Kauno oro uostas

Ekspertas: naujas sienų uždarymas gali tapti fatalus Europos Sąjungai

(atnaujinta 11:26 2020.08.04)
ES ekonomikai, kurią didžiąją dalį sudaro vadinamasis tretinis sektorius, tai yra tikrai dideli nuostoliai, mano ekspertas Igoris Kovaliovas

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Judėjimo apribojimas turės įtakos ES šalių ekonomikai, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos nacionalinio mokslinių tyrimų universiteto Aukštosios ekonomikos mokyklos Pasaulio ekonomikos ir pasaulio politikos fakulteto dekano pirmasis pavaduotojas Igoris Kovaliovas.

"Akivaizdu, kad sienų uždarymas ir atitinkamai judėjimo laisvės, vienos pagrindinių laisvių ES, apribojimas — tai tikrai rimtas smūgis ne tik ekonomikai, bet ir integracijos principams, kuriais remiantis buvo kuriama ES. Situacija, kuri susiklostė šiai dienai — tai rimtos ekonominės krizės situacija. <...> ES ekonomikai, kurią didžiąja dalimi sudaro vadinamasis tretinis sektorius, tai yra tikrai didžiulė netektis, dideli nuostoliai. Griežtinamos karantino priemonės, vėl uždaromos sienos sukels tik papildomų nuostolių ir gali būti fatalios daugelio rūšių įmonėms", — sakė jis.

ES valstybių narių nacionalinių sienų atidarymo ar uždarymo klausimas, susijęs su koronaviruso pandemija, turėtų būti išspręstas visos Europos bendruomenės lygiu, sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Anot jo, padėtis koronaviruso keičiasi į blogąją pusę.

Kaip pažymėjo prezidentas, ES lygiu būtina susitarti dėl tokios priemonės taikymo mechanizmo, kuris būtų vienodai taikomas kaip karantino priemonė.

Tegai:
ekonomika, karantinas, Europos Sąjunga (ES), koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
PSO nenurodys JAV, ką daryti koronaviruso pandemijos metu
Ekspertas: koronavirusas pakeitė biologinio ginklo sąvoką
Lietuvos ekonomistas neigia antrąją koronaviruso bangą JAV
Krovininis traukinys

Lietuvoje sumažėjo visų rūšių transporto krovinių apyvarta

(atnaujinta 15:13 2020.09.27)
Palyginti su praėjusiais metais, šis skaičius sumažėjo 1,5 proc., pranešė Statistikos departamentas

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Antrąjį šių metų ketvirtį visų rūšių transportu Lietuvoje buvo gabenama 41,5 mln. tonų krovinių, o tai yra 2,6 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Apie tai informuoja Statistikos departamentas.

Palyginti su 2019 metais, antrąjį šių metų ketvirtį prekių gabenimas vidaus vandenų transportu sumažėjo 14,9 proc., geležinkeliu — 7,7 proc., o keliais — 0,3 proc.

Tačiau krovinių pervežimas Lietuvos oro linijomis išaugo 17,6 karto. Tai įvyko dėl asmeninių apsaugos priemonių ir kitų priemonių gabenimo, kurių paklausa padidėjo dėl COVID-19 pandemijos.

Daugiau krovinių buvo gabenama jūra — 4,2 proc.

Visų rūšių transporto apyvarta 2020 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 1,5 proc. Bendroje krovinių apyvartoje kelių transporto dalis sudaro 78,3 proc., geležinkelių transporto — 21,7 proc.

Statistikos departamento duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį vidaus krovinių srautas sudarė 15,7 mln. tonų, tai yra 7,9 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Didžiausią dalį sudarė pervežimai vidaus kelių transportu (76,3 proc.).

Tarptautinių krovinių pervežimai sudarė 25,7 mln. tonų krovinių, tai yra vienu procentu daugiau nei 2019 metų antrąjį ketvirtį. Krovinių gabenimas keliais sudarė 59 proc. Viso tarptautinio krovinių gabenimo, geležinkeliu — 34,3 proc., jūra — 6,7 proc., o Lietuvos oro linijų lėktuvais — mažiau nei 1 proc.

Antrąjį metų ketvirtį į šalį geležinkeliu buvo importuota ir eksportuota 6,6 milijono tonų krovinių, 2,7 milijono tonų krovinių buvo gabenama keliais. Pažymima, kad abi šios vertės yra 3,3 proc. mažesnės nei pernai.

Tegai:
krovinių apyvarta, krovinių vežimas, transportas
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva įgis kelią į niekur, jei pati užbaigs "Rail Baltica" statybas
Baltarusijos krovinių išėjimas iš Klaipėdos gali smarkiai paveikti Lietuvos įmones
Coral Fungia

Į Lietuvą atkeliavo penktasis Rusijos SGD krovinys

(atnaujinta 14:59 2020.09.27)
Tikimasi, kad rugsėjį atvyks dar vienas SGD krovinys su rusiškomis dujomis. Penktasis tanklaivis atgabeno 10 tūkstančių kubinių metrų

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Į Klaipėdos uostą iš Vysocko, kur įsikūrusi Rusijos bendrovės "Novatek" gamykla, atkeliavo naujas suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys, rodo portalo "Marinetraffic.com" duomenys.

Sekmadienį, 04:22 val., Klaipėdos uoste prisišvartavo dujovežis "Coral Fungia". TUrimais duomenimis, tanklaivis atgabeno 10 000 kubinių metrų Rusijos SGD.

Rugsėjį Klaipėda tikisi, kad atvyks dar vienas laivas su rusiškais kroviniais. Tai bus šeštas tanklaivis per mėnesį.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos dujų. Tuo pačiu metu terminalas yra brangus Lietuvai: "Klaipėdos nafta" Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų tik už nuomą — neskaičiuojant jo išlaikymo išlaidų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Rusijos ir Norvegijos. Rusijos degalų atsargos tapo reguliarios nuo praėjusio pavasario. Kalbant apie amerikietiškas suskystintas dujas, kurių įsigijimą dažnai mini Lietuvos valdžia, egzistuojant Klaipėdos terminalui buvo tik kelios siuntos.

Tegai:
Lietuva, Rusija, suskystintos gamtinės dujos (SGD)
Dar šia tema
Vilniaus kogeneracinė jėgainė nuo lapkričio tieks šilumą vilniečiams
Analitikas: Baltijos šalių bankų laukia labai rimtas reidas

Savanore vakcinos nuo COVID-19 tyrimams tapo 81-erių Maskvos gyventoja

(atnaujinta 15:45 2020.09.27)
Moteris 40 metų dirbo slaugytoja, o dabar ji nusprendė padėti gydytojams surinkti išsamesnę informaciją apie vaisto poveikį vyresnio amžiaus žmonėms

Savanore vakcinos nuo COVID-19 tyrimams tapo 81-erių Maskvos gyventoja Zinaida Pasečnik.

Pensininkė pasidalino, kad 40 metų dirbo slaugytoja. Moteris pasakojo, kad 1960 m. jai teko masiškai skiepyti Maskvos gyventojus ir kovoti su raupų protrūkiu mieste.

Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl Pasečnik nusprendė savanoriauti ir padėti gydytojams rinkti išsamesnę informaciją apie vaisto poveikį vyresnio amžiaus žmonėms.

Pati pensininkė niekada nebijojo skiepų, net vaikystėje. Dabar ji nori savo pavyzdžiu parodyti, kad čia nėra nieko blogo. Pasečnik paragino pasiskiepyti ir nieko nebijoti.

Rusija užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną COVID-19 prevencijai, kurią kartu su Rusijos tiesioginių investicijų fondu sukūrė Gamalėjaus nacionalinis epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras.

Šią savaitę pirmoji vaisto partija buvo išleista į civilinę apyvartą, prasidėjo trečiasis klinikinių tyrimų etapas. Pasak Rusijos sveikatos apsaugos ministro Michailo Muraškos, jau surinkta daugiau nei 30 tūkstančių savanorių. Jų stebėjimui sukurtas naujas formatas, įskaitant mobilią programą, leidžiančią tiesiogiai kontaktuoti pacientui ir vakcinos kūrėjui.

Platesnė vakcinacija nuo COVID-19 prasidės didėjant gamybai ir kaupiant poregistracinių saugumo tyrimų metu gautą informaciją, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Rusija
Dar šia tema
Lingienė iškritikavo Raseinių renginio, kuriame kilo COVID-19 židinys, organizatorius
Kuriant vakciną Gamalėjaus centre įvyko kibernetinės atakos  
Lietuvoje patvirtinta 90 naujų koronaviruso atvejų