Kelias

Bus sutelkiamos pavaldžių įmonių pastangos gerinti kelių kokybę

(atnaujinta 10:06 2020.08.04)
Be to, susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič pabrėžė, kad į kelių dangos pažeidimus reaguojama per daug lėtai

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič su Lietuvos automobilių kelių direkcija, Transporto kompetencijų agentūros, AB "Kelių priežiūra" ir AB "Problematika" vadovais aptarė kelių priežiūrą bei reagavimą į saugumo pažeidimus, praneša Susisiekimo ministerija.

Pranešama, kad pasitarimo metu dėmesys buvo skirtas kelio dangos, atitvarų, ženklų ir ženklinimo, tiltų ir kitų kelio statinių, kelių saugumo priemonių keliuose pažeidimams.

Be to, buvo kalbama apie būtinybę sutvarkyti apleistas ir eismui pavojingas pėsčiųjų perėjas, autobusų sustojimų aikšteles. Aptartas savivaldybių kelių ir žvyrkelių nuolatinės priežiūros finansavimas, darbų kontrolė.

Susisiekimo ministras Narkevič pabrėžė, kad į kelių dangos pažeidimus reaguojama per daug lėtai.

"Yra sukurta bendradarbiavimo, tikrinimo ir priežiūros sistema, tačiau reiktų operatyviau reaguoti į tuos kelių ruožus, kurie kelia pavojų eismo saugai", — sakė jis pabrėždamas, kad valstybės valdomos įmonės taip pat turėtų prisidėti prie kelių priežiūros savivaldybėse.

Pabrėžiama, kad laikinai einantis Kelių direkcijos direktoriaus pareigas Remigijus Lipkevičius teigė, jog šiais metais savivaldybėms kelių priežiūrai skirta apie 140 mln. iš Kelių priežiūros ir plėtros programos bei dar 113 mln. eurų iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso plano lėšų paskirstymo bei panaudojimo programos, todėl būtina siekti, kad šios lėšos būtų tinkamai investuotos, o darbai atlikti kokybiškai.

Tuo pačiu, per pasitarimą AB "Kelių priežiūra" vadovas Rolandas Rutėnas teigė, kad kai kuriais atvejais į kelių priežiūros problemas būtų galima reaguoti greičiau. Jis taip pat pabrėžė, jog būtina išlaikyti balansą tarp geresnio finansavimo ir geresnės kelių būklės.

AB "Problematika" direktorius Artūras Palekas pažymėjo, kad šalies kelių kokybė yra gana gera,tačiau būtina tiek atliktų darbų, tiek prevencinė kontrolė. "Tokią kontrolę vykdo mūsų įmonė, vis dėlto ieškome būdų glaudžiau bendradarbiauti su kitomis įmonėmis", — pridūrė jis.

Tegai:
Jaroslavas Narkevičius, Susisiekimo ministerija, kokybė, asfaltas
Dar šia tema
Iš Baltarusijos į Lietuvą negali patekti beveik 1000 sunkvežimių 
Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta dešimt naujų COVID-19 atvejų
Vilkikas

Nuo pandemijos labiausiai nukentėjo smulkiosios transporto įmonės

(atnaujinta 12:01 2021.04.21)
Tai rodo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" užsakymu bendrovės "Creditreform Lietuva" atlikta analizė, remiantis "Sodros" ir kitų institucijų naujausiais duomenimis.

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Daugiau kaip metus Lietuvai kovojant su koronaviruso (COVID-19) pandemija, transporto sektoriuje dirbančios įmonės ir toliau susiduria su ekonominiais iššūkiais, rašoma vežėjų asociacijos "Linava" pranešime.

Nuo pandemijos pradžios veiklą nutraukė 172 tarptautines transporto licencijas turėjusios įmonės, dėl to darbo neteko daugiau kaip 1,5 tūkst. darbuotojų. Itin sudėtinga situacija mažoms ir smulkioms šio sektoriaus įmonės, kurios labiausiai nukentėjo.

Tai rodo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" užsakymu bendrovės "Creditreform Lietuva" atlikta analizė, remiantis "Sodros" ir kitų institucijų naujausiais duomenimis.

