Laivas Akademik Čerskij

Lenkija skyrė baudą "Gazprom" dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 10:15 2020.08.03)
Anksčiau šiais metais Lenkijos reguliavimo institucija pranešė, kad kreipėsi į "Gazprom" su prašymu pateikti sutartis, kurias "Gazprom" dukterinė įmonė sudarė su likusiomis procedūrose dalyvaujančiomis įmonėmis, tačiau jų negavo

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Lenkijos antimonopolinis reguliuotojas (UOKiK) skyrė Rusijos bendrovei "Gazprom" 213 mln. zlotų baudą už atsisakymą bendradarbiauti "Nord Stream-2" byloje, praneša RIA Novosti.

2018 metais UOKiK pateikė kaltinimus šešioms bendrovėms dėl "Nord Stream-2" statybų finansavimo be reguliatoriaus direktoriaus sutikimo: "Gazprom", "Engie Energy" iš Šveicarijos ir Nyderlandų "Uniper", OMV, "Shell" ir "Wintershall".

Anksčiau šiais metais Lenkijos reguliavimo institucija pranešė, kad kreipėsi į "Gazprom" su prašymu pateikti sutartis, kurias "Gazprom" dukterinė įmonė sudarė su likusiomis procedūrose dalyvaujančiomis įmonėmis, tačiau jų negavo.

Nords Stream-2" statybos

"Nord Stream-2" numato dviejų dujotiekio linijų, kurių bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. JAV aktyviai priešinasi projektui, nes siekia prastumti Europai savo suskystintas gamtines dujas. Be to priešinasi ir Ukraina, kuri bijo prarasti dujų tranzitą bei dar eilė kitų Europos šalių, tarp jų ir Lietuva.

Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų kiekviena įmonė.

Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas "Nord Stream-2" ir pareikalavo, kad dujotiekio tiesimo įmonės nedelsdamos nutrauktų statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart paskelbė apie darbo sustabdymą.

Kaip pažymėjo Vladimiras Putinas, Rusija gali įgyvendinti projektą nepritraukdama užsienio partnerių. Anot jo, "Nord Stream-2" pradės veikti iki šių metų pabaigos arba kitų metų pirmąjį ketvirtį. "Gazprom" vadovas Aleksejus Mileris taip pat pareiškė, kad įmonė turi visas lėšas savarankiškai baigti statybas, tačiau tam prireiks daugiau laiko, nei tikėtasi.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"

 

Tegai:
Lenkija, Gazprom, Nord Stream-2
Dar šia tema
Vokietijos verslas planuoja atsaką į JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Pasikeitė laivo, galinčio užbaigti "Nord Stream-2" statybas, savininkas
Ekspertas: reikia kovoti už "Nord Stream-2"
Установка камеры приёма ДОУ на строительной площадке в Любмине, архивное фото

Danija leido eksploatuoti "Nord Stream-2"

(atnaujinta 14:42 2020.10.01)
Pažymima, kad leidimas buvo išduotas remiantis daugeliu sąlygų, kurios turi užtikrinti saugų dujotiekio eksploatavimą

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Danijos energetikos agentūra išdavė leidimą "Nord Stream 2 AG" eksploatuoti "Nord Stream-2" dujotiekį šalies žemyniniame šelfe, pranešė agentūra.

"Danijos energetikos agentūra išdavė "Nord Stream 2 AG" leidimą eksploatuoti "Nord Stream-2" dujotiekį žemyniniame Danijos šelfe", — sakoma pranešime.

Pažymima, kad leidimas buvo išduotas remiantis daugeliu sąlygų, kurios turi užtikrinti saugų dujotiekio eksploatavimą.

"Lieka galioti 2019 metų spalio 30 dieną leidimo statyti "Nord Stream-2" sąlygos, nes jos dar neįvykdytos.

"Nord Stream-2" statyba

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Tuomet Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie savo darbų projekte sustabdymą. Dabar JAV aptaria eilinį sankcijų išplėtimą šiam projektui.

Kremlius anksčiau ragino nustoti "Nord Stream-2" paminėti kokio nors politizavimo kontekste, nes tai yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai, įskaitant Vokietiją.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Danija, Nord Stream-2
Dar šia tema
"Nord Stream-2" tiesiantiems laivams atsisakyta suteikti draudimą
JAV sukurs koaliciją prieš "Nord Stream-2": ar tai sustabdys statybas?
Lietuva reikalauja sankcijų prieš "Nord Stream-2" dėl Navalno
Pinigai

Ekonomistas papasakojo apie sėkmingą koronaviruso krizės įveikimą  

(atnaujinta 07:10 2020.10.01)
Jis pabrėžė, kad liepos mėnesio Lietuvos eksportas jau įžengė į teigiamą teritoriją, todėl galbūt šiais metais bus išvengta eksporto kritimo

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. "Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas papasakojo apie sėkmingą koronaviruso krizės įveikimą. Apie tai jis rašė savo Facebook paskyroje.

