Vilnius, archyvinė nuotrauka

Liepą kainos Lietuvoje mažėjo 0,3 proc.: labiausiai pigo drabužiai ir avalynė

(atnaujinta 19:14 2020.08.10)
Daugiausia įtakos turėjo elektros energijos, drabužių ir avalynės, daržovių, šilumos energijos, gamtinių dujų kainų sumažėjimas bei kuro, farmacijos prekių, medicinos paslaugų,  namų ūkio prekių, telefono paslaugų, tabako gaminių kainų padidėjimas

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Liepą, palyginti su birželiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,3 proc., praneša Statistikos departamentas.

Daugiausia tam įtakos turėjo elektros energijos, drabužių ir avalynės, daržovių, šilumos energijos, gamtinių dujų kainų sumažėjimas bei kuro, farmacijos prekių, medicinos paslaugų,  namų ūkio prekių, telefono paslaugų, tabako gaminių kainų padidėjimas.

Vartojimo prekių kainos per mėnesį sumažėjo 0,7 proc., o paslaugų – padidėjo 0,6 proc. Dėl sezoninių nuolaidų daugiausiai sumažėjo drabužių ir avalynės kainos – 3,4 proc. Avalynė atpigo 5,3 proc., drabužiai – 2,8 proc.

Liepą, palyginti su birželiu, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų pokytį nulėmė elektros energijos (8 proc.), gamtinių dujų (18,4 proc.), šilumos energijos (5,5 proc.) kainų sumažėjimas.

Transporto prekių ir paslaugų kainos padidėjo 2,2 proc. Pokytį lėmė kuro ir tepalų (5,7 proc.) kainų padidėjimas. Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos sumažėjo 1,2 proc.

Labiausiai kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos: daugiausia sumažėjo trešnių, persikų, baltagūžių kopūstų, saldžiųjų paprikų kainos, bet padidėjo obuolių, svogūnų, morkų, apelsinų kainos. 

Statistikos departamento duomenimis, liepos metinė infliacija sudarė 1 proc.

Maisto produktų kainos Baltijos šalyse
© Sputnik
Maisto produktų kainos Baltijos šalyse
Tegai:
Lietuva, kainos
Dar šia tema
Lietuva pasiekė rekordinį būsto nuomos kainų augimą ES
Paaiškinta, kodėl kainos kyla Lietuvoje, bet ne Estijoje ir Latvijoje
Kaip pasikeitė savaitinės dujų kainos Baltijos šalyse
Vėjo jėgainės

Lietuvoje vėl pabrango elektra

(atnaujinta 15:39 2021.05.06)
Vienas faktorių, svariai prisidėjusių prie biržos kainos augimo, buvo 62 proc. sumažėjusi vėjo energijos gamyba

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse didėjo maždaug trečdaliu, praneša "Elektrum Lietuva".

Lietuvoje elektra brango 31 proc. iki 58,10 Eur/MWh, Latvijoje ir Estijoje jos kaina augo 30 proc. iki 56,84 Eur/MWh.

"Elektros kainos augimui  Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse didžiausią įtaką darė padidėjusios kainos Šiaurės šalyse, mažesnės atsinaujinančios energijos – vėjo ir hidroelektrinių – gamybos apimtys, taip pat 7 proc. sumenkęs energijos srautas iš Suomijos, 65 proc. mažesnis iš Švedijos (SE4) ir 23 proc. išaugęs energijos kiekis iš Rusijos", – sako elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

"NordPool" biržoje savaitinė elektros energijos kaina kilo 45 proc. iki 52,79 Eur/MWh.

Pranešime pabrėžiama, kad vienas faktorių, svariai prisidėjusių prie biržos kainos augimo, buvo 62 proc. sumažėjusi vėjo energijos gamyba. Tai yra mažiausias per savaitę pagamintas vėjo energijos kiekis šiais metais. Praėjusią savaitę kilo ir kuro kainos. Elektros kainai įtakos taip pat turėjo suplanuotas kasmetinis patikrinimas Suomijos atominėje elektrinėje Olkiluoto, truksiantis nuo balandžio 25 iki gegužės 10 d. – dėl to elektros kaina biržoje Suomijos teritorijoje kilo 73 proc. iki 54,04  Eur/MWh. 

Palyginti su ankstesne savaite, „NordPool“ regione elektros vartojimas augo iki 8 004 GWh, kai tuo tarpu gamybos apimtys išliko praėjusios savaitės lygyje ir siekė 8 293 GWh.

Elektros energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę ūgtelėjo 1 proc. ir siekė 305 GWh. Lietuvoje gamyba mažėjo 11 proc. ir siekė 84 GWh, Latvijoje šis rodiklis krito 12 proc. iki 115 GWh, o Estijoje elektros energijos pagaminta net 39 proc. daugiau, t. y., 106 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 61 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 38 proc., Latvijoje – 86 proc., o Estijoje – 73 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.

Tegai:
kainos, elektra, Lietuva
BelAE, archyvinė nuotrauka

Seime siekiama dar labiau apriboti su BelAE susijusias bendroves

(atnaujinta 18:55 2021.05.06)
Kartu buvo pateiktas pasiūlymas įvertinti, kaip galimi pakeitimai galėtų paveikti strateginius projektus, jau vykdomus valstybėje

VILNIUS, gegužės 6 — Sputnik. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija ketvirtadienį pritarė griežtinimus numatančių dviejų įstatymų pataisoms. Komisijos posėdis buvo transliuojamas Seimo YouTube kanale.

Turima omenyje Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos bei Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių įstatymai.

Audito komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis iškėlė klausimą dėl saugiklių, kad trečiųjų šalių ir kitos keliančios grėsmę Lietuvos saugumui įmonės gali bandyti apeiti suvaržymus, įsiregistruodamos kitose valstybėse, pavyzdžiui, lengvatinių mokesčių zonose.

Savo ruožtu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad, norėdami supaprastinti kontrolę, viena ar kita institucija galėtų nuolat pateikti sąrašą įmonių, kurios dalyvauja Astravo AE projekte.

Posėdžio metu taip pat paraginta įvertinti, kaip pataisos gali paveikti Lietuvoje jau vykdomus strateginius projektus.

"Ignitis grupės" Verslo atsparumo tarnybos vadovas Edvinas Kerza įspėjo apie pataisose esančią "skylę" — nenumatoma prievolės įmonėms pranešti apie jų partnerius ir aiškintis, ar jie nesusiję su Astravo ES statyba.

"Tiekėjai, kurie dalyvauja konkursuose, turi teisę pasitelkti įvairius partnerius, tai yra subtiekėjus, o tie — savo subtiekėjus. O jie galimai ir dalyvauja nesaugiuose objektuose", — sakė Kerza.

Pataisomis siūloma uždrausti strateginėms šalies energetikos įmonėms tiesiogiai ar per tarpininkus sudaryti sandorius su įmonėmis ar jų savininkais, dalyvaujančiais BelAE projektuose. Taip pat siūloma įpareigoti strategines įmones pranešti vyriausybinei tokių įmonių sandorius tikrinančiai komisijai apie planuojamus sandorius, neatsižvelgiant į jų vertę. Tokios įmonės dabar turi kreiptis į komisinius, kai būsimo sandorio vertė viršija dešimt procentų jų pajamų.

BeAE statyba

Oficialus Vilnius yra kategoriškai prieš BelAE darbą ir pareiškia apie jos "nesaugumą", nepaisant to, kad objektas praėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų struktūrų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Tuo pat metu pati Lietuva nepalaiko jokio dialogo su Minsku. Visų pirma, balandžio pabaigoje tapo žinoma, kad Lietuvos valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) atmetė Baltarusijos ekstremalių situacijų ministerijos kvietimą dalyvauti BelAE viešuosiuose posėdžiuose be teisės kalbėti. Anot Lietuvos, branduolinio objekto atžvilgiu yra per daug "neišspręstų klausimų".

Baltarusija savo ruožtu pabrėžia, kad už tokių Vilniaus pareiškimų slypi ne rūpestis piliečių "saugumu", bet politiniai motyvai.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
VATESI atsisakė dalyvauti viešuosiuose svarstymuose dėl Astravo AE
"Ignitis grupė" dėl sąsajų su Astravo AE nutraukė sutartį dėl Mažeikių vėjo parko rangos
Lietuva ir Lenkija pareiškė apie "kritinį BelAE vystymo etapą"
Elektromobilis

Elektromobilius įsigyjančioms įmonėms bus skiriamos kompensacijos

(atnaujinta 17:23 2021.05.06)
Kompensacijos bus teikiamos Lietuvoje registruotiems ir joje veiklą vykdantiems juridiniams asmenims, kurie įsigyja naujus M1, M2,  N1, N2 klasės elektromobilius

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Aplinkos ministerija juridiniams asmenims kompensuos dalį išlaidų už įsigytus naujus elektromobilius, rašoma ministerijos pranešime spaudai. 

Šiam tikslui iš ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos skirta 5 mln. eurų – 1,5 mln. eurų daugiau nei pernai.

Pranešama, kad Kompensacijos bus teikiamos Lietuvoje registruotiems ir joje veiklą vykdantiems juridiniams asmenims, kurie įsigyja naujus M1, M2,  N1, N2 klasės elektromobilius. Už kiekvieną naują M1 ar N1 klasės elektromobilį bus skiriama 4 tūkst. eurų išmoka, už kiekvieną naują M2  ar N2 klasės elektromobilį – 10 tūkst. eurų. Papildoma 1 tūkst. eurų išmoka numatyta už kiekvieną sunaikintą ir iš Kelių transporto priemonių registro išregistruotą transporto priemonę.

Elektromobilių skaičius Europoje
© Sputnik
Elektromobilių skaičius Europoje

 

Tegai:
kompensacija, elektromobilis