Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis

Skvernelis: suvaldant antrąją bangą neplanuojama stabydyti ekonomikos ar atskirų sektorių

(atnaujinta 13:41 2020.08.10)
Ministras pirmininkas paragino laikytis medikų ir specialistų rekomendacijų, teisingai dėvėti apsaugos priemones, nepamiršti higienos reikalavimų bei išsiversti be nebūtinų susibūrimų, švenčių ir kitų renginių

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Augantis užsikrėtimų COVID-19 skaičius šalyje neramina, tačiau valdant antrąją bangą tikrai neplanuojama imtis visos ekonomikos arba atskirų sektorių stabdymo, pareiškė Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

"Naujojoje realybėje eisime "saugaus aktyvumo" keliu, kas reiškia teisingą kaukių dėvėjimą, dezinfekciją, saugius atstumus ir kitas priemones, kurias esame numatę COVID-19 valdymo strategijoje", — savo Facebook paskyroje parašė premjeras.

Pasak Skvernelio, šiuo metu prioritetas — maksimalus asmens apsaugos ir kitų saugos priemonių naudojimas, o ne ribojimai. 

Pabrėžta, kad bus stebimi epidemiologiniai rodikliai ir prireikus priimami sprendimai atskirose savivaldybėse bei sektoriuose, "jei situacija keisis dramatiškai ir tai bus tikrai būtina, ribojimai galimi, tačiau tikiuosi, kad to neprireiks".

"Dar kartą norėčiau kreiptis į Lietuvos gyventojus: visų mūsų atsakingas požiūris padėjo pakankamai greitai ir be didesnių nuostolių suvaldyti pirmąją COVID-19 bangą. Išvengėme daugelio užsikrėtimų ir mirčių, mūsų ekonomika atlaikė smūgį kur kas geriau, nei buvo prognozuojama. Šio atsakingumo labai reikia ir dabar!", — rašė jis.

Ministras pirmininkas paragino laikytis medikų ir specialistų rekomendacijų, teisingai dėvėti apsaugos priemones, nepamiršti higienos reikalavimų bei išsiversti be nebūtinų susibūrimų, švenčių ir kitų renginių.

"Ateinantį savaitgalį Lietuvoje vyks Žolinės atlaidai. Policija ir kitos tarnybos, kurios rūpinasi mūsų visų saugumu, dirbs padidintu pajėgumu, tačiau geriausia ir efektyviausia, kuomet saugumu rūpinamės mes patys. Būkime atsakingi. Saugokime save ir kitus", — rašė premjeras.

Per vakarykštę parą Lietuvoje patvirtinta trylika naujų koronavirusinės infekcijos atvejų. Lietuvoje iš viso konkretiems žmonėms patvirtinta 2265 COVID-19 ligos atvejų, tebeserga 501 asmenų, 1670 — pasveiko.

Penktadienį Lietuvos sveikatos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad koronaviruso plitimo mastai respublikoje kelia nerimą. Pasak jo, artimiausiu metu bus svarstomos papildomos infekcijos kontrolės priemonės.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
apribojimas, koronavirusas, Saulius Skvernelis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Čaplinskas papasakojo ar reikia veido kaukių paplūdimyje
ULAC vadovas: ar teisinga dėl koronaviruso neįsileisti darbo jėgos iš trečiųjų šalių
Lietuvoje patvirtinta 13 naujų COVID-19 atvejų
Katedros aikštė

Apklausa parodė, kad pandemija paveikė beveik pusės Lietuvos gyventojų finansus

Tik 19 procentų respondentų mano, kad padėtis su COVID-19 neturės įtakos jų finansinei padėčiai

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Remiantis Europos Parlamento apklausa, dauguma europiečių mano, kad koronaviruso pandemija jau paveikė jų asmenines pajamas arba paveiks ateityje.

Taip teigė atitinkamai 39 ir 27 procentai apklaustųjų. Tuo tarpu 27 procentai žmonių mano, kad padėtis su COVID-19 neturės įtakos jų finansams.

20 šalių dauguma respondentų teigia, kad dabartinė krizė jau paveikė jų asmenines pajamas, visų pirma Kipre (57 proc.), Graikijoje, Ispanijoje, Rumunijoje (po 55 proc.) ir Bulgarijoje (53 proc.). Lietuvoje tai sako 47 procentai žmonių. Latvijoje ir Estijoje jų yra mažiau — atitinkamai 44 ir 42 proc.

Priešingoje reitingo skalėje yra Danija (17 proc.), Liuksemburgas (19 proc.), Olandija, Suomija (abi po 21 proc.) ir Švedija (26 proc.).

Kalbant apie tuos, kurie mano, kad pandemija ateityje paveiks jų pajamas, Lietuvoje jų yra tik 24 proc., kas yra žemiau ES vidurkio. Latvijoje taip mano 29 proc., Estijoje — 31 proc. Tik slovėnai (32 proc.) yra labiau susirūpinę.

Tik 19 procentų apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad nejaus COVID-19 įtakos savo pajamoms. Latvijoje taip teigė 22 proc., Estijoje — 25 proc. Danijoje taip atsakė 54 proc. respondentų.

Apklausą bendrovė "Kantar" atliko rugsėjo 25–spalio 7 dienomis, joje dalyvavo 24 812 žmonių nuo 16 iki 64 metų amžiaus iš 27 ES valstybių narių. Kai kuriose šalyse amžiaus riba sumažinta iki 54 metų.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
koronavirusas, ekonomika
Dar šia tema
TVF: Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai ES
Apie pandemiją, ekonomiką, sankcijas. Putino pasirodymas "Valdai" klubo susirinkime
TVF prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks mažiausiai Europoje
Ekonomistas papasakojo, kuo skiriasi dėl COVID-19 ištikusi krizė nuo kitų
Stintos žvejyba, archyvinė nuotrauka

Skiriama parama nuo COVID-19 nukentėjusiam žvejybos sektoriui

(atnaujinta 07:56 2020.10.28)
Kompensacijos bus mokamos už 2020 metų kovo 1–birželio 30 d. laikotarpį

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje žvejojančios verslinės žvejybos įmonės bei vidaus vandenyse žvejojančios verslinės žvejybos įmonės, nukentėjusios nuo COVID-19 pandemijos, kviečiamos teikti paraiškas paramai gauti, praneša ŽŪM.

Viso paramai skirta skirta 1 mln. Eur. 

Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus vyr. specialistas Darius Krištonaitis informuoja, kad kompensacijos bus mokamos už 2020 m. kovo 1–birželio 30 d. laikotarpį. 

"Bus remiamas laikinas žvejybos veiklos jūroje arba vidaus vandenyse nutraukimas, kai veikla buvo laikinai nutraukta dėl COVID-19 viruso protrūkio. Jei per kalendorinį mėnesį bendras žvejybos veiklos dienų skaičius sumažėjo bent viena žvejybos veiklos diena, lyginant su vidutiniu žvejybos veiklos dienų skaičiumi per atitinkamą mėnesį 2017–2019 metais, jei pareiškėjai atitinka ir kitus keliamus reikalavimus, tuomet jie gali pretenduoti į paramą", — teigia Krištonaitis.

Be jau minėtos sąlygos, pareiškėjai, siekiantys gauti paramą, turi atitikti keliamus jiems reikalavimus. Pirmiausia, jie nuo 2020 m. kovo mėnesio iki laikotarpio, už kurį prašoma paramos, pabaigos dienos, turėjo turėti perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes ir teisėtais pagrindais valdė (turėjo nepanaudotas ir neperleistas) šprotų ir (arba) strimelių ir (arba) lašišų individualias žvejybos galimybes.

Pareiškėjų laivas per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki paramos paraiškos pateikimo datos (dveji kalendoriniai metai, ėję prieš paraiškos pateikimo metus) turėjo ne mažiau kaip 120 dienų vykdyti žvejybos veiklą. 

Kiekviena įmonė, atitikusi reikalavimus, gaus paramą pagal jų 2017–2019 m. pirminio pardavimo vidurkį, t. y. 10 proc. nuo to vidurkio.

Paraiškas galima teikti iki 2020 metų gruodžio 7 dienos. 

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
COVID-19, žvejyba
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Baltarusijos VRM įvardijo, kada protestų metu gali būti panaudotas karinis ginklas

(atnaujinta 15:22 2020.10.28)
Ministras pabrėžė, jog niekas nesako, kad kariniai ginklai bus naudojami prieš taikiai mitinguojančius protestuotojus

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Baltarusijos vidaus reikalų ministras Jurijus Karajevas, komentuodamas galimybę teisėsaugos pareigūnams panaudoti karinius ginklus prieš neteisėtų veiksmų dalyvius, teigė, kad sabotažą, teroro aktus ir išpuolius prieš saugumo pajėgas reikia nutraukti visomis priemonėmis, rašo RIA Novosti.

Opozicijos protestuotojai Minske, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Евгений Одиноков

"Kariniai ginklai pirmiausia taikomi slopinant nusikaltėlių veiksmus, kai visi kiti metodai jau išbandyti. Ir šiame pareiškime nėra nieko blogo", — sakė Karajevas interviu su politologu Aleksandru Sosnovskiu, kurį jo "Telegram" kanale paskelbė Baltarusijos žurnalistų sąjunga.

Ministras pabrėžė, kad niekas nesako, jog kariniai ginklai bus naudojami prieš taikiai mitinguojančius protestuotojus.

"Žmogus sukelia sabotažą ar teroro aktą. Jis užpuola policijos pareigūną. Jis ne tik priešinasi, bet ir naudoja smurtą. Natūralu, kad jis turi būti sustabdytas pasitelkus visą turimą pareigūno arsenalą: nuo fizinės jėgos iki karinės ginkluotės", — sakė Karajevas.

Sekmadienį opozicija surengė protesto veiksmus įvairiose Baltarusijos vietovėse. Didžiausia akcija įvyko Minske, kur protestuotojai surengė eitynes. Saugumo pajėgos, naudodamos specialią įrangą, sustabdė šią akciją Orlovskajos gatvės rajone ir sulaikė jos dalyvius.

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, CRK duomenimis, surinko 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaja. Malšindamos protestuotojų, kurie nesutiko su balsavimo rezultatais, veiksmus saugumo pajėgos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai.

Tegai:
protestai, Baltarusija