"Lietuvą iš COVID-19 krizės ištraukė ne tik plačiai savo pinigines atvėrę vartotojai, bet ir įspūdingą rezultatą pademonstravę eksportuotojai. Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas per pirmuosius septynis šių metų mėnesius nukrito vos 6% ir tai buvo vienas geriausių rezultatų visoje ES", — rašo jis.

Taip pat jis pabrėžė, kad liepos mėnesio Lietuvos eksportas jau įžengė į teigiamą teritoriją, todėl galbūt šiais metais bus išvengta eksporto kritimo. 

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Maurico teigimu, tokį rezultatą lėmė tai, kad koronaviruso metu nebuvo stabdoma pramonės ir transporto įmonių veikla, vidaus vartojimas COVID-19 krizės metu išliko stiprus, o tai didino importo iš Lietuvos paklausą. Be to, įtakos turėjo ir trumpos šalies pramonės įmonių gamybos grandinės.

Taip pat Lietuva eksportuoja santykinai mažai turizmo paslaugų, o aukštos pridėtinės vertės IT paslaugų eksportas COVID-19 krizės metu augo, todėl bendras paslaugų eksportas sausio–liepos mėnesiais susitraukė vos 3 procentais.

"Labiausiai eksportas krito Pietų Europos šalyse (Graikijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje ir Italijoje), tad šios krizės metu atskirtis tarp Šiaurės ir Pietų Europos išaugs", — teigia Mauricas.

Ekonomisto teigimu, antrosios koronaviruso bangos baimės stabdys turizmo paslaugų eksportą šiais metais, tad Pietų Europos šalyse ekonomika atsigaus tik 2021 metų antroje pusėje, o Šiaurės Europoje ekonominis aktyvumas žiemą taip pat gali kiek sumažėti.

Tegai:
koronavirusas, Žygimantas Mauricas, ekonomika
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva turėtų bijoti ne asmeninių, o ekonominių sankcijų
Pritarta siūlymui lengvinti sąskaitų atidarymą Lietuvoje trečiųjų šalių įmonėms
Vilniaus panorama

Politologas: Lietuva vykdo dvigubą politiką su ES pritarimu

(atnaujinta 17:23 2020.10.01)
Lietuva mato savo užsienio gynybos politikos prioritetą JAV, o jos ekonominio vystymosi šaltinis yra Europa, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono santykių su Rusija vizija yra "pavojinga" Lietuvai ir visai Europai, sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Laurynas Kasčiūnas.

Anksčiau lankydamasis Lietuvoje Prancūzijos lyderis sakė, kad norint pasiekti taiką Europos žemyne, būtina bendradarbiauti su Rusija.

Kasčiūnas kritikavo šią poziciją bei pažymėjo, kad Makrono primesta autonomiškos ir nepriklausomos Europos armijos samprata ir gynybos pirkimų vykdymas ne iš JAV, o iš Prancūzijos gynybos pramonės, yra nepriimtina Lietuvai.

Interviu Sputnik Lietuva politologas, politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus sakė, kad Lietuva vykdo dvigubą politiką.

"Lietuva yra ne tiek šalis, kiek reiškinys. Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir kai kurios kitos šalys mano, kad JAV yra jų užsienio gynybos politikos prioritetas, o Europos Sąjunga — ekonominės plėtros šaltinis, todėl jos užima tokią griežtą poziciją. Mes laikome JAV prioritetu, o tai, ką sako ponas Makronas, mums yra nepriimtina ir mes su tuo nesutinkame", — sakė jis.

Pasak Volovojaus, Lietuvos politikai leidžia sau daryti tokius pareiškimus, nes Europa dabar yra gana fragmentiška ir negali tam atsispirti.

"Nors situacija vystosi taip, kad Lietuva ir kitos į ją panašios šalys gali sau leisti tokią poziciją. Jei kažkas pasikeis Europos Sąjungoje, visų pirma tai priklauso nuo pačios Europos Sąjungos ir tokių šalių kaip Prancūzija ir Vokietija <...> tada kažkas gali pasikeisti", — sakė politologas ir pridūrė, kad situacijai įtakos gali turėti ir rinkimai JAV.

Vizito Lietuvoje metu Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, jog Europa turėtų bendradarbiauti su Rusija, kad kovotų už taiką Europoje, nepaisant kai kurių ES lyderių raginimų persvarstyti poziciją Maskvos atžvilgiu Aleksejaus Navalno "apnuodijimo" kontekste.

Per pastaruosius metus Makronas bandė sumažinti nepasitikėjimą tarp Rusijos ir Vakarų, siekdamas gauti Rusijos Federacijos paramą sprendžiant sudėtingiausius tarptautinės politikos klausimus.

Tačiau Makrono bandymai "nuliūdino kitų Europos šalių vyriausybes", ypač Rytų Europoje. Jų vertinimu, dabar mažai kas skatina atšilimą santykiuose po 2014 metų įvykių Ukrainoje.

Tegai:
Laurynas Kasčiūnas, Emanuelis Makronas, ES, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Tichanovskaja paskelbė, kad yra susitikime su Makronu Vilniuje
Makronas vizito į Lietuvą metu pasisakė už dialogą su Rusija
Ekspertas paaiškino, kodėl Makronas susitiko su Tichanovskaja