Nord Stream-2 statybos, archyvinė nutrauka

Ekspertas: Vokietija nepasiduos JAV šantažui dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 19:00 2020.08.06)
Vokietijos pusė suinteresuota nebrangios dujomis iš Rusijos ir stebi santykių su JAV pablogėjimą, teigė ekspertas Eduardas Popovas

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Interviu Sputnik Radijui Visuomenės ir informacinio bendradarbiavimo centro "Europa" direktorius Eduardas Popovas teigė, kad Vokietija nori pelningai išnaudoti oportunistinę JAV teikiamą galimybę.

"Vokietija paskelbė, kad nepasiduos JAV šantažui ir toliau statys dujotiekį "Nord Stream-2", kuris yra išimtinai ekonominis projektas. Jis nesukelia geopolitinės naštos. Be to, kad Vokietija, kaip ES ekonomikos lokomotyvas, tikiai gauti nebrangių Rusijos energijos išteklių. Tokiais gali aprūpinti tik pirmoji ir antroji "Nord Stream" linijos. Vokietija vis dar nori pasinaudoti JAV suteikta oportunistine galimybe. Prezidento [Donaldo] Trampo vykdoma politika, kuria siekiama sustiprinti konfrontaciją su Europos sąjungininkais, atveria galimybių langą Berlynui", — teigė ekspertas.

Anot Popovo, JAV iš principo kuria su Vokietija ir apskritai su Europa santykius, kurie nėra visiškai giminingi dvasios, formos ir turinio atžvilgiu.

"Be to, JAV artėja prezidento rinkimai, todėl amerikiečių dėmesį pirmiausia domins šis svarbus įvykis, ir, pasikartosiu, tai yra puiki galimybė Vokietijai. Čia viskas susipynė į vieną rutulį: Vokietijos susidomėjimas nebrangiomis dujomis iš Rusijos ir nenutrūkstamais tiekimais (jei to nepadarys, Vokietija praras savo konkurencinį pranašumą ir išaugs gaminių kainos) ir pablogės santykiai su vyresniuoju Amerikos broliu", — teigė ekspertas.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės iki Baltijos jūros ir Vokietijos.

Jam aktyviai priešinasi JAV, kurios ketina parduoti savo suskystintas gamtines dujas Europos Sąjungoje. Vašingtonas gruodį paskelbė taikysiąs sankcijas projektui, reikalaudamas, kad įmonės, susijusios su projektu, nedelsdamos nutrauktų statybą. Šveicarijos "Allseas" beveik iš karto paskelbė apie darbo sustabdymą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad projektas yra tik komercinio pobūdžio ir naudingas Europos partneriams.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, dujos, Rusija, Vokietija, Nord Stream-2
Dar šia tema
"Gazprom" sureagavo į baudą, kurią skyrė Lenkija prieš "Nord Stream-2"
Laivo "Fortūna" nuomininkas atsisakė dalyvauti užbaigiant "Nord Stream-2"
Ekspertas: Danijos sprendimas padidina galimybę laiku užbaigti "Nord Stream-2"
Ekspertas: JAV "nepakeis" Vokietijos elgesio dėl "Nord Stream-2"
Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje atpigo trečdaliu

(atnaujinta 22:38 2020.09.28)
Didžiausią įtaką elektros kainos kritimui "NordPool" regione darė vyravę lietingi ir vėjuoti orai

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sumažėjo 29 proc. iki 31,12 Eur/MWh, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Didmeninė elektros kaina krito ir visoje "NordPool" biržoje ir buvo 8,78 Eur/MWh.

"Didžiausią įtaką elektros kainos kritimui "NordPool" regione darė vyravę lietingi orai, dėl kurių užsipildė vandens rezervuarai Šiaurės šalyse. Dėl vėjuotų orų 21 proc. išaugo vėjo energijos gamyba. Baltijos šalių kainas paveikė didesnis elektros energijos srautas iš kaimynių šalių — Suomijos, Švedijos (SE4) ir Lenkijos", — sako bendrovės Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Rugsėjo 21–27 dienų bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse sumažėjo 1 proc. iki 490 GWh. Visose Baltijos šalyse gamyba sumažėjo 21 proc. iki 252 GWh.

Visos trys Baltijos šalys kartu pagamino pusę (51 proc.) joms reikalingos elektros energijos. 

Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas papasakojo, kuo įdomi yra 2020-ųjų metų krizė

(atnaujinta 22:26 2020.09.28)
Kaip pažymi Žygimantas Mauricas, ši krizė yra ypatinga tuo, kad netolygiai paveikė skirtingus šalies ekonomikos sektorius

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. "Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas papasakojo, kuo ypatinga yra 2020-ųjų krizė.

Kaip savo paskyroje Facebook rašo ekonomistas, mažmeninės prekybos augimas rugpjūčio mėn. paspartėjo iki 8,5 %, o rugsėjo duomenys, tikėtina, nebus prastesni, nes vartotojų pasitikėjimo rodiklis, priešingai nei tikėtasi, dar labiau išaugo. 

"Tad Lietuvoje neabejotinai turime "V" raidės formos krizę. Visgi, šią krizę taip pat galima apibūdinti kaip "K" raidės formos, nes ši krizė yra ypatinga tuo, kad netolygiai paveikė skirtingus ekonomikos sektorius. Tad kai vieni sektoriai jau tvirtai stovi ant abiejų kojų (mažmeninė prekyba, pramonė), kiti vis dar laukia šviesos tunelio gale (pvz. atvykstamojo/išvykstamojo turizmo sektorius)", — rašo Mauricas. 

Jis taip pat papildė savo pastebėjimus grafiku, kuriame palyginta 2009 ir 2020 metų krizes, pažymėdamas, kad pirmuoju atveju krizė truko 25 mėnesius, o antruoju — 2,5 mėnesio.

Ekonomistas taip pat rekomenduoja išnaudoti "gerą startą" Lietuvos ekonomikos transformacijai į aukštesnę Šiaurės Europos šalių lygą, efektyviai ir skaidriai investuojant Europos Sąjungos atsigavimo fondo bei ateities ekonomikos DNR plano lėšas.

Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika dėl su COVID-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 1,5 procentais, t. y. gerokai mažiau nei buvo numatyta vasarą (7 proc.).

Ateinančiais metais bendrasis vidaus produktas galėtų augti 3,3 procentais, o 2022–2023 metais — vidutiniškai po 2,3 procentus.

Tegai:
Žygimantas Mauricas, ekonomika, ekonomikos krizė
Britanijos kariai

Britas pareiškė apie patyčias kariuomenėje dėl rusų kilmės

(atnaujinta 10:01 2020.09.29)
Išeivis iš Rusijos nusprendė tapti Britanijos kariu iš "besaikio dėkingumo" šaliai, tačiau tarnybos metu kapralas buvo verčiamas dainuoti rusiškas dainas vyresniojo laipsnio kariams

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Didžiosios Britanijos karys kreipėsi į teismą dėl šalies gynybos ministerijos, teigdamas, kad jis buvo diskriminuojamas ir žeminamas dėl rusų kilmės, rašo "Telegraph".

Kaip pranešama, Glebo Stešovo šeima į Britaniją atvyko prieš 20 metų, būsimajam kapralui tuo metu buvo 13 metų. Jis pareiškė norintis tapti Didžiosios Britanijos kariu iš "besaikio dėkingumo" šaliai.

Išeivis iš Rusijos tvirtina, kad per tarnybą Didžiosios Britanijos kariuomenėje jis buvo nuolat žeminamas, visų pirma, jis buvo verčiamas dainuoti rusiškas dainas vyresniojo laipsnio kariams. Be to, jo buvo nuolat klausiama, kodėl jis nestojo į Rusijos armiją.

Stešovas taip pat tvirtina, kad jam nebuvo leista tapti vertėju iš rusų kalbos Žvalgybos korpuse. Pasak kario, jam atsisakyta perkelti į šias pareigas, nes baiminamasi, kad jis gali tapti "Rusijos šnipu". Taigi, pridūrė kapralas, Gynybos ministerija neva suklastojo jo kalbos egzamino rezultatus, kaip rezultatas Stešovas iš pradžių negalėjo išlaikyti rusų kalbos, o paskui ir anglų kalbos testavimo.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, savo ruožtu, atmeta visus Stešovo pareikštus kaltinimus.

Tegai:
rusų kalba, kariuomenė, Rusija, Didžioji Britanija