui turėjo ir prekių kainos. Ši įmonė prisijungė prie "Maximos" inicijuotos kampanijos "Išvien dėl Lietuvos", kurios metu 80 Lietuvos gamintojų 15 proc. apmažino 800 prekių kainas. Po šio veiksmo įmonės ledų pardavimai išaugo 20-30 procentų.

Valūno teigimu labai svarbu, kad pirkėjas pirktų lietuvišką prekę ir ją galėtu įsigyti kuo dažniau, nes  prekės kaina yra žemesnė.

Tegai:
ekonomika, koronavirusas, karantinas, ledai, Maxima LT
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Lietuvos gyventojų pasitikėjimo ekonomika rodiklis padidėjo penkiais procentais
Lietuva prašo JAV dalyvauti sprendžiant Astravo AE klausimą
Nord Stream-2

Vokietijos vyriausybė rimtai suabejojo ​​sankcijų prieš "Nord Stream-2" teisėtumu

(atnaujinta 10:44 2020.09.29)
Pasak Bundestago ekonomikos tarnybos, nacionalinių interesų apsaugos principas, kurį taiko JAV, yra politinių sprendimų pasekmė

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė rimtai abejoja, ar JAV sankcijos dujotiekio "Nord Stream-2" projektui atitinka tarptautinę teisę, sakė Vokietijos ministrų kabineto atstovas Štefenas Zeibertas (Steffen Seibert).

Jis pakomentavo Bundestago ekonomikos tarnybos pranešimą, kuriame pažymima, jog, nepaisant aiškios Vokietijos ir Briuselio pozicijos, kad ekstrateritorinės sankcijos pažeidžia tarptautinę teisę, "negalima visiškai ignoruoti JAV argumentų".

Anot RIA Novosti, pasak pranešimo autorių, nacionalinių interesų apsaugos principas, kurį taiko JAV, gali "atrodyti išgalvotas", tačiau šio principo taikymas yra politinių sprendimų, kuriems nėra taikomi tokie teisiniai apribojimai, pasekmė, o tarptautinėje teisėje nėra objektyvių kriterijų, kurie reglamentuotų šio principo taikymą.

"Vyriausybė turi rimtų abejonių dėl to, ar tokios ekstrateritorinės sankcijos atitinka tarptautinę teisę. Mes išsamiai išnagrinėsime ir įvertinsime šią ataskaitą", — sakė jis pirmadienį vykusioje trumpojoje konferencijoje, atsakydamas į klausimą, ar Vokietijos vyriausybė mano, kad JAV sankcijos prieš "Nord Stream-2" pažeidžia tarptautinę teisę.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Rusija, JAV, Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos garbės reikalas: Lavrovas pasisakė apie "Nord Stream-2" projektą
Kodėl "įpėdinis Frydrichas" meluoja vokiečiams apie Putiną
Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje atpigo trečdaliu

(atnaujinta 22:38 2020.09.28)
Didžiausią įtaką elektros kainos kritimui "NordPool" regione darė vyravę lietingi ir vėjuoti orai

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sumažėjo 29 proc. iki 31,12 Eur/MWh, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Didmeninė elektros kaina krito ir visoje "NordPool" biržoje ir buvo 8,78 Eur/MWh.

"Didžiausią įtaką elektros kainos kritimui "NordPool" regione darė vyravę lietingi orai, dėl kurių užsipildė vandens rezervuarai Šiaurės šalyse. Dėl vėjuotų orų 21 proc. išaugo vėjo energijos gamyba. Baltijos šalių kainas paveikė didesnis elektros energijos srautas iš kaimynių šalių — Suomijos, Švedijos (SE4) ir Lenkijos", — sako bendrovės Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Rugsėjo 21–27 dienų bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse sumažėjo 1 proc. iki 490 GWh. Visose Baltijos šalyse gamyba sumažėjo 21 proc. iki 252 GWh.

Visos trys Baltijos šalys kartu pagamino pusę (51 proc.) joms reikalingos elektros energijos. 

Upė

Dar dviejose šalies upėse geresnės sąlygos migruoti žuvims

(atnaujinta 11:07 2020.09.29)
Pabrėžiama, kad projektas papildomai įtrauktas į ES finansuojamų valstybės projektų vandens telkinių būklei gerinti sąrašą

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Aplinkos ministerija skyrė daugiau kaip 120 tūkst. eurų ES struktūrinių fondų lėšų žuvų migracijos sąlygoms Kražantės ir Vokės upėse gerinti, teigiama ministerijos pranešime.

Pabrėžiama, kad projektas papildomai įtrauktas į ES finansuojamų valstybės projektų vandens telkinių būklei gerinti sąrašą.

"Jį vykdys, kaip numato Vandenų srities plėtros 2017–2023 metais programos įgyvendinimo veiksmų planas, Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kražantėje planuojama tvarkyti jos vagą žemiau Kelmės užtvankos slenksčio: valyti nuvedamąjį kanalą, įrengti dambas ir statinį, skirtą nukreipti neršti plaukiančias žuvis nuvedamojo kanalo link, kurio aukštupyje yra žuvų pralaida", — rašoma ministerijos pranešime.

Taip pat teigiama, kad Vokėje bus pertvarkytas Vaidotų slenkstis, įrengus akmenų metinius, bunas, paskleidus riedulius, suspaudus vagą ir pakėlus vandens lygį. 

Be šio projekto, ES finansuojamų valstybės projektų vandens telkinių būklei gerinti sąraše yra dar devyni. Tai leis sudaryti sąlygas žuvims migruoti Ventoje panaikinus Žerkščių užtvankos liekanas, pašalinti buvusio vandens malūno užtvankos liekanas Anykštos upėje ir sutvarkyti jos vagą Anykščiuose ties Malūno gatve, pagerinti Kalvių ežero (Kaišiadorių r.), Simno ežero ir Dovinės upės (Alytaus r.) vandens būklę ir kt.

Tegai:
žuvys, upė
Dar šia tema
Nesaugias prekes į rinką tiekusioms įmonėms skirtos tūkstantinės baudos
Nuo koronaviruso visame pasaulyje mirė daugiau nei milijonas žmonių