kuro konteineriai Ignalinos AE
 

Baigtas panaudoto branduolinio kuro tvarkymo proceso etapas

(atnaujinta 14:24 2020.08.13)
Pažeisto kuro tvarkymo 1-ajame bloke darbai turėtų būti baigti 2021 metų rugpjūčio viduryje, 2-ame bloke — 2022 metų spalio pradžioje. Visą kurą iš abiejų blokų planuojama išvežti iki 2022 metų pabaigos

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Šių metų rugpjūčio 13 dieną iš Ignalinos atominės elektrinės (IAE) 1-jo bloko į laikinąją saugyklą buvo išvežtos paskutinės nepažeisto panaudoto branduolinio kuro rinklės, praneša Energetikos ministerija.

"Išvežus visas nepažeisto kuro rinkles 1-me bloke liko sutvarkyti ir į saugyklą išvežti pažeistą kurą. Šiandien 1-me bloke jau atliekami pažeisto kuro tvarkymo darbai — svarbus procesas, kuris pirmą kartą atliekamas RBMK tipo atominėse elektrinėse", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad pažeistas kuras — tai panaudoto kuro rinklės, kurios veikdamos reaktoriuje buvo deformuotos arba įgavo apvalkalo defektų (plyšių, įtrūkimų ir kt.), dėl kurių buvo galimas tiesioginis kuro granulių kontaktas su vandeniu.

Teigiama, kad tokie defektai atsirado transportuojant ir atliekant technologines operacijas su kuro rinklėmis arba kuro rinklių saugojimo išlaikymo baseinuose metu.

Pažymima, kad pažeisto kuro tvarkymas yra naujas, techniškai sudėtingesnis ir imlesnis laikui technologinis procesas, todėl šio proceso sauga tiek branduolinės, tiek radiacinės saugos, poveikio personalui, gyventojams ir aplinkai atžvilgiu yra užtikrinama tinkamomis priemonėmis. Tuo pačiu pažeisto kuro tvarkymo darbų projektas suderintas su reguliatoriumi VATESI ir kitomis atsakingomis šalies institucijomis.

"Baigus pažeisto kuro šalinimo darbus 1-ame bloke, pažeisto kuro tvarkymo įranga bus išmontuota, pervežta į 2-ą bloką ir ten sumontuota analogiškiems darbams atlikti", — rašoma pranešime.

Tuo pačiu pažymima, kad iš viso 1-ajame bloke yra 182 pažeisto kuro rinklės, 2-me bloke — 185. Bendras pažeisto kuro rinklių skaičius per abu blokus yra palyginti mažas ir sudaro tik 1,7% viso reaktoriuose panaudoto kuro rinklių skaičiaus.

Visas pažeistas kuras užims 22 konteinerius iš 190, kurie bus transportuojami į laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą.

Pažeisto kuro tvarkymo 1-ajame bloke darbai turėtų būti baigti 2021 metų rugpjūčio viduryje, 2-ame bloke — 2022 metų spalio pradžioje. Visą kurą iš abiejų blokų planuojama išvežti iki 2022 metų pabaigos.

Tegai:
valymas, Energetikos ministerija, Lietuva, branduolinis kuras
Dar šia tema
EP narys iš Lenkijos teigė, kad sankcijas už įvykius Baltarusijoje reikia taikyti Rusijai
Daugiausia naujų COVID-19 atvejų nustatyta Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, archyvinė nuotrauka

Lietuva susitarė dėl asocijuotos narystės su Europos kosmoso agentūra

(atnaujinta 17:17 2021.05.07)
Iki nurodyto laiko Baltijos šalis išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra (EKA), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Asocijuota narystė EKA sustiprins šalies mokslo ir verslo konkurencingumą ir bus tiesiogiai naudinga ekonomikai. Preliminariais vertinimais, kosmoso programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės.

Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės sutartis iki rugsėjo 27 dienos turės būti ratifikuota Seime, iki tol Lietuva išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą.