Nors šiuo metu Lietuvoje veikia virš 5 tūkst. įmonių, deklaruojančių įvairius pervežimus, bet skaičiuojant tarptautinių transporto licencijų turėtojus pirmojo karantino pradžiai kai jų buvo 4577, tai, š. m. balandžio 15 d. duomenimis, iš pradinio jų sąrašo liko 4406, t. y. 172 įmonėmis mažiau.

Balandžio 15 dienos duomenimis, iš 4406 transporto įmonių, išlikusių iš priešpandeminio sąrašo, smulkios įmonės sudaro 2641, o mažos – 1323. Būtent šios įmonės generuoja didžiąją dalį šio sektoriaus pajamų ir sumokamų mokesčių valstybei.

Įmonių veiklos nutraukimai dažniausiai fiksuojami smulkių ir mažųjų įmonių gretose, kurios sudaro 90 proc. viso transporto sektoriaus. Smulkios įmonės, kuriose dirba iki 9 darbuotojų, sudaro net 60 proc., o mažosios,
Asociacijos prezidento Romo Austinsko teigimu, transporto sektoriaus paveikslas yra labai panašus į kitus mūsų šalies verslo sektorius.

Asociacijos "Linava" vertinimu, tokiems pokyčiams transporto sektoriuje įtakos turėjo ne tik pandemija, su kuria kovoja Lietuva ir visas pasaulis, bet ir naujos mokestinės priemonės, priimtos praėjusiais metais, kas tapo viena iš priežasčių nutraukti veiklą tai padariusioms įmonėms.

Tuo tarpu Didieji rinkos dalyviai, kurie sudaro tik 10 proc. transporto sektoriaus, turi galimybių išgyventi, naudodami santaupas ar planuodami veiklas tęsti užsienio šalyse, kur steigia dukterines arba naujas įmones. Tuo tarpu mažiausieji transporto rinkos dalyviai, sudarantys net 90 proc. sektoriaus, tokių galimybių neturi.

Tegai:
pandemija
GIPL statyba

Pradedamas paskutinis GIPL dujotiekio statybų etapas

(atnaujinta 18:13 2021.04.20)
Kaip pažymėjo energetikos ministras Dainius Kreivys, dėl GIPL Lietuva taps svarbiausiu Baltijos šalių ir Suomijos dujų tranzito bei prekybos centru

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pradedamas paskutinis dujų jungties su Lenkija statybų etapas — dujų apskaitos ir slėgio reguliavimo stoties statyba, praneša Energetikos ministerija. 

"Kitąmet rinkai atvėrus Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtį, Lietuva taps svarbiausiu Baltijos šalių ir Suomijos dujų tranzito bei prekybos centru", — sakė šiandien darbų vietoje Lazdijų rajone apsilankęs energetikos ministras Dainius Kreivys.  

Pernai pradėjus dujotiekio įrengimo darbus šiuo metu įgyvendinta 75 proc. darbų. Tarptautinis dujotiekis iš esmės jau nutiestas per Lietuvą iki sienos su Lenkija.

"Įgyvendinę vieną svarbiausių energetinės nepriklausomybės stiprinimo projektų, ne tik užsitikrinsime patikimą dujų tiekimą. GIPL atveria kelią izoliuotos Baltijos šalių dujų rinkos integracijai į Europos rinką, taigi dujotiekis neabejotinai atneš ir ekonominę naudą. Pirma, išplėsdami jungtis, atversime rinką naujiems dujų tiekėjams, sukursiantiems didesnę konkurenciją. Antra, sudarysime sąlygas dar geriau išnaudoti išvystytą dujų infrastruktūrą", — sako Kreivys.

Įsiterpti nepavyks. Lietuva nepageidaujama Baltijos šalių dujų rinkoje >>

GIPL dujotiekis sujungs Baltijos regiono dujų tiekimo taškus ir dujotiekius su Lenkija bei visa žemynine Europa. Dvipusė GIPL jungtis leis transportuoti dujas iš Europos į Lietuvą, ir iš Lietuvos į Lenkiją. 

Pernai sausį pradėjus GIPL dujotiekio statybą, įveikti sudėtingiausi dujotiekio įrengimo po upėmis ir prijungimo prie Lietuvos dujų perdavimo sistemos darbai. Visas dujų jungties trasos ilgis Lietuvoje — 165 km. Bendra GIPL projekto vertė — 117 mln. eurų. 60 proc. reikalingų lėšų skyrė Europos Sąjunga.

2021 metų pabaigoje pastačius dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) dujų per metus, Lenkijos kryptimi — iki 21 TWh per metus, tai sudarys pusę Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų.

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinės energetikos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Frolovas teigė, kad dujotiekio tiesimas nesiekia jokių ekonominių tikslų. Pasak eksperto, Lenkija gali pasinaudoti tokio projekto įgyvendinimu. Tačiau politinė Vilniaus valia neturi jokio ryšio su Lietuvos vartotojų interesais.

Tegai:
dujos, Lietuva, Lenkija
Dar šia tema
Lietuvos ir Lenkijos pasienyje paklota GIPL dujotiekio atkarpa
Lietuva paskelbė užbaigianti pirmąjį dujotiekio į Lenkiją etapą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kreipiasi į Fedaralinę asamblėją. Tiesiogiai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas balandžio 21 dieną Maskvoje, centrinėse parodų rūmuose "Manež" skaito savo kasmetinį pranešimą Federalinei asamblėjai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį teikia savo metinį pranešimą Federalinei asamblėjai. Jame Rusijos vadovas tradiciškai pateikia savo šalies būklės vertinimą ir pagrindinių ateities uždavinių viziją.

Dabartinis pranešimas bus 27-asis naujausioje Rusijos istorijoje ir 17-asis Putino. Pirmasis šalies prezidentas Borisas Jelcinas eidamas valstybės vadovo pareigas iš viso kreipėsi šešis kartus, Putinas — 16 ir Dmitrijus Medvedevas — keturis kartus.

Šiemet įvykio formatą teko koreguoti dėl koronaviruso pandemijos. Ir nors Putinas, kuris jau buvo paskiepytas nuo koronaviruso, neatsisakė kalbėti asmeniškai, Kremlius buvo priverstas nustatyti tam tikrus apribojimus.

Paprastai į ceremoniją pakviečiama apie tūkstantis svečių: jie yra Valstybės Dūmos deputatai ir senatoriai, vyriausybės nariai ir prezidento administracijos atstovai, Generalinės prokuratūros, Konstitucinio ir Aukščiausiojo teismų vadovai, regionų vadovai, centrinės rinkimų komisijos, Audito ir Viešųjų rūmų pirmininkai ir svarbiausių konfesijų vadovai. Praėjusiais metais Putinas perskaitė pranešimą dalyvaujant maždaug 1 300 svečių. 

Žurnalistai buvo įspėti, kad visos ceremonijos metu reikia laikytis socialinio atstumo ir dėvėti kaukę. Kita būtina priemonė yra keletas neigiamų koronaviruso tyrimų. Taigi, norėdami patekti į ceremoniją, žiniasklaidos atstovai turės turėti tris neigiamų PGR testų sertifikatus.

Taip pat sumažėjo į renginį priimamų žurnalistų skaičius: 435 žiniasklaidos atstovai šiais metais galės apšviesti ceremoniją iš savo vietų, palyginti su 900 metais anksčiau.

Renginys tradiciškai prasideda vidurdienį Maskvos laiku. Prezidento pranešimą tiesiogiai transliuos televizijos kanalai "Rossija-1", "Rossija-24" ir "Pervyj kanal". 

Renginio trukmė nereglamentuojama. Kreipimasis į parlamentą 2018 metais buvo rekordinis: Rusijos vadovo kalba truko beveik dvi valandas. Vidutiniškai pranešimai trunka apie valandą ir ketvirtį. Trumpiausias kalbas — po 48 minutes — Putinas pasakė 2004 ir 2005 metais.

Šiemet ceremonijos vieta pasirinkta Centrinė parodų rūmai "Manež". Putinas ten pranešimą skaitys trečią kartą.

Kremlius tradiciškai neskelbia pranešimo turinio. Tuo pat metu prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad šių metų kreipimasis į parlamentą "vienaip ar kitaip bus postkovidinis". Pasak jo, bus kalbama apie išėjimą iš krizės, sistemines paramos priemones. Pasak Kremliaus atstovo spaudai, rengiant pranešimą taip pat buvo atsižvelgta į artėjančius Dūmos rinkimus ir protestus šiais metais.

Kaip tikisi Federacijos tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko, pranešimas suformuos "naują koordinačių sistemą" ir taps "naujojo laiko" kreipimusi.

Tegai:
Vladimiras Putinas, Rusija