Vilnius

LB: iki COVID-19 protrūkio lietuviai skolinosi rečiau, tačiau didesnėmis sumomis

(atnaujinta 16:54 2020.08.10)
Apžvalgos duomenimis, šalies gyventojai 2019 trečiojo ketvirčio pabaigoje turėjo 1,3 mln. įvairių paskolų, kurių vertė — apie 10 mlrd. eurų

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Gyventojų pajamos iki koronaviruso protrūkio augo sparčiau nei įsipareigojimai, mažėjo paskolų grąžinimui skiriama pajamų dalis, gyventojai skolinosi rečiau, tačiau didesnėmis sumomis, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) Paskolų turinčių namų ūkių finansinės būklės apžvalga.

"Pandemijos krizė dar kartą priminė, kaip svarbu skolintis atsakingai ir sukaupti bent kelių mėnesių išlaidų sumą, kad, užklupus netikėtumui, paskolos netaptų nepakeliama finansine našta", — sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Viktorija Grybauskaitė.

Apžvalgos duomenimis, šalies gyventojai 2019 trečiojo ketvirčio pabaigoje turėjo 1,3 mln. įvairių paskolų, kurių vertė — apie 10 mlrd. eurų.

Didžiąją dalį šios skolos — apie 8 mlrd. eurų — sudarė paskolos su turto įkeitimu (daugiausia būsto paskolos), vartojimo kreditas — 0,9 mlrd., finansinė nuoma (lizingas) — 0,3 mlrd., kitos paskolos ir kreditai — 0,3 mlrd. eurų.

Išaugęs skolinimasis būstui lėmė, kad per metus bendra tokių paskolų suma padidėjo 8,6 proc., buvo suteikta beveik 12 tūkst. vienetų daugiau paskolų. O vartojimo ir kitų paskolų skaičius sumažėjo atitinkamai 2 ir 4,8 proc., tačiau vartojimo paskolų vertė išaugo 17,2, o kitų paskolų susitraukė 2,1 proc. Iš viso už paskolas įkeisto turto (ne tik nekilnojamojo) vertė sudarė 17 mlrd. eurų.

Analizuojamu laikotarpiu gyventojai skolinosi rečiau, tačiau didesnėmis sumomis. Per praėjusių metų pirmus tris ketvirčius namų ūkiams buvo suteikta 300 tūkst. naujų paskolų ir tai buvo 9,7 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu ankstesniais metais.

Labiausiai didėjo vidutinė finansinės nuomos (lizingo) paskolų suma. Ji vidutiniškai paaugo 1,8 tūkst. ir sudarė 14,4 tūkst. eurų. Vidutinė būsto paskola padidėjo 400 eurų — iki 54,7 tūkst. eurų, o vidutinė vartojimo paskola išaugo 200 eurų — iki 2 tūkst. eurų.

Minėtu laikotarpiu paskolų turinčių namų ūkių finansinė padėtis gerėjo — jų pajamos augo sparčiau nei prisiimti įsipareigojimai. Palyginus su ankstesniais metais, reikšmingai kilo darbo užmokestis — 10,1 proc., o bendras paskolų likutis padidėjo 9,4 proc. 

Pajamoms augant sparčiau nei įsipareigojimams, gyventojai galėjo skirti mažesnę dalį savo pajamų paskoloms grąžinti. Nagrinėjamu laikotarpiu paskolų įmokoms namų ūkiai turėjo atseikėti beveik ketvirtadalį (24,5 %) savo pajamų. Tai 1,1 proc. p. mažiau nei prieš metus.

Didžiausia turimų paskolų vertė priklausė namų ūkiams, kurių suaugusių narių amžiaus vidurkis svyravo nuo 35 iki 39 metų. Šiai amžiaus grupei priklausė beveik ketvirtadalis (23,7 %) visų paskolų vertės ir 14,5 proc. viso paskolų skaičiaus. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad būtent šiai amžiaus grupei teko daugiausia paskolų su turto įkeitimu (25,3 %), kurių vertė yra didžiausia.

Vertinant suteiktų naujų paskolų pasiskirstymą, daugiausia hipotekos paskolų teko gyventojams, priklausantiems 25–29 metų amžiaus grupei (27,4 %), nors didžiausia šių paskolų vertė (29,5 %) teko 30–34 metų amžiaus grupei.

Vartojimo ir kitos paskirties paskolos buvo populiaresnės taip pat tarp jaunesnio (25–29 metų) amžiaus namų ūkių, jiems teko atitinkamai 14,8 ir 23,1 proc. suteiktų naujų šių paskolų skaičiaus, o finansinės nuomos (lizingo) — tarp 35–39 metų amžiaus grupės namų ūkių. Pastariesiems teko 18 proc. suteiktų naujų šio segmento paskolų skaičiaus.

