Atleidimas iš darbo, archyvinė nuotrauka

Kaip karantinas paveikė nedarbą antrajame ketvirtyje statistika

Nedarbo lygis sudarė 8,5 proc. ir, palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, padidėjo 1,4 procentinio punkto

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Privalomojo karantino metu, per antrąjį šių metų ketvirtį, apie 33 proc. užimtų gyventojų nedirbo arba dirbo mažiau valandų nei įprastai. Tai rodo penktadienį pateikti Statistikos departamento duomenys.

Moterys sudarė apie 60 proc. visų mažiau valandų dirbusiųjų. Iš jų apie 25 proc. nedirbo arba dirbo mažiau valandų dėl karantino (tai sudarė apie 8 proc. visų užimtų gyventojų).

Nedarbo lygis 2020 metų antrąjį ketvirtį sudarė 8,5 proc. ir, palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, padidėjo 1,4 procentinio punkto. Palyginti su atitinkamu laikotarpiu rernai, šis rodiklis padidėjo 2,4 procentinio punkto.

Vyrų nedarbo lygis buvo 9,7 proc., moterų – 7,3 proc. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis antrąjį ketvirtį sudarė 21,1 proc., per ketvirtį jis padidėjo 6,1 procentinio punkto, per metus – 10,9 procentinio punkto. 

Ilgalaikio nedarbo lygis per ketvirtį beveik nepakito ir sudarė 2,3 proc., palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, jis padidėjo 0,5 procentinio punkto.

Kaip rodo statistika, šių metų antrąjį ketvirtį dirbo 1 mln. 351,5 tūkst. gyventojų. Per ketvirtį užimtų gyventojų skaičius sumažėjo 34,9 tūkst., per metus – 30,7 tūkst. 

Karantinas Lietuvoje buvo panaikintas birželio 17 dieną. Šiuo metu Lietuvoje įvesta nepaprastoji padėtis. 

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso patvirtintų atvejų skaičius siekia 2171, mirė 81 žmogus.

Tegai:
karantinas, statistika
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Visi viešojo transporto darbuotojai ir keleiviai privalo dėvėti apsaugines kaukes
Kaune esančios "Maximos" darbuotojai diagnozuotas COVID-19
Atskleidė, kiek uždirba socialiniai darbuotojai Lietuvoje
Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva turėtų bijoti ne asmeninių, o ekonominių sankcijų

(atnaujinta 10:11 2020.09.30)
Lietuvos uostai gali nukentėti nuo ribojamųjų priemonių, nes baltarusių prekių eksportas buvo vykdomas per juos, sakė ekspertas Stanislavas Byšokas

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Baltarusija, atsižvelgdama į anksčiau nustatytus Lietuvos, Latvijos ir Estijos apribojimus, įvedė sankcijas Baltijos šalims.

Baltarusijos URM pastatas
© Sputnik/ Виктор Толочко.

Respublikos Užsienio reikalų ministerija teigė, kad Minskas ir toliau atsakys į kitų šalių įvestas ribojamąsias priemones, tačiau pats tokių veiksmų niekada nepradės.

Interviu Sputnik Lietuva tarptautinės stebėsenos organizacijos CIS-EMO vykdomasis direktorius, politikos mokslų kandidatas Stanislavas Byšokas teigė, kad valstybės pareigūnams taikomos ribojamosios priemonės turės mažai įtakos.

"Tuo tarpu, man atrodo, esminis dalykas yra tai, kad Baltarusija turi ne tik sieną su Lietuva, bet ir tam tikrą susijusią logistiką. Kai kurios Baltarusijos gaminamos prekės buvo eksportuojamos per Lietuvos uostus. Dabar kalbama apie tai, kad galbūt Leningrado srities uostai bus kažkaip lengviau prieinami baltarusiškoms prekėms, kad ir jie iš jų eksportuotų. Problema yra veikiau ekonominio pobūdžio", — pareiškė jis.