Mėnulis ir lėktuvas
© Sputnik / Антон Денисов

"Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės ir apčiuopiamos naudos ekonomikai. Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o Lietuvos narystė kosmoso agentūroje mūsų šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžą", — sakė Armonaitė.

Anot jos, toks bendradarbiavimas skatina inovacijas, suteikia rimtą stimulą ateities šalies verslui, pažangių technologijų ir inovatyvių pramonės vystymui bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimui. Visa tai padidins Lietuvos verslo ir mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Tapusi asocijuota nare, Lietuva turės teisę įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Šiuo metu 20 tokių centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių. Šie centrai padėjo įsteigti daugiau kaip 300 kosmoso srities startuolių ir užaugino daugiau kaip 700 įmonių.

Asocijuota narystė leis Lietuvai dalyvauti įvairiose EKA programose, o mūsų šalies verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis ("Airbus", "Thales Alenia space", "Ariane group", "OHB system"), kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.

2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 metais prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS).

Tegai:
kosmosas, Aušrinė Armonaitė, Lietuva
Vilnius

Lietuvoje pradės mokėti vienišų asmenų pensiją

(atnaujinta 13:56 2021.05.07)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonyte pareiškė, kad šiais metais ji bus pradedama tik mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu sumažins bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES  pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga
JAV kariai, archyvinė nuotrauka

"Akivaizdus melas": karo ekspertas apie NATO signalą Rusijai

(atnaujinta 12:27 2021.05.09)
Gegužės 8-osios naktį Nurmsi aerodrome Estijoje, vykdant pratybas "Swift Response", nusileido keli šimtai JAV parašiutininkų

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Karo ekspertas Aleksejus Leonkovas interviu RT pakomentavo pastaruosius Amerikos kariuomenės manevrus Estijoje.

Gegužės 8-osios naktį Estijoje JAV, vykdydamos pratybas "Swift Response", nuleido virš 700 karių, karinės technikos ir įrangos. Estijos pusė patikslino, kad didžioji dalis desantininkų buvo gabenami transporto lėktuvais tiesiai iš JAV.

"Jensas Stoltenbergas (NATO generalinis sekretorius — Sputnik) ne kartą yra sakęs, kad tokios pratybos yra tam tikra žinia Rusijai, kad NATO vienijasi ir jėgos demonstracija siekia suvaldyti Rusiją", — sakė Leonkovas.

Ekspertas patikslino, kad naujojoje NATO strategijoje kalbama apie "agresyvius veiksmus" ir iššūkį iš Maskvos pusės, todėl į tokias pratybas reikėtų žiūrėti kaip į tikslingą.

"Ir mūsų stebėtojai nėra kviečiami į šias pratybas. Tuo pačiu metu jie akivaizdžiai meluoja, kad mes nepateikėme paraiškos. Tiesiog taip priimta, kad mūsų nekviečia", — sakė Leonkovas.

Specialistas pridūrė, kad Maskva visada kviečia Vakarų stebėtojus dalyvauti jos karinėse pratybose. Be to, Rusijos manevrų metu nė viena tikroji šalis nėra įvardijama kaip potencialus priešas, tuo tarpu įvairi bendra NATO ir Ukrainos karinė veikla atvirai skelbia ginkluotą konfrontaciją su Rusija.

"Swift Response" pratybos Estijoje prasidėjo gegužės 5 dieną. Manevruose taip pat dalyvauja Estijos gynybos pajėgų 1-oji pėstininkų brigada, šalyje dislokuotas NATO batalionas ir kiti daliniai. "Swift Response" yra "Defender Europe" pratybų, kurios prasidėjo kovo mėnesį ir tęsis iki birželio, dalis. Juose dalyvauja 28 tūkstančiai karių iš 26 šalių, manevrai vyksta daugiau nei 30 poligonų.

Tegai:
pratybos, JAV, Estija
Dar šia tema
"Viskas paruošta smūgiui": Pentagonas perkelia operatyvines pajėgas į Europą
Baidenas negaus "kolektyvinių" Vakarų mandato derėtis su Putinu
NATO vadovas paskelbė apie Rusijos "karinį buvimą" prie sienos su Ukraina