Alternatyvūs energijos šaltiniai, archyvinė nuotrauka

"Litgrid" daliai savo reikmių naudos saulės energiją

(atnaujinta 10:18 2020.08.07)
Pirmoji saulės elektrinė bus įrengta Aleksoto transformatorių pastotėje Kauno mieste, čia saulės elektrinė per metus pagamins apie 8400 kWh elektros energijos

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" pradeda įrengti saulės elektrines rekonstruojamose transformatorių pastotėse, rašoma bendrovės pranešime.

Sakoma, kad jų pagaminta energija bus naudojama pačiose transformatorių pastotėse. Iki 2023 metų planuojama saulės elektrines įrengti 21 rekonstruojamoje transformatorių pastotėje.

"Visi žingsniai, ir maži, ir dideli, kuriuos žengiame, prisideda prie Lietuvos tikslo – iki 2050 m. visą šalies suvartojamą elektros energiją gaminti tik iš atsinaujinančių šaltinių. Tad atidžiai vertiname ir mūsų taikomų sprendimų poveikį aplinkai, nuolat ieškome būdų, kaip įmanoma labiau jį sumažinti plėtojant inovacijas. Saulės elektrinių diegimas transformatorių pastotėse – taip pat svarbi sudedamoji plano dalis. Mūsų siekis yra efektyviai, tačiau ir tvariai išnaudoti turimus išteklius ir iš jų gauti papildomą vertę visiems. Todėl saulės elektrinės moduliai bus įrengiami ant pastočių valdymo pulto stogo, taip tvariai žvelgiant ir į užimamą žemės plotą", – sako "Litgrid" vadovas Daivis Virbickas.

Įrengtų saulės elektrinių pagamintos energijos, priklausomai nuo saulės spinduliuotės, visiškai ar iš dalies užteks transformatorių pastočių reikmėms, taip pat padidės energijos tiekimo patikimumas. Planuojama, kad saulės elektrinių įrengtoji galia kiekvienoje iš transformatorių pastočių sieks iki 15 kW.

Pirmoji saulės elektrinė bus įrengta Aleksoto transformatorių pastotėje Kauno mieste. Čia saulės elektrinė per metus pagamins apie 8400 kWh elektros energijos, ir tai sudarys apie 25 proc. tokio dydžio transformatorių pastotės metinio savųjų reikmių elektros energijos poreikio.

"Litgrid" visoje Lietuvoje valdo virš 200 transformatorių pastočių, kurios vidutiniškai suvartoja virš 3600 MWh išorinės elektros energijos per metus. Skaičiuojama, kad saulės elektrinės 21 pastotėje per metus pagamins apie 100 MhW elektros energijos ir taip leis sumažinti transformatorių pastočių suvartojamą išorinės elektros energijos poreikį 2,75 proc.

Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
© Sputnik /
Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
Tegai:
Litgrid
Vilniaus kogeneracinė jėgainė

Vilniaus kogeneracinė jėgainė nuo lapkričio tieks šilumą vilniečiams

(atnaujinta 19:21 2020.09.24)
Pažymima, kad jėgainė per metus galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus miestui reikalingo ir centralizuotai tiekiamo šilumos kiekio

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Rugpjūčio pabaigoje karštuosius bandymus pradėjusi Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) sostinės gyventojams šilumą tiekti pradės jau lapkritį, praneša VKJ spaudos tarnyba.

Pabrėžiama, kad VKJ šilumos aukcione pasiūlė mažiausią kainą iš visų dalyvių — 2,18 ct/kWh. Planuojama, kad lapkritį VKJ pagamins ir šilumos tiekėjui patieks apie 23 GWh šilumos.

"Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas įgyvendinamas dėl kelių esminių priežasčių, tarp kurių yra ir siekis vilniečiams užtikrinti pigesnę šilumos gamybą. Šis šilumos tiekimo aukcionas, kuriame dalyvavo VKJ, yra pirmas žingsnis šio siekio link", — sakė VKJ generalinis direktorius Saulius Barauskas.

Pranešime teigiama, kad VKJ pradėjus komercinę veiklą, bendra jėgainės elektrinė galia sudarys apie 100 MW, o šiluminė galia — apie 240 MW.

Jėgainėje įdiegti ypač modernūs ir šiuolaikiški dūmų valymo įrenginiai, kurie užtikrins visiškai saugią energijos iš komunalinių atliekų ir biokuro gamybą.

Pažymima, kad jėgainė per metus galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus miestui reikalingo ir centralizuotai tiekiamo šilumos kiekio.