Byšokas pažymėjo, kad Lietuva ir Lenkija atvirai palaikė protestus ir remia buvusią kandidatę į Baltarusijos prezidentus Svetlaną Tichanovskają.

"Aišku, kad niekas nesuvokia jos [Tichanovskajos] kaip dabartinės prezidentės, tai yra, kaip asmens, kuris lemia Baltarusijos politiką, tačiau bet kokiu atveju, jų pozicija yra pakankamai aiški, ir, žinoma, tai esmė... Mes laukiame konfliktinių santykių tęsinio, nes kol kas nematome scenarijaus, kurį tinkamai suvoktų visos išorinės ir vidinės šio konflikto šalys", — sakė ekspertas.

Tegai:
sankcijos, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuva, Latvija ir Estija išplėtė sankcijas Baltarusijos pareigūnams
Lenkija pasirengusi kartu su Baltijos šalimis įvesti sankcijas Baltarusijai apeidama ES
Nausėda pareiškė, kad Minsko atsakomieji veiksmai netrukdys ES taikyti sankcijas
LTG Cargo traukiniu iš Klaipėdos į Vilnių nugabeno pirmąją puspriekabę
 

Susisiekimo ministerija: pagrindinėje šalies automagistralėje mažės vilkikų

(atnaujinta 12:21 2020.09.29)
Teigiama, kad šiuo metu automagistrale Vilnius–Kaunas–Klaipėda per parą pervažiuoja apie 3 tūkst. vilkikų su puspriekabėmis. Tuo tarpu "LTG Cargo" vienas traukinio sąstatas gali pervežti apie 40 puspriekabių

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Praėjusią savaitę Vilniaus intermodalinį terminalą (VIT) pasiekė pirmoji traukiniu atvežta vilkiko puspriekabė iš Klaipėdos jūrų uosto, praneša Susisiekimo ministerija.

Pažymima, kad bandomojo vežimo metu iš Danijos keltu atgabenta puspriekabė Centriniame krovos terminale (CKT) buvo pakrauta ant specialios "LTG Cargo" traukinio platformos ir išgabenta į VIT. Vilniuje į puspriekabę buvo pakrautas krovinys ir ji išgabenta atgal į Klaipėdos jūrų uostą.

"Atlikdami technologinius bandymus siekiame kuo geriau pasiruošti reguliariems puspriekabių pervežimams. Šiemet jau sėkmingai pervežėme puspriekabes iš Vokietijos į Lietuvą, dabar atliekame bandymus ir Lietuvoje, o visoje krovinio logistikos grandinėje apjungiame geležinkelio ir jūros transportą", — teigia "LTG Cargo" generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

Pabrėžiama, kad reguliarius puspriekabių vežimus "LTG Cargo" planuoja pradėti dar šiemet, o klientams bus siūlomas susisiekimas ir su Skandinavijos šalių uostais — Kyliu, Karlshamu, Treleborgu.

"Centrinis Klaipėdos terminalas suinteresuotas nuolat plėsti ir tobulinti savo teikiamas paslaugas. Siekiame neatsilikti nuo kitų Europos ro-ro terminalų, tad moderniais sprendimais ir inovacijomis privalome išlikti patrauklūs savo klientams. Šiandien žengtas pirmas žingsnis leidžia praverti "žaliojo uosto" koncepcijos duris, tęsiant sunkiasvorio transporto srautus Klaipėdoje mažinančius uosto projektus", — sakė CKT generalinis direktorius Karolis Grigalauskas.

Teigiama, kad šiuo metu automagistrale Vilnius–Kaunas–Klaipėda per parą pervažiuoja apie 3 tūkst. vilkikų su puspriekabėmis. Tuo tarpu "LTG Cargo" vienas traukinio sąstatas gali pervežti apie 40 puspriekabių.

Tegai:
krovinių vežimas, Susisiekimo ministerija, LG CARGO
Dar šia tema
Ekonomistas papasakojo, kuo įdomi yra 2020-ųjų metų krizė
Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje atpigo trečdaliu