Vėluojamų grąžinti paskolų dalis sudarė 1,9 proc. visų paskolų vertės ir buvo 0,16 proc. p. mažesnė nei prieš metus. Didžiausią vėluojamų grąžinti paskolų dalį sudarė vartojimo paskolos — 5,7 proc. visos šių paskolų vertės. Finansinės nuomos (lizingo) vėlavimai sudarė 0,4, paskolų su įkeitimu — 1,5, o kitų paskolų — 3,9 proc.

Tegai:
koronavirusas, Lietuvos bankas
Dar šia tema
Čaplinskas papasakojo ar reikia veido kaukių paplūdimyje
Skvernelis: suvaldant antrąją bangą neplanuojama stabydyti ekonomikos ar atskirų sektorių
Privalomos izoliacijos sąrašą papildė dar 5 šalys, tarp kurių — Lenkija
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl užteršto grunto Klaipėdos uoste

(atnaujinta 17:54 2020.10.22)
Jau kelerius metus Klaipėdos uosto akvatorijoje iškastas užterštas gruntas yra saugiai sandėliuojamas specialiai įrengtoje aikštelėje

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Klaipėdos teisėsaugininkai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimos aplinkos taršos ir užteršto grunto Klaipėdos uoste tvarkymo.

Tyrimas nutrauktas konstatavus, kad nepadarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 270 str. 2 d., 228 str. 1 d. (aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas, piktnaudžiavimas).

"Uosto direkcija užterštą gruntą, iškastą uosto akvatorijoje, tvarko nenusižengdama įstatymams bei teisės aktams, darbai vykdomi turint visus reikalingus leidimus ir nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų", — teigia uosto spaudos tarnyba.

Uosto direkcija dar 2012 metais parengė užteršto grunto saugojimo aikštelės projektą, pagal kurį akvatorijoje iškastas užterštas gruntas yra saugiai sandėliuojamas specialiai įrengtoje aikštelėje. Užteršto grunto aikštelėje pagal specialią technologiją sandėliuojant iškastą marių gruntą užtikrinama, kad šis gruntas, supiltas į specialius geosintetinius konteinerius, į aplinką nepatenka.

Gruntas geosintetiniuose konteineriuose yra nusausinamas naudojant gamtai nekenksmingą technologiją. Akvatorijos dugne iškastas gruntas uždarais vamzdynais pasiekia užteršto grunto saugojimo aikštelę, kurioje sumaišomas su flokuliantu (medžiaga, kuri sulaiko kenksmingas medžiagas grunte), todėl į aplinką išpilamas tas pats marių vanduo. Užteršto grunto aikštelėje nevyksta jokie technologiniai procesai, kurių metu susidarytų aplinkai kenksmingos medžiagos.

Šiuo metu užteršto grunto aikštelėje sandėliuojama apie 190 000 m3 uoste iškasto grunto.

Tegai:
koronavirusas, Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Klaipėdos uostas priėmė amonio nitrato trąšų krovinį
Nagrinėjamos krovinių pristatymo į Klaipėdos uostą alternatyvos
Išardys metalo laužui: kas laukia Lietuvos uosto praradus baltarusiškus krovinius
Klaipėdos uostas susiduria su grėsmėmis dėl Baltarusijos
Vėjo jėgainės, archyvinė nuotrauka

Energetikos įmonės įsipareigojo pradėti taupyti energiją

(atnaujinta 17:48 2020.10.22)
Lietuva per artimiausią dešimtmetį nacionaliniu mastu turi sutaupyti 27 TWh galutinės energijos

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Energetikos ministerija kartu su didžiausiomis energetikos įmonių grupėmis "Ignitis grupė" ir EPSO-G pasirašė susitarimus, kuriais įmonės įsipareigoja iki 2030 metų sutaupyti ne mažiau nei 1,6 TWh galutinės energijos, praneša spaudos tarnyba.

"Europos Sąjungos klimato ambicijos auga, todėl kiekviena valstybė privalo maksimaliai išnaudoti visas galimybes mažinti energetikos sektoriaus poveikį klimato kaitai. Prie to prisidės ir Energetikos ministerijos pasirašyti susitarimai su didžiausiomis energetikos įmonėmis dėl energijos sutaupymo tikslų. Šie susitarimai dešimtmečiui įtvirtina įmonių aiškus įsipareigojimus eiti tvarios ir pažangios energetikos keliu", — sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Viena iš svarbiausių krypčių, kurioms Lietuva kaip ir kitos ES šalys sieks mažinti neigiamą poveikį klimatui — energijos vartojimo efektyvumo didinimas. Pagal Energetikos ministerijos sudarytus susitarimus, iki 2030 metų "Ignitis grupė" dukterinė įmonė "Energijos skirstymo operatorius" (ESO) pasieks ne mažiau nei 1,6 TWh energijos sutaupymų. EPSO-G dukterinės įmonės "Amber Grid" bei "Litgrid" įsipareigojo iki 2030 metų sutaupyti ne mažiau nei 4,19 GWh galutinės energijos.

Susitarimuose numatyta, kad įmonės įgyvendins ekonomiškai pagrįstas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, kurios padės taupyti energiją pas galutinius vartotojus. Svarbiausios susitarimuose numatytos energijos taupymo priemonės apima išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemos diegimą, kuri paskatins vartotojų elgsenos ir įpročių padidinant energijos vartojimo efektyvumą pasikeitimą, o taip pat įmonių veikloje suvartojamos energijos efektyvumo didinimą, diegiant aplinkai draugiškas ir efektyvias technologijas. Įmonės taip pat galės inicijuoti ir dalyvauti kituose galutinių vartotojų projektuose, taip pat deklaruoti ir kitų grupės įmonių pasiektus energijos sutaupymus.

Susitarimai su energetikos įmonėmis yra viena iš Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme numatytų priemonių. Įgyvendinusi visas įstatyme numatytas priemones, per artimiausius dešimt metų Lietuva iš viso planuoja sutaupyti ne mažiau kaip 27 TWh galutinės energijos.

Praėjusią savaitę Europos Komisija pateikė oficialų Lietuvos nacionalinio energetikos ir klimato srities (NEKS) plano vertinimą, kuriame pažymėjo, kad Lietuva turės skirti papildomų priemonių išsikeltiems tikslams energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje.

Tegai:
Lietuva, Energetikos ministerija
Vilnius

Kokia šiandien diena: spalio 23-iosios šventės

(atnaujinta 20:49 2020.10.22)
Nuo spalio 23 dienos iki metų galo lieka 69 dienos; savo vardadienį švenčia Doloresa, Lolita, Odilija, Ramvydė, Sanginas

Spalio 23 yra 296-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 297-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 69 dienos.

2020 metų spalio 23 dieną saulė teka 08:01, leidžiasi 18:05, dienos ilgis — 10 val. 04min.

Tarptautinė snieginio leopardo diena

Spalio 23-ioji paskelbta Tarptautine snieginių leopardų diena.

2013 metų spalio 23 dieną 12-os šalių (Afganistano, Butano, Indijos, Kinijos, Kirgizijos, Kazachstano, Mongolijos, Nepalo, Pakistano, Rusijos, Tadžikistano ir Uzbekistano), kuriose gyvena snieginis leopardas, atstovai, susirinkę į Kirgizijos sostinę Biškeką, patvirtino "Biškeko deklaraciją" dėl šių retų gyvūnų išsaugojimo. Šalys tikisi išlaikyti bent 23 kraštovaizdžius, kuriuose gyventų snieginiai leopardai.

Snieginis leopardas, įrašytas į Raudonąją knygą, gyvena Centrinėje Azijoje, kalnuose. Dėl ypatingo kailio gyvūnas mėgstamas brakonierių. Jų išsaugojimui turi įtakos ir švarus oras.

Molekulės diena

Spalio 23-iąją nuo 06:02 ryto iki 06:02 vakaro (18:02) chemikai švenčia molekulės arba molio dieną. Ši data pasirinkta dėl Avogadro skaičiaus, kuris yra lygus 6,022 × 1023.

Avogadro skaičius — tai dalelyčių skaičius, sudarantis vieną molį. Molis — medžiagos kiekis, kuriame yra tiek dalelių (atomų, molekulių, jonų), kiek atomų yra 12 g anglies 12C izotopo. Skaičius pavadintas italų mokslininko Amadeo Avogadro garbei. Iš tiesų šį skaičių pirmasis suskaičiavo Johanas Jozefas Lošmidtas 1865 metais, tad Vokietijoje šis skaičius iki šiol vadinamas Lošmidto skaičiumi.

Savo vardadienį šiandien švenčia Doloresa, Lolita, Odilija, Ramvydė, Sanginas.

Ši diena pasaulio istorijoje

1917 metais Prancūzijoje įvyko pirmasis JAV dalinių mūšis su vokiečiais per Pirmąjį pasaulinį karą.

Šią dieną 1954 metais Didžioji Britanija, Prancūzija, JAV ir TSRS sutarė baigti Vokietijos okupaciją.

1956 metais Vengrijoje prasidėjo antikomunistinė revoliucija. Vengrijos Respublikos nacionalinė diena.

1989 metais dešimtys tūkstančių demonstrantų Vengrijoje, minėdami 1956 metų revoliucijos metines, reikalavo demokratinių reformų šalyje.

1990 metais Izraelis uždraudė palestiniečiams, gyvenantiems okupuotose teritorijose, vykti į Izraelį.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai