Наземный стыковочный пункт газопровода Северный поток-2 в Любмине

"Gazprom" sureagavo į baudą, kurią skyrė Lenkija prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 10:16 2020.08.04)
Anksčiau pranešta, kad Lenkijos antimonopolinis reguliuotojas UOKiK pirmadienį paskyrė 50 mln. eurų baudą "Gazprom" dėl nebendradarbiavimo "Nord Stream-2" byloje

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Lenkijos antimonopolinių įstatymų leidėjo reikalaujama informacija iš "Gazprom" neturėjo nieko bendra su antimonopolinio tyrimo "Nord Stream-2" tema, bendrovė sakė žurnalistams, praneša RIA Novosti.

"Gazprom" šiandien iš UOKiK gavo oficialų pranešimą apie baudos paskyrimą, jis šiuo metu tiriamas", — teigė bendrovė.

"Svarbu pažymėti, kad Lenkijos antimonopolinių tarnybų reikalaujama informacija neturėjo jokio ryšio su antimonopolinio tyrimo objektu. Anksčiau "Gazprom" savo atsakyme paprašė "UOKiK" pateikti pagrįstą prašymo suteikti atitinkamą informaciją teisėtumą, tačiau tokio pagrindimo ji negavo", — teigė "Gazprom".

Laivas Akademik Čerskij
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Lenkijos antimonopolinis reguliuotojas UOKiK pirmadienį paskyrė 50 mln. eurų baudą "Gazprom" dėl nebendradarbiavimo "Nord Stream-2" byloje. Tai yra maksimali sankcija, numatyta šalies teisės aktuose už informacijos nepateikimą. Proceso metu UOKiK kreipėsi į "Gazprom" dėl su byla susijusių dokumentų, tačiau įmonė atsisakė pateikti duomenis.

Praėjusių metų gegužę UOKiK apkaltino "Gazprom" ir penkis "Nord Stream-2" partnerius — OMV, Wintershall, Shell, Uniper ir Engie — už Lenkijos antimonopolinių įstatymų pažeidimą finansuojant dujotiekio statybą. Lapkričio mėn. reguliatorius skyrė baudą prancūzų Engie 172 mln. zlotų (apie 45 mln. doelrių) už informacijos nepateikimą apie šį atvejį. Anksčiau šiais metais "UOKiK" taip pat prašė, kad "Gazprom" pateiktų naujos informacijos atliekant "Nord Stream-2" tyrimą, o Rusijos įmonė, reaguodama į tai, pareikalavo pagrįsti tokį prašymą.

Nord Stream-2 statybos

"Nord Stream-2" numato dviejų dujotiekio linijų, kurių bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. JAV aktyviai priešinasi projektui, nes siekia prastumti Europai savo suskystintas gamtines dujas. Be to priešinasi ir Ukraina, kuri bijo prarasti dujų tranzitą bei dar eilė kitų Europos šalių, tarp jų ir Lietuva.

Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų kiekviena įmonė.

Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas "Nord Stream-2" ir pareikalavo, kad dujotiekio tiesimo įmonės nedelsdamos nutrauktų statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart paskelbė apie darbo sustabdymą.

Kaip pažymėjo Vladimiras Putinas, Rusija gali įgyvendinti projektą nepritraukdama užsienio partnerių. Anot jo, "Nord Stream-2" pradės veikti iki šių metų pabaigos arba kitų metų pirmąjį ketvirtį. "Gazprom" vadovas Aleksejus Mileris taip pat pareiškė, kad įmonė turi visas lėšas savarankiškai baigti statybas, tačiau tam prireiks daugiau laiko, nei tikėtasi.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Lenkija, bauda, Gazprom, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (421)
Dar šia tema
Numatyta, kam bus skiriamos Klimato kaitos programos lėšos
Bus sutelkiamos pavaldžių įmonių pastangos gerinti kelių kokybę
Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje atpigo trečdaliu

(atnaujinta 22:38 2020.09.28)
Didžiausią įtaką elektros kainos kritimui "NordPool" regione darė vyravę lietingi ir vėjuoti orai

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sumažėjo 29 proc. iki 31,12 Eur/MWh, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Didmeninė elektros kaina krito ir visoje "NordPool" biržoje ir buvo 8,78 Eur/MWh.

"Didžiausią įtaką elektros kainos kritimui "NordPool" regione darė vyravę lietingi orai, dėl kurių užsipildė vandens rezervuarai Šiaurės šalyse. Dėl vėjuotų orų 21 proc. išaugo vėjo energijos gamyba. Baltijos šalių kainas paveikė didesnis elektros energijos srautas iš kaimynių šalių — Suomijos, Švedijos (SE4) ir Lenkijos", — sako bendrovės Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Rugsėjo 21–27 dienų bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse sumažėjo 1 proc. iki 490 GWh. Visose Baltijos šalyse gamyba sumažėjo 21 proc. iki 252 GWh.

Visos trys Baltijos šalys kartu pagamino pusę (51 proc.) joms reikalingos elektros energijos. 

Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas papasakojo, kuo įdomi yra 2020-ųjų metų krizė

(atnaujinta 22:26 2020.09.28)
Kaip pažymi Žygimantas Mauricas, ši krizė yra ypatinga tuo, kad netolygiai paveikė skirtingus šalies ekonomikos sektorius

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. "Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas papasakojo, kuo ypatinga yra 2020-ųjų krizė.

Kaip savo paskyroje Facebook rašo ekonomistas, mažmeninės prekybos augimas rugpjūčio mėn. paspartėjo iki 8,5 %, o rugsėjo duomenys, tikėtina, nebus prastesni, nes vartotojų pasitikėjimo rodiklis, priešingai nei tikėtasi, dar labiau išaugo. 

"Tad Lietuvoje neabejotinai turime "V" raidės formos krizę. Visgi, šią krizę taip pat galima apibūdinti kaip "K" raidės formos, nes ši krizė yra ypatinga tuo, kad netolygiai paveikė skirtingus ekonomikos sektorius. Tad kai vieni sektoriai jau tvirtai stovi ant abiejų kojų (mažmeninė prekyba, pramonė), kiti vis dar laukia šviesos tunelio gale (pvz. atvykstamojo/išvykstamojo turizmo sektorius)", — rašo Mauricas. 

Jis taip pat papildė savo pastebėjimus grafiku, kuriame palyginta 2009 ir 2020 metų krizes, pažymėdamas, kad pirmuoju atveju krizė truko 25 mėnesius, o antruoju — 2,5 mėnesio.

Ekonomistas taip pat rekomenduoja išnaudoti "gerą startą" Lietuvos ekonomikos transformacijai į aukštesnę Šiaurės Europos šalių lygą, efektyviai ir skaidriai investuojant Europos Sąjungos atsigavimo fondo bei ateities ekonomikos DNR plano lėšas.

Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika dėl su COVID-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 1,5 procentais, t. y. gerokai mažiau nei buvo numatyta vasarą (7 proc.).

Ateinančiais metais bendrasis vidaus produktas galėtų augti 3,3 procentais, o 2022–2023 metais — vidutiniškai po 2,3 procentus.

Tegai:
Žygimantas Mauricas, ekonomika, ekonomikos krizė
Britanijos kariai

Britas pareiškė apie patyčias kariuomenėje dėl rusų kilmės

(atnaujinta 10:01 2020.09.29)
Išeivis iš Rusijos nusprendė tapti Britanijos kariu iš "besaikio dėkingumo" šaliai, tačiau tarnybos metu kapralas buvo verčiamas dainuoti rusiškas dainas vyresniojo laipsnio kariams

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Didžiosios Britanijos karys kreipėsi į teismą dėl šalies gynybos ministerijos, teigdamas, kad jis buvo diskriminuojamas ir žeminamas dėl rusų kilmės, rašo "Telegraph".

Kaip pranešama, Glebo Stešovo šeima į Britaniją atvyko prieš 20 metų, būsimajam kapralui tuo metu buvo 13 metų. Jis pareiškė norintis tapti Didžiosios Britanijos kariu iš "besaikio dėkingumo" šaliai.

Išeivis iš Rusijos tvirtina, kad per tarnybą Didžiosios Britanijos kariuomenėje jis buvo nuolat žeminamas, visų pirma, jis buvo verčiamas dainuoti rusiškas dainas vyresniojo laipsnio kariams. Be to, jo buvo nuolat klausiama, kodėl jis nestojo į Rusijos armiją.

Stešovas taip pat tvirtina, kad jam nebuvo leista tapti vertėju iš rusų kalbos Žvalgybos korpuse. Pasak kario, jam atsisakyta perkelti į šias pareigas, nes baiminamasi, kad jis gali tapti "Rusijos šnipu". Taigi, pridūrė kapralas, Gynybos ministerija neva suklastojo jo kalbos egzamino rezultatus, kaip rezultatas Stešovas iš pradžių negalėjo išlaikyti rusų kalbos, o paskui ir anglų kalbos testavimo.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, savo ruožtu, atmeta visus Stešovo pareikštus kaltinimus.

Tegai:
rusų kalba, kariuomenė, Rusija, Didžioji Britanija