Tegai:
šiluma, Vilnius, kogeneracinė jėgainė
Dar šia tema
Lenkija įvertino "Rail Baltica" progresą Lietuvoje
Į Lietuvą atkeliavo naujas SGD krovinys iš Rusijos
Rail Baltica geležinkelis, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva įgis kelią į niekur, jei pati užbaigs "Rail Baltica" statybas

(atnaujinta 16:27 2020.09.24)
Tuo tarpu keleivių srautams Baltijos šalyse šio projekto realizacija nereikalinga, mano ekspertas Sergejus Kondratjevas

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Savarankiškas "Rail Baltica" projekto įgyvendinimas gali turėti įtakos Lietuvos biudžetui ir finansinėms galimybėms, interviu Sputnik Lietuva sakė Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas.

"Jei Lietuva šį projektą užbaigs anksčiau nei kitos Baltijos šalys, jei vis tik aptarinės ne tik finansavimo galimybes, bet ir realiai finansuos pačias statybas, tai iš tiesų reikš, kad yra geležinkelio ruožas, kuris niekur neveda. O pačioje Lietuvoje keleivių srautas yra itin mažas. Iš tiesų keleivių srautas visose trijose Baltijos šalyse nereikalauja sukurti tokios naujos modernios geležinkelių infrastruktūros. Atitinkamai, šiuo atveju tai taps paminklu Europos infrastruktūros plėtros planams", — sakė ekspertas.

Tuo tarpu, kaip pažymėjo Kondratjevas, pats "Rail Baltica" projektas nesuteiks postūmio Lietuvos ekonomikai.

Lietuvos susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič "Rail Baltica" projektą pavadino viena svarbiausių strateginių Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo krypčių, kuri taip pat prisideda prie regiono saugumo gerinimo.

Į Lietuvą atvyko Lenkijos infrastruktūros ministras Andžejus Adamčikas (Andrzej Adamczyk), kuris vizito metu pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant projektą "Rail Baltica" ir ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo gerinant pasienio regiono kelių infrastruktūrą.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Tegai:
Lietuva, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
Susisiekimo ministro teigimu, Kaunas — sparčiausiai besivystantis miestas
Baltijos šalys kartu su Lenkija stiprins bendradarbiavimą 5G ryšio tinklų diegimo srityje
Kitais metais startuos naujas traukinys iš Vilniaus į Varšuvą
Baltarusijao AE, archyvinė nuotrauka

Baltarusijos energetikos ministerija sureagavo į Lietuvos Seimo rezoliuciją dėl BelAE

Departamentas teigė, kad toks dokumentas yra grynai politinio pobūdžio ir didina įtampą tarp šalių

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Baltarusijos energetikos ministerija Lietuvos Seimo nutarimą dėl Baltarusijos atominės elektrinės paleidimo "grėsmės" pavadino kišimusi į šalies vidaus reikalus, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Ministerija taip pat pažymėjo, kad toks dokumentas yra grynai politinio pobūdžio ir prisideda prie įtampos augimo tarpvalstybiniuose santykiuose.

"Baltarusijos atominės elektrinės saugumo klausimai tapo nuolatinių tam tikrų Lietuvos politinių jėgų spekuliacijų objektu, galimybe "užsidirbti taškų" vardan savo interesų. Tam formuojamas Baltarusijos, kaip grėsmės šaltinio branduoliniam saugumui Europoje, įvaizdis. Dauguma Lietuvos pusės teiginių, įskaitant rezoliucijos tezes, yra pagrįsti spekuliacija, neturi pagrįstų argumentų, o kai kuriais atvejais — melagingi duomenys", — sakoma departamento pranešime.

Energetikos ministerija kreipėsi į tarptautinę bendruomenę ir išreiškė viltį, kad į tokius, akivaizdžiai politizuotus, faktais nepatvirtintus, Lietuvos pusės vertinimus nebus atsižvelgta.

Kaip dar kartą nurodė departamentas, BelAE atitinka visus būtinus saugos reikalavimus, kuriuos ne kartą patvirtino TATENA misijos, kitų autoritetingų tarptautinių organizacijų, su kuriomis Baltarusija nuolat bendradarbiauja, vertinimai.

Lietuvos Seimo priimtoje rezoliucijoje Baltarusijos valstybinės branduolinės saugos institucijos raginamos nedelsiant nutraukti pasirengimą BelAE eksploatacijos pradžiai.

Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Tuo pačiu metu branduolinis objektas praėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lietuva gana ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krisjanis Karinsas paskelbė, kad Ryga nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali ir toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad BelAE bus paleista lapkričio 7 dieną.

Tegai:
Astravo AE, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva kimba prie BelAE tik dėl neteisybės jausmo
Savivaldybės nelaimės atveju pačios spręs, kaip išdalins kalio jodido tabletes
Į BelAE 1-ojo bloko paleidimą pakviestas TATENA generalinis direktorius
Baltarusijos pasienyje iš sraigtasparnio tikrintas radioaktyvios spinduliuotės